JOS AŠARA
nukrito prieš kelis šimtus metų Šiluvoje, nes “ten, kur pirmiau buvo garbinamas jos Sūnus, dabar ganėsi gyvuliai”. Dar gailesnė ašara jai turi dabar nukristi, nes ne vienoj vietoj, o daugely, kur dar taip nesenai buvo garbinamas jos Sūnus, kur gegužės vakarais “Marija, Marija” skambėdavo, dabar yra pramogų salės ir javų sandėliai.
 
EDUARDAS KRASAUSKAS 1948
 
     Lietuvi, ir Tau prie fabriko mašinų ūžesio prisiminus tas šventas gegužės vakarų idilijas, gal būt, skaudi ašara nukris. Tu jautiesi toks vargšas, visų atstumtas, pažemintas.
 
     Manai, kad ir Tavo ašaros nė vieno nesugraudins. Bet atsimink, kad Lietuva yra Marijos žemė. Tavo ašaros ją sugraudins. Jeigu ir manytum, kad Tavo ašaros bus be reikšmės, Marijos ašaros tikrai turės didelę reikšmę ir vertę. Kaip toje apleistoje ganykloje iškilo graži, didinga Šiluvos bažnyčia, taip iš griuvėsių atsikels galinga mūsų šventoji Lietuva!