Mano mielas Drauge!
 
      Manau, kad Tu, pažinęs vieną kitą Mendelio gyvenimo bruožą, norėsi sužinoti, kodėl jis tapo nemirtingas gamtos moksluose. Įvairiose kalbose visaip yra kartojamas jo vardas. Vokiečiai, pav., šiandien sako “mendeln”, reiškia sekti Mendelio dėsnius. Anglai ir amerikiečiai sako: “mendelian” arba “mendelizing characters” t.y. mendeliniai požymiai. Yra bendrai pripažinta taisyklė, kad didieji išradimai neateina iš netyčių. Jeigu ir sakoma, kad tas ar kitas išradimas padarytas pripuolamai, tai tas dar nereiškia, kad išradėjas nebūtų galvojęs dienas naktis apie tas problemas. Mendelis turėjo mokslininko ypatybių. Vienos jų buvo įgimtos, kitos įsigytos.
 
      Visų pirma jie labai mėgo gamtą. Jam rūpėjo, kaip gimsta ciklonai, kaip auga gėlės ir visi gamtos reiškiniai. Antra, jis labai daug skaitė. Sakoma, kad jis niekados nemėgęs romanų, pasakų ir niekada neskaitydavęs jokių kitokių knygų, kaip tik moksliškas. Prieš pradėdamas mokslo darbą, jis jau žinojo, kas buvo kitų padaryta. Jo vienuolyno knygynas liudija, ką jis buvo perskaitęs. Knygų skaitymas yra labai reikšmingas, nes kitų mintys išjudina ir paties protą veikti. Trečia jo savybė buvo nepaprasta tvarkos meilė. Gražus ir aiškus braižas, visi brėžiniai padaryti kuo rūpestingiausiai. Kartą jis paprašė, kad kas kitas atliktų meteorologinius aparatų skaitymus. Vėliau pastebėjo, kad daviniai buvo paduoti neteisingi. Nuo to laiko jis savo darbų niekam nebepatikėjo, viską pats atlikdavo. Ketvirta, jis labai gerai susipažino su eksperimentų (bandymų) problemomis, t.y. jis aiškiai žinojo, ką tie bandymai turi nulemti.
 
 Didysis klausimas
 
      Didysis Mendelio klausimas buvo: ar atsiranda gyvuliuose ir augaluose naujos rūšys ir jei atsiranda, tai kokiu būdu.
 
      Linnė (1707-1778), žymusis botanistas, manė, kad tiek tėra gyvulių ir augalų rūšių, kiek Dievas leido pasaulio pradžioje. Išeina, kad naujų rūšių neatsiranda, kad gyvių ir augalų pasaulis nesikeičia.
 
      Lamark (1744-1829) įrodinėjo, kad naujos rūšys atsirandančios, ar tai bekeičiant aplinką (pav., perkeliant augalą iš šilto ar karšto klimato į šaltą), ar tai ypatingas naudojimas bei nenaudojimas kaikurių organų (žirafos kaklas pailgėjęs, jai besiekiant lapus vis nuo aukštesnių medžių). Paskui tos įsigytos savybes perduodamos gimdymo keliu naujoms kartoms.
      Darwin, Charles (1209-1882) tvirtina, kad nesą dviejų augalų nei gyvulių, kurie būtų visiškai panašūs į vienas kitą. Vienos jų savybės esančios naudingesnės, kitos mažiau naudingos gyvenimui. Prie naujų rūšių atsiradimo vedanti pirmiausiai kova už būvį. Stipresnieji, greitesnieji arba sunkiau pastebimieji gyviai išsilaiką, o silpnesnieji, t.y. gamtos mažiau apdovanoti ir ne taip gerai pritaikyti gyvenimui, išdvesią ar esą suėdami stipriųjų. Antroje vietoje jis mini pačios gamtos atranką (selekciją). Gamta elgiantis kaip tas ūkininkas, kurs geriausius, gražiausius, stipriausius bei sveikiausius gyvulius paliekąs veislei, o prastesnius sunaikinąs. Lygiai svarbų vaidmenį turinti lyčių atranka (lytinė selekcija). Patelės, anot Darwin, pasirenkančios patinėlius su gražesnėmis plunksnomis, vikresnius, smarkesnius, stipresnius ir tt. ir tt..
 
      Mendeliui buvo žinomos visos šitos teorijos. Jam buvo aišku, kad atsirasti naujai gyvių ar augalų rūšiai reikia dviejų dalykų: 1, naujoji ypatybė turi būti bet kieno lengvai pastebima ir 2, ji turi būti perduodama vaikams gimdymo keliu ir naujojoje kartoje pasilikti, neišnykti. Kaip tai įrodyti aiškiais bandymais? Mendelio genijus mokėjo tinkamai suorganizuoti reikalingus bandymus, kurie davė aiškių pasėkų.
 
 Mendelio bandymai
 
      Mendelis bandymams pasirinko paprastąjį mūsų žirnį, (lot. pisum). Iš įvairių šaltinių jis gavo 34 jų rūšis arba atmainas. Dvejus metus jis tuos žirnius daugino, norėdamas patirti, ar jie yra grynos veislės. Dvi dešimti dvi žirnių atmainos pasirodė tinkamos bandymams. Iš įvairių žirnių ypatybių jis pasiėmė studijuoti tik septynias:
 
      1. apvali ir raukšlėti žirniai, 2. žirnių skiltelių spalva, 3. žirnių apvalkalėlio spalva, 4. ankščių forma: tiesios ar persmaugtos, 5. ankščių spalva. Iki dar nesubrendusios ankštys yra arba žalios, arba geltonos. 6. žiedų vieta: jie gali būti išaugę arba lapų pažastyse, arba stiebų galūnėse. 7. stiebo aukštumas: aukšti arba žemi.
 
      Jis mėgino įtraukti į savo studijas ir aštuntą ypatybę, būtent, žirnių žydėjimo sezoną, darė bandymų, bet jų nebaigė.
 
      Kaip jis darė savo bandymus? Kad žirnio žiedas neapsivaisintų savo paties dulkelėmis, jis nukarpė dulkelių organus. Atėjus skiriam laikui, tas dulkeles jis pernešdavo šepečiuku ant to žiedo, su kuriuo jis norėjo sukryžiuoti. Kad visokie vabzdžiai atskridę neperkeltų dulkelių nuo vieno ant kito nepageidaujamo žiedo, Mendelis apmovė juos popierinėmis kepuraitėmis.
 
      Jis vedė labai tvarkingus šitų bandymų protokolus. Kiekvienas žirnis buvo suskaičiuotas. Jei atsiminsime, kad jis per 7-8 metus bandymų išaugino virš 10 tūkstančius atskirų augalų, tai suprasime, kokį milžinišką darbą jis atliko.
 
      Pradžioje kryžiavo žirnius, besiskiriančius tik viena ypatybe - spalva: geltono žirnio dulkeles su žaliu. Ir kas pasirodė? Nagi, pirmoji karta naujųjų žirnių buvo visa geltona. Nebuvo nė vieno žalio. Reiškia geltonoji spalva čia paėmė viršų ant žaliosios. Tą pirmąją sukryžiuotų žirnių kartą jis pažymėjo Fl. Pasėjus šitą žirnių kartą ir leidžiant jai augti normaliai, antroje kartoje pasirodė žalioji spalva, labai griežtoje proporcijoje. Vienas žirnis žalias, o trys geltoni (3:1) Jis toliau sėja tą antrąją kartą ir vėl leidžia normaliai augti. Visi žali žirniai davė tik žalius žirnius trečiojoje kartoje.
 
      Toliau jis augina baltuosius žirnius. Vienas iš trijų žirnių duoda tik baltus, du likusiu baltuoju duoda kiekvienas po vieną žalią žirnį ant trijų baltųjų. Taigi matome, kad vieno žirnio žalumas nepasirodė, o ir žaliajame geltonumo nebūta. Kitu du žirniu turi žalumą ir geltonumą kartu.
 
      Mendelis, toliau tęsdamas savo bandymus, pradėjo maišyti ne po vieną bet po dvi ir tris ypatybes. Paėmęs augalus, kurie skiriasi septyniomis allemorfiškomis (prieštaraujančiomis) ypatybėmis, gauname 2187 augalus su bet kuria skirtinga ypatybe (37 2187).
 
      Po ilgų tyrinėjimų Mendelis nustatė du dėsniu: 1. Segregacijos dėsnis, t.y. kad įvairios ypatybės išeina viešumon antroje kartoje (generacijoje). 2, laisvo grupavimosi dėsnis: ypatybių faktoriai su kitais grupuojasi individualiai. Jis parašė straipsnį “Versuche ueber Pflanzenhybriden” ir paskelbė jį 1866 metais, bet mokslininkų rateliuose liko nepastebėtas. Tik apie 1900 metus ištraukė jį iš dulkių. Nėra žinomo nė vieno kito veikalo, kurs būtų tiek toli pastūmėjęs modemiškuosius mokslus pirmyn, kaip tas Mendelio straipsnis. Visa mūsų ūkininkystė ir sodininkystė šiandien remiasi Mendelio dėsniais. Tuo pačiu metu, kaip ir Mendelis, gyvenęs Darwinas nesužinojo nieko apie jo eksperimentus. Daugelis mano, kad Darwinas būtų savo teorijos ar visai nesukūręs, ar ją atšaukęs, jei būtų žinojęs Mendelio davinius.
 
      1910 metais Bruenn’o mieste buvo atidengtas Mendeliui labai gražus paminklas. Prie jo kojų vaizduojami du jauni gražūs žmonės: vaikinas ir mergina. Juodu tiesia į vienas antrą rankas. Tuomi norėta parodyti, kad ir žmonių kartos yra valdomos tų pačių Mendelio dėsnių. Kiekvienas vaikinas ir mergina nešioja savyje ateinančios kartos laimę. Tų dėsnių šviesoje geriau suprantame, kaip vaikai paveldi tėvų akių ir plaukų spalvą, kūno sudėjimą, Įvairias ligas, silpnybes. Pavyzdžiui, hemofilija dominuoja tiktai vyruose. Jie tikrai ja serga. Moteryse hemofilija yra recesyvė, reiškia nors jose tikrai glūdi, bet moterys pačios ja neserga, o perduoda savo gimdomiems berniukams, kurie ja serga. Tą ligą turėjo ir berniukams perteikė caro Nikalojaus II ir Ispanijos karaliaus Alfonso III žmonos. Paveldėjimo keliu iš tėvų gaunamos ir epilepsija su schizophremija ir eilė kitų proto ligų. Dėl vėžio ligos paveldėjimo žmonėse mokslininkai nesutaria. Laboratorijų peliukės vežį paveldi iš tėvų. Visa eilė taip vadinamų “alergijų” t.y. per didelis jautrumas ir nepakentimas kaikurių žolių, vaistų, uogų, žuvies ir k. gaunami paveldėjimo keliu.
 
      Besiruošiantieji moterystėn turėtų apie tuos dalykus pagalvoti ir susipažinti su Eugenika arba Mendelio dėsnių pritaikymu žmonių gyvenimui.
 
J. Venckus, S.J.