Spausdinti

■    Lietuvoje atsikūrė Liet. katalikių moterų draugija. Jos turi 49 seseris, 3 naujokes ir 3 postulantes. Jos talkina įvairioms katalikų organizacijoms, dirba “Caritas” veikloje. Siekia atgauti savo turėtus namus, steigti mokyklas ir kitas įstaigas. Dvi seserys studijuoja Romoje.

■    Žuvusiems laisvės kovose tremtiniai ir buvusieji politiniai kaliniai Biržuose pastatė paminklą ir kryžių. Šventinime dalyvavo ir ministras pirmininkas Aleksandras Abišala.

■    Jurbarke baigiama atstatyti bažnyčia, jau iškelti bokštai. Okupantai dešimtmečiais trukdė jos atstatymą.

■    Aušros Vartų bažnyčia Argentinoje rugpjūčio mėnesį atšventė auksinį jubiliejų. Joje per visus šiuos dešimtmečius sielovadai vadovauja tėvai marijonai.

■    Lietuvoje išleista nauja maldaknygė “Dieve, myliu Tave”. Ją parengė kun. Ričardas Mikutavičius. Talkininkavo ir ses. Jonė Paulė Juozapaitytė. Joje yra liturginės ir asmeninės Mišių maldos, psalmės, litanijos, taip pat sakramentų, šeimos, parapijos ir tėvynės maldos. Yra pluoštas giesmių ir religinės poezijos. Kišeninio formato, austriško popieriaus, dirbtinės odos viršeliai.

■    Tilžėje bus pastatyta katalikų bažnyčia. Jau sukurti planai. Lėšų duos Vokietijos ir Lietuvos katalikai, net tikimasi susilaukti ir iš Rusijos.

■    Motinos Teresės įkurtos vienuolijos rėmėjų yra devyniasdešimtyje kraštų, iš viso apie 9 milijonai asmenų.

■    Prancūzijos katalikų labdara, įsijungus ir vyskupams, organizuoja ir finansuoja mokyklų statybą Afrikoje, šelpia Pietų Amerikos benamius vaikus, skatina žemdirbystę Indijoje, ruošia ir finansuoja įvairius projektus Bengladeše, Etijopijoje, Filipinuose, rūpinasi šalimis, kur siaučia badas. Taip pat organizuoja ir paramą Lietuvai.

■    Lietuvoje leidžiamas žurnalas “Katalikų pasaulis” šių metų 11 numeryje paskelbė, kad civilinio karo metu Ispanijoje komunistai nužudė 4184 kunigus ir vyskupus. Madride siautė šešių milicininkų gauja, kuri žudė tik kunigus.

■    Daugailių klebonas kun. P. Baltuška pašventino paminklą a.a. Broniaus Kviklio atminimui jo tėviškėje.

■    Vilniuje Lietuvių katalikų mokslo akademija iškilmingai paminėjo vysk. Prano Būčio gimimo 120 metų sukaktį (1872-1951). Vysk. Būčys buvo vienas iš akademijos steigėjų. Taip pat jis yra buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir teologijos-filosofijos fakulteto dekanas, marijonų generolas, rytų apeigų vyskupas, daugelio knygų autorius.

■    Amerikos atradimo 500 metų sukaktį minint, prisimintina, kad su Kolumbo laivų atvykimu katalikybė pasiekė šį kontinentą.

■    Kardinolas V. Sladkevičius pavedė saleziečiams vadovauti Petrašiūnų parapijai ir aptarnauti Palemono koplyčią.

■    Kairėnų kaime, daugiausia jaunimo rūpesčiu, pastatytas ąžuolinis kryžius, kuris buvo pašventintas Grinkiškiu parapijos klebono kun. J. Vaičekausko.

■    Vilkavišky “Caritas” rūpesčiu pastatytas koplytstulpis, pagerbiant atminimą kritusių už Lietuvos laisvę, tremtinių, rezistencijos dalyvių ir žiauriai komunistų nužudyto kun. Justino Lelešiaus.

■    Šiaulių dramos teatras pastatė J. Tumo-Vaižganto “Dėdės ir dėdienės”. Teatro režisierius G. Padegimas pareiškė: “Ne atsitiktinai. Mūsų vakarų civilizacijos dvasingasis menas orientuojasi į krikščioniškas vertybes. Dabartinė pasaulietinė kultūra yra merkantili ir orientuota į rinką” (XXI amžius).

■    Eucharistijos bičiuliai Lietuvoje tęsia ir stiprina savo veiklą.

■    Pamūšio bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas vysk. K. Paltaroko atminimui.

■    Austrijoje, Grace, birželio vidury susirinkę įvairių Europos šalių ir Vatikano informacijų atstovai įkūrė “Katalikiškąjį žinių tinklą Vidurio Europai”. Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos, Rusijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos katalikai per šį centrą keisis informacijomis.

■    Aštuoniomis kalbomis leidžiamas katalikų žurnalas “Communio“ šiemet švenčia 20 m. sukaktį. Žurnale bendradarbiauja pirmaujantys pasaulio teologai.

■    Rumunijoje, kur katalikų tėra tik 10% (2,5 mil.), labai padaugėjo pašaukimų skaičius. Atidarytos trys seminarijos, į kurias įstojo 330 jaunuolių, o 50 klierikų sielovados darbui ruošiama popiežiškoje Šv. Pijaus kolegijoje Romoje.

■    Uzbekijos vyriausybė uždraudė misionierišką veiklą, norėdama musulmonus, stačiatikius ir kitus palikti toje pačioje proporcijoje.

■    Vietnamo vyriausybės, kuri tebėra komunistuojanti, delegacija birželio 23-25 dienomis lankėsi Vatikane. Aptartos aktualios katalikų problemos. Viena svarbesniųjų problemų, kad Vietname vyriausybė neleidžia Ši Mino (buvusio Saigono) vyskupui koadjutoriui grįžti į tėvynę. Jis tebegyvena Romoje.

■    Palaimintąja paskelbta buvusi vergė Džiuzepina Bakita, kuri tampa paguoda Sudano katalikams. Ji buvo gimusi 1869 m. Pietų Sudane. Būdama šešerių metų, buvo pagrobta ir parduota į vergiją. Ji buvo kelis kartus parduota ir pirkta, patyrė daugybę moralinių ir fizinių kančių. Pagaliau Chartume ją nupirko Italijos konsulas, kuris net buvo norėjęs ją grąžinti tėvams, bet ji jau jų nebeatsiminė. Su konsulo šeima ji vyko į Italiją, kur buvo pavesta Meilės dukterų vienuolių globai. Čia ji tapo katalike, pati ryžosi stoti į vienuolyną ir ten 25 m. tarnavo virėja. Čia jai buvo įsakyta surašyti savo gyvenimo istoriją, kuri sukrėtė kelių kontinentų žmones. Mirė 1947 m. Su ta “Juodąja Motina” atsisveikinti atėjo pusė miesto žmonių.

■    JAV-se katalikų yra 58,6 milijonai. Tai didžiausia religinė bendrija šiame krašte. Protestantai yra susiskaldę. Po katalikų didžiausia bendrija yra Pietų baptistų konvencija. Jų yra per 15 mil. Taip skelbia 1992 m. JAV ir Kanados religinis metraštis.

■    Tikėjimo platinimo draugijos ir Šv. Petro draugijų pastangomis šalpos reikalams Azijos, Afrikos ir Pacifiko salų gyventojams padėti per vietines katalikų bažnyčias bus išdalinta 159 milijonų vertės šalpos reikmenų.

■    Mišiomis Birštono bažnyčioje rugpjūčio 18 d. prasidėjo savaitę trukusi konferencija tema: “Lietuva — išeivija: ryšiai ir neišnaudotos galimybės”. Buvo suvažiavę atstovai iš 14 valstybių.

■    Muzikas, kompozitorius, vargonininkas Faustas Strolia labai kruopščiai paruošęs Šiaurės Amerikos lietuvių muzikos sąjungos biuletenį, suglaustai, bet plačiai apžvelgė religinius ir kitokius muzikinius įvykius išeivijoje ir Lietuvoje. Biuletenis Nr. 6 pasirodė 1992 m. liepos mėnesį.

■    Popiežius Jonas Paulius II, siekdamas, kad Jugoslavijoje būtų greičiau pasiekta taika ir serbai daugiau nebenaikintų nekaltų žmonių, rugpjūčio 15 d. paskelbė, kad jis į Bosniją siunčia kardinolą Roger Etchegaray. Nuvykęs į apgultą sostinę Sarajevą, jis sieks taikos ir galo žiaurioms stovykloms bei kitiems nekaltų žmonių kankinimams ir žudymams.

■    Ateitininkai, skautai, jaunieji karitiečiai, Vilniaus arkivyskupijos įvairių parapijų jaunimas birželio 6 d. dalyvavo pamaldose Šv. Jono bažnyčioje. Mišias aukojo arkiv. A. Bačkis. Aptartas Šv. Tėvo laiškas jaunimui; Kauno univ. prof. A. Žygas papasakojo įspūdžius iš Vl-sios pasaulio jaunimo dienos Čenstakavoje.

■    Kretingoje yra įsikūrusios keturios Motinos Teresės seserys. Dvi iš Indijos, viena iš Vokietijos, viena iš Lenkijos. Jos lanko šeimas, katekizuoja vaikus, bendrauja su senaisiais bei vienišais, aptvarko jų namus, padeda supirkti maistą.

■    Lietuvos įstatymai kiekvienam jos nuolatiniam gyventojui, taip pat ir dvasininkams, duoda teisę gauti socialinę pensiją, kuri rugpjūčio mėnesį buvo 1430 rublių mėnesiui. Taipgi galima gauti apdraudą.

■    Červenėje, kur buvo sušaudyta daug lietuvių, dabar ekspedicijos metu iš Lietuvos buvo aukojamos šv. Mišios, dalyviai ėjo prie Komunijos, giedojo “Viešpaties Angelas”, “Marija, Marija”, Lietuvos himną. Nužudymų vietoje stovi koplytstulpis. Ten buvo parengtas ir altorius.

■    Čikagos miesto taryba dalį Washingtono bulvaro pavadino prel. Igno McDermoth vardu, nes ten jis yra sukūręs benamiams pastoges, užimančias net tris pastatus. Prel. McDermoth yra pašventęs 30 savo gyvenimo metų gelbėti alkoholikus, narkotikų vergus, gatvėje atsidūrusius benamius.

■    Kauno technologijos universitetas kai kuriuos dalykus dėstyti kviečiasi ir dvasininkus. Pvz., susitarta su įgulos bažnyčios rektoriumi kun. R. Mikutavičiumi, kad jis dėstytų filosofiją.

■    Vilnių rugpj. 24 d. pasiekė apie 300 Lenkijos pėsčiųjų maldininkų, kurie buvo suėję melstis Čenstakavoje. Paskiau jų dalis patraukė į Aušros Vartus melstis už Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos laisvę ir tautų vienybę.

■    Prof. J. Pikūnas, uolus ateitininkų vadovas, išvyko į Lietuvą dėstyti Kauno universiteto, Politinių mokslų fakultete. Jis pasiuntė raštą Aukš. Tar. pirm. V. Landsbergiui, atkreipdamas dėmesį į pornografijos ir kitų negerovių sudaromą pavojų tautos moraliniam pajėgumui.

Juoz. Pr.