Spausdinti

■    Čikagos arkivyskupas kard. J. Bernardinas 1986 m. įsteigė vadinamąjį “Big Shoulders” fondą, kuris yra skyręs 4,5 mil. dolerių paramą 130-čiai neturtingųjų mokyklų.

■    Vašingtone veikia JAV vyskupų įkurta speciali įstaiga padėti Rytų ir Centro Europos bei Sovietų Sąjungos tikintiesiems. Jai vadovauja buvęs Šv. Antano parapijos Cicero administratorius kun. dr. J. Šarauskas. Ta įstaiga jau paskyrė labai stambią paramą Šv. Kazimiero kolegijai Romoje, kur specializuojasi kunigai lietuviai. Tirdamas tikinčiųjų padėtį, kun. J. Šarauskas lankėsi Rumunijoje ir Bulgarijoje, o 1992 m. vyks į Ukrainą ir Gudiją.

■    San Antonio, Texas, arkivyskupas Patrick F. Flores jaunatvėje buvo pasitraukęs iš mokyklos, kad padėtų vargstantiems tėvams. Jis net buvo naktinių klubų dainininkas ir šokėjas. Motinos siunčiamas, jis nuoširdžiai atliko rekolekcijas ir nusprendė tapti kunigu, pakeisdamas savo gyvenimo kryptį. Kunigu įšventintas 1970 m., savo uolumu ir darbo sėkmingumu atkreipė bažnytinės vyriausybės dėmesį ir buvo parinktas tapti pirmuoju JAV meksikiečių arkivyskupu. Jo pasakojimą apie savo gyvenimą išspausdino “Catholic Digest” 1991 m. lapkričio mėn. numeryje.

■    Lietuvių religinės šalpos įstaiga Brooklyn, N.Y. LIC informacijų skyrių perdavė Lietuvos ambasadai prie Jungt. Tautų bei ambasadai Vašingtone. Liet. Religinė šalpa toliau koncentruosis į savo tiesioginį uždavinį - paramą lietuvių religiniam gyvenimui, karitatyvinei veiklai, religinei informacijai. Rel. šalpos tarnautoja R. Virkutytė išvykusi į Lietuvą organizuos Rel. šalpos informacijų centrą. Liet. relig. šalpos tarybą dabar sudaro pirm. vysk. P. Baltakis, vicepirmininkai: prel. V. Balčiūnas, kun. A. Kontautas, kun. Z. Smilga ir kiti patikėtiniai; vedėjas - kun. K. Pugevičius.

■    Peru valstybėje, Pietų Amerikoje, misijose darbuojasi lietuvaitė seselė Apolonija Valeikaitė Jos adresas: Martyres dėl Petroleo 340 Requena, PERU, S.A. Seselės ten moko ir šelpia beturčių vaikus. Aukas galima siųsti ir per prel. J. Prunskį, 7114 S. Hamlin Ave., Chicago, IL 60629.

■    Kun. Prof. Pauliui Rabikauskui, jėzuitui, Šv. Grigaliaus universiteto Romoje istorijos fakulteto dekanui, Popiežiškoji teologijos akademija Krokuvoje suteikė spalio 19 d. istorijos garbės daktaro laipsnį.

■    Rietave atidaryta devynmetė katalikų mokykla. Jos direktorius Arūnas Maulius, 29 m., istorikas, Vilniaus universiteto auklėtinis, trijų dukterų tėvas. Mokyklos iniciatorius - buvęs Rietavo klebonas kun. B. Latakas. Mokyklos pradžią įamžino kryžius, kurį mokiniai ir mokytojai nugabeno į Kryžių kalną. Mokykloje bus privaloma viena savaitinė tikybos pamoka, kurią dėstys klebonas kun. Č. Degutis. Bus malda prieš pamokas ir po pamokų. Direktorių su naujomis pareigomis pasveikino švietimo ministras D. Kuolys.

■    Izraelio okupuotoje Betliejaus dalyje žydų karinė vyriausybė suremontavo Kristaus Gimimo bažnyčią.

■    Nauju Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi išrinktas Boutros Ghali yra koptų krikščionis, musulmonų Egipto valstybėje 14 metų buvęs užsienio reikalų ministru ir net vicepremjeru, 12 knygų autorius.

■    Libano prezidentas Elias Hrawi ir Irako užsienio reikalų ministras Tariq Aziz yra katalikai.

■    Studentai ateitininkai spalio mėnesį pradėjo leisti kompiuteriu spausdinamą laikraštį “Gaudeamus”. Leidinio dvasią apibūdina sakinys iš jame išspausdinto Hillside kolegijos studento Dariaus Udrio straipsnio: “Kristaus vardu mes skelbiame naujo amžiaus pradžią, skelbiame atnaujintą pasaulį, kurio ženklas yra kryžius ir kurio Viešpats yra Kristus”.

■    Vysk. P. Baltakiui lapkr. 22 d. padaryta antra tos pačios akies operacija. Pirmos operacijos metu buvo sutvarkyta nukritusi ir lūžusi akies retina. Kai kurį laiką vyskupas negalės skraidyti lėktuvu, o 6 mėnesius nematys dešine akimi.

■    Vysk. Vincento Borisevičiaus beatifikacijos bylai pradėti gautas Šv. Sosto leidimas. Turintieji svarbesnių žinių apie to kankinio gyvenimą, prašomi siųsti informacijas Telšių vyskupijos kurijai, Katedros 5, 5610 Telšiai, Lithuania.

■    JAV-se dabar yra 93 lietuvių katalikų parapijos. Jau net apie 40 tų parapijų turi nelietuvius klebonus. Tik mūsų išeivijos jaunimas, pasirinkdamas kunigystę, gali dar kitas gelbėti. Šiuo metu tik du išeivijos lietuviai jaunuoliai ruošiasi kunigystei, eidami teologines studijas.

■    Lietuvoje iš centrinės Caritas vaistinės kasdien apie 200 ligonių gauna vaistus, kurių apskritai krašte gana sunku gauti. Vyskupijose yra įsteigtos Caritas drabužių krautuvės, kur neturtingesni nemokamai gauna reikiamus drabužius. Pagalbos reikalingiems įteikiami maisto paketėliai. Savo veiklai Caritas gauna nemažai paramos iš užsienio. Caritas veikloje darniai darbuojasi Lietuvos dvasininkija ir pasauliečiai. To sąjūdžio generalinė sekretorė yra dr. Alina Pajarskaitė, o pirmininkas — vysk. S. Tamkevičius, SJ.

■    Nuncijumi Lietuvai Šv. Sostas paskyrė arkiv. Justo Mullor Garda. Jis iki šiol buvo Vatikano nuolatiniu stebėtoju prie specialių Jungtinių Tautų institucijų Genevoje. Jis yra ispanų tautybės, gyvens Vilniuje.

■    Už Mišias Nekalčiausios Marijos Širdžiai, sukurtas solistams, chorui ir vargonams, Lietuvoje paskirta premija kompozitoriui Jeronimui Kažinskui, drauge įvertinant ir jo kūrinius mišriam chorui bei jo harmonizuotas liaudies dainas.

■    Klaipėdos konservatorijos salėje įvyko pirmas mažųjų atlikėjų religinių giesmių konkursas. Dalyvavo net ir vaikų darželių lankytojai. Konkursą organizavo Šv. Cecilijos draugija, Kompozitorių s-gos Klaipėdos skyrius ir Uostamiesčio konservatorija.

■    Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis ir ministras pirmininkas G. Vagnorius gruodžio pradžioje turėjo pasitarimus su Lietuvos vyskupų konferencijos nariais. Pasitarimai užtruko pustrečios valandos. Aptarti Bažnyčios ir valstybės santykiai, bažnyčių ir bažnytinių žemių grąžinimas, kai kurių pastatų restauravimas, mokslo ir labdaros reikalai. Ilgiau svarstytas popiežiaus apsilankymo klausimas ir nuncijaus paskyrimas.

■    Vilniuje, Tautinėje M. Mažvydo bibliotekoje, gruodžio 4 d. buvo surengtas poeto kun. Ričardo Mikutavičiaus kūrybos vakaras. Jo poezijos knyga “Kad Lietuva neišsivaikščiotų” išleista JAV lietuvių kultūros fondo lėšomis. Kun. V. Mikutavičius yra Kauno Vyt. Didžiojo bažnyčios rektorius.

■    Vilniaus arkikatedroje gruodžio 5 d. Mozarto “Requiem” atliko Lietuvos simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai. Kartu kūrinius atliko ir svečiai iš Austijos, Baltarusijos, Čekijos, Slovėnijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos ir Vokietijos. Taip buvo užbaigtas Mozarto kūrybos festivalis, skirtas paminėti jo mirties 200 m. sukaktį.

■    Marijampolėje atidaryta Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio arbatinė ir religinės literatūros bei devocionalijų parduotuvė.

■    Lietuvoje jau 28 - se vietose yra Montessori metodu auklėjimo židiniai. Juos plečiant, daug pasidarbavo Domicėlė Petrutytė. Šioje auklyboje labai vertinama religija. Yra vietų, kur tiems židiniams talkina ir lietuvės vienuolės.

■    Kun. Edis Putrimas, Vasario 16 gimnazijos kapelionas, išvyko aštuoniems mėnesiams į Pietų Ameriką talkinti ruošiant Jaunimo kongresą ir susipažinti su sielovada tuose kraštuose.

■    Nijolei Sadūnaitei, Sibiro tremtinei, gruodžio 7 d. pranciškonų universitetas Steubenvillėje, OH, įteikė specialų Poverello medalį.

■    Arkiv. P. Marcinkus, apsigyvenęs Sun City, Arizonoje, patarnauja ir tos srities lietuviams sielovados reikaluose.

■    Vokiečių feldmaršalo Ervin Romelio sūnus, dabartinis Stuttgarto meras, krikščionių demokratų partijos narys, savo tėvo gimimo 100 m. sukakties proga pareiškė, kad feldmaršalas Romelis mirė ne dėl širdies priepuolio, kaip oficialiai buvo paskelbta, o buvo Hitlerio priverstas išgerti nuodų, kai buvo išaiškintas sąmokslas Romelį pastatyti Hitlerio vieton. Jis būtų su švelnesnėmis pasekmėmis baigęs karą.

■    Kun. Jonas Šileika, salezietis, iš Montrealio, kur buvo lietuvių parapijos klebonas, persikėlė į Lietuvą talkinti atsikuriantiems saleziečiams.

■    Seselė Ignė Marijošiūtė, Putnamo seselių viršininkė ir Lietuvių sielovados tarybos sekretorė, išvyko į Lietuvą, kur sėkmingai talkina sielovadoje ir katechizacijoje.

■    Kun. prof. A. Rubšys užbaigė Senojo Testamento pranašų vertimą iš hebrajų kalbos. Tą lietuvišką vertimą numatoma išspausdinti netolimoje ateityje.

■    Arkiv. dr. Jonas Bulaitis, Anglijos lietuvis, gerai mokąs lietuvių kalbą, paskirtas pronuncijumi į Pietų Korėją. Jis jau yra buvęs Vatikano pasiuntiniu Pietų Afrikoje, Irane.

■    Kalinio maldaknygė “Vilties maldos” išleista Lietuvoje. Ją sukūrė Kaišiadorių prelatas Stanislovas Kiškis. Jis vokiečių okupacijos metu globojo ir gydė sužeistus Sovietų karius. Pokario metais buvo pristatytas aukštam Maskvos apdovanojimui, tačiau atsisakė tai priimti. Buvo paskelbtas liaudies priešu ir nuteistas 25 m. kalėti.

■    Vasario 16 gimnazijos nauju kapelionu yra kun. Ričardas Repšys, kuris iki lapkr. 22 d. darbavosi lietuvių Šv. Kazimiero parapijoje, Londone, talkindamas susirgusiam kun. J. Sakevičiui.

■    Šventuoju (lapkr. 17 d.) paskelbtas karmelitas kun. Juozapas Kalinauskas, šalia Šv. Kazimiero, yra naujas Lietuvos šventasis. Buvo gimęs Vilniuje 1835 m. rūgs. 1 d. Tapo inžinierių akademijos profesoriumi, vėliau priskirtas prie caro armijos generalinio štabo. Užsidegęs Lietuvos — Lenkijos išlaisvinimu 1863 m. perėjo pas sukilėlius. Tapo sukilimo vadu su būstine Vilniuje. Muravjovo įsakymu suimtas, nuteistas pakarti, bet draugams aukštiesiems karininkams užtariant, bausmė pakeista ištrėmimu į Sibirą, į Irkucko apylinkes, kur buvo didžiulės druskos kasyklos. Po 10 tremties metų, pasinaudodamas amnestija, išvyko į Krokuvą, paskiau į Paryžių, tapo kunigaikščio

V. Čartoriškio vaikų auklėtoju, bet buvo padaręs įžadą, kad jei jo kalinamo gyvybė bus išgelbėta, stos į vienuolyną. Įstojo pas karmelitus Graze 1877 m. Teologijos studijas ėjo Vengrijoje, paskirtas į Krokuvą, kunigu įšventintas 1882 m., tais pat metais tapdamas vienuolyno vyresniuoju, vėliau — Galicijos karmelitu definitoriumi. Mokėjo daug kalbų, parašė daug knygų iš ordino istorijos, jų tarpe ir apie karmelitus Lietuvoje. Mirė 1907 m. lapkr. 15 d. Pasižymėjo šventumu, labdara.

■    Jaunimo centras Čikagoje daug prisideda prie krikščioniškos ideologijos ugdymo išeivijos jaunime. Įvertindamas šias pastangas, prel. J. Prunskis paaukojo šiai institucijai stambesnę auką, kad iš palūkanų kasmet galėtų turėti finansinę paramą.

■    Kalėdų naktį popiežius kalbėdamas į 150.000 minią apgailestavo, kad dar yra daug priespaudos pasaulyje. Skatino visus jungtis į geros valios tarnybą.

■    Lietuvoje jau turim tvirtų vilčių, kad 1992 metais atvyks aplankyti Šv. Tėvas. Vyskupų konferencija jau svarsto jo atvykimo tvarką.

■    Lietuvos vyskupų kalėdinį sveikinimą išspausdino vyriausybės laikraštis “Lietuvos aidas”. Džiaugdamiesi, kad Lietuva įžengė į laisvės ir nepriklausomybės kelią, vyskupai apgailestauja, kad kraštą dar slegia sunkus iškrypimų balastas. Vyskupai sako: “Jei mes tvirtai nesiryšime naudotis priemonėmis, kurias rekomenduoja dieviškasis Mokytojas — nepasveik-sime”. Skatina atverti savo širdis dieviškam Išganytojui.

■    JAV Katalikų moterų sąjunga savo lėšomis į Lietuvą pasiuntė apie 300 porų batų vaikams. Jų kaina — apie 10.000 dol.

■    Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos pirmininku išrinktas Kauno miesto tarybos deputatas P. Katilius.

■    Lietuvoje atkurta Darbo federacija. Jos programos projektas prieš tai buvo apsvarstytas Lietuvos katalikų mokslo akademijos seminare. Ji rūpinasi plėsti Bažnyčios socialinę doktriną, mokslą apie darbą, puoselėti dorovės ir krikščioniškos moralės principus.

■    Lietuvių katalikų mokslo akademija užsienyje turi 233 narius, o Lietuvoje — 250. Centro valdyba perkeliama į Lietuvą. Vilniuje akademija gavo vieną aukštą — 13 kambarių ir salę — buvusioje Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Yra vilties dar gauti ir zitiečių patalpas Kaune.

■    Loreto ligoninė, kurią per 51 metus vedė Šv. Kazimiero seserys, dėl daugelio pacientų nemokėjimo ir dėl valdžios įstaigų nepasirūpinimo laiku atsiteisti už neturtingų gydymo išlaidas, atsidūrė dideliuose finansiniuose sunkumuose; seselės ją perdavė, su kardinolo J. Bernardino pritarimu, kitai ligoninių bendrovei.

■    Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius gruodžio 21 d. aplankė kard. V. Sladkevičių, pasveikino su artėjančiomis šventėmis ir padėkojo Bažnyčiai už jos konsoliduojantį vaidmenį šiuo sunkiu lietuvių tautai laiku. Perdavė Aukščiausios Tarybos pirm. V. Landsbergio sveikinimus ir kardinolui padovanojo tautodailininko kūrinį. Kardinolas padėkojęs pareiškė, kad Bažnyčia remia ryžtingus parlamento ir vyriausybės žingsnius, atstatant Lietuvos valstybingumą ir teisingumą.

■    Italijoje, Paduvos mieste, iš bazilikos spalio 10 d. buvo pavogta šv. Antano relikvija, laikoma auksiniame, rubinais papuoštame relikvijoriuje. Vienuoliai buvo gavę reikalavimą sumokėti milijoną dolerių už grąžinimą, tačiau dabar policija gruodžio 20 d. tą relikvijorių rado netoli Romos aerodromo, iš kur, atrodo, norėta tą grobį išsiųsti į užsienį.

■    Boris Jelcinas, Rusijos prezidentas, italų laikraštyje “La Republica” pareiškė, kad jis niekada nėra buvęs visiškai bedieviškas komunistas. Jis buvęs krikštytas rusų stačiatikių bažnyčioje, net ir būdamas Politbiuro narys, slapta pritaręs religijai. Toliau Jelcinas pareiškė: “Aš respektuoju bet kokį tikėjimą, bet kokią religiją. Aš einu pakankamai reguliariai į bažnyčią, į Mišias ir jaudinančiai mane veikia ėjimas į Dievo šventovę. Jie bandė primesti ateizmą bet kokia kaina, bet pralaimėjo”.

■    Naujų Metų diena — pasaulio taikos diena. Šiems Naujiems Metams popiežius parinko mintį — “Lai viso pasaulio tikintieji vieningai kuria tikrą taiką”.

■    Šv. Tėvas Šv. Petro bazilikoje susitiko su 15.000 Italijos krikščionių darbininkų atstovų, dalyvaujančių savo sąjūdžio 18 - me kongrese. Tarp kongreso narių buvo ir iš Lietuvos atvykusieji Lietuvos Sąjūdžio pirm. J. Tumelis bei mokytoja D. Čiožytė. Popiežius pagyrė darbininkų atstovų pastangas ugdyti darbo pasaulyje krikščioniškas vertybes.

■    Bolivijoje apaštalaujantis kun. F. Bendoraitis, kuris yra taipgi ir gydytojas, kuris rūpinasi džiunglėse gyvenančiais indėnais ir jiems pastatęs ne vieną ligoninę, buvo peršautas. Viena kulka sužeidė krūtinę, kita — šoną. Turėjo būti nugabentas į ligoninę. Jam talkina seselė Ks. Šakenytė.

■    500 metų jubiliejus nuo krikščionybės pradžios Amerikoje bus švenčiamas šiais metais. Krikščionybės pradžiai čia sudarė sąlygas Kristupas Kolumbas, 1492 metais atradęs Ameriką.

■    Bažnyčių taryba skelbia, kad JAV-se bažnytinių žmonių procentas auga su mažu sumažėjimu katalikų, protestantų.

■    Lietuvos diplomatiniai pasai, kaip nustatyta nauju įstatymu, bus išduodami ne vien atitinkamiems aukštiesiems valstybės pareigūnams, bet jie bus išduodami ir Lietuvos religinių konfesijų aukščiausiems hierarchams: Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolams ir vyskupams, kitų konfesijų to paties lygio dvasininkams. Diplomatiniai pasai išduodami nemokamai.

■    AIDS mirtinga liga sergantiems Čikagoje paskutinę pastogę parūpino Alexian Brothers vienuolynas miesto šiaurėje, tam panaudodamas buvusio vienuolyno patalpas. Paskutiniu metu gauta dar 1,4 mil dol. aukų ir patalpos praplėstos. Jos yra Čikagos arkivysupijos nuosavybė.

■    Peru valstybėje, Pietų Amerikoje, siaučia komunistų inspiruoti sukilėliai, pasivadinę Sandero Luminoso vardu. Jie paskelbė šūkį: "Užsieniečiai kunigai ir kolaborantai mirs". Paskutiniu metu jie nužudė nemaža Bažnyčios darbuotojų ir net iš užsienio atvykusių misionierių. Peru valstybėje misijose darbuojasi ir lietuvaitė Apolonija Valeikaitė, vienuolė.

■    Plungėje atstatyta Liurdo grota ir kapinėse restauruota koplyčia prie Bobrungo.

Juoz. Pr.