■    Ukrainos katalikai, kaip skelbia “Ukrainian Weekly”, pirmą kartą po ilgų okupacijos metų galėjo visiškai laisvai atšvęsti Kalėdas. Pagal senąjį kalendorių Kalėdos buvo švenčiamos mūsų sausio 7 d. Ukrainiečių chorai, net ir kaimuose, suorganizavo religinių giesmių giedojimą. Ukrainos rytų apeigų vyskupai gruodžio 28-29 d. turėjo savo sinodą Romoje, vadovaujant kard. Lubačirskiui.

■    Lietuvių religinė šalpa, vadovaujama kun. K. Pugevičiaus, jau pasiuntė į Lietuvą 22 konteinerius, net 330 tonų, medikamentų ir kitų reikmenų, daug ką gaudama iš amerikiečių įstaigų.

■    Rusijos prezidentas Jelcinas, gruodžio 20 d. atsilankęs pas popiežių, užtikrino, kad naujoji federalinė Rusijos konstitucija garantuos visoms religinėms bendruomenėms, be jokios išminties, religinę laisvę.

■    Lietuvos vyriausybė, kaip paskelbė “Lietuvos aidas” 1991 m. gruodžio 12 d., pagerbs bažnyčių turėtą teisę į žemę; pateikus laiku reikiamus dokumentus, ta žemė nebus skiriama prie privatizuojamų žemės plotų.

■    Pelesoje statomi Krikščioniškos kultūros parapijos namai.

■    Šv. Rašto — Biblinių draugijų vadovų suvažiavimas įvyko Vilniuje. Dalyvavo katalikų, liuteronų, evangelikų reformatų, baptistų, stačiatikių, septintos dienos adventistų bažnyčių atstovai. Šioje bendroje asamblėjoje sutarta jungtinėmis jėgomis leisti, platinti Šv. Rašto knygas. Katalikai ir liuteronai mokslininkai jau daugiau kaip 20 m. bendradarbiauja prie Naujojo Testamento vertimo. 1972 m. buvo tas vertimas išleistas. Vertė kun. Č. Kavaliauskas, redagavo kun. V. Aliulis. 1988 m. pasirodė antra laida, kurią parengiant talkino V. Ališauskas ir Ant. Kučinskaitė.

■    Taikos Karalienės bažnyčios Klaipėdoje naujasis varpas, Žemaitijos Marijos vardu, sveria daugiau kaip tris tonas. Varpus liejo kretingiškis meistras Antanas Stonys.

■    Augsburge įsteigti vokiečių marijonų pal. Matulaičio vienuolyno namai. Vyresniuoju paskirtas kun. Henry Eichler, MIC.

■    Arkiv. Paulius Marcinkus, gyvenantis Sun City, AZ, buvo pakviestas Čikagoje, Švč. M. Marijos Gimimo parapijoje, vasario 23 d. teikti sutvirtinimo sakramentą.

■    Salvadoro teismas nubaudė po 30 m. kalėjimo pulk. G. Bernavides ir leit. R. Mendozą už 1989 m šešių jėzuitų bei jų virėjos ir jos dukters nužudymą.

■    Europos kraštuose akredituotų nuncijų suvažiavimas Vatikane įvyko sausio 21-23 dienomis. Jie su Vatikano valstybės sekretoriumi svarstė, kaip sėkmingiau įgyvendinti Vatikane įvykusio vyskupų sinodo nutarimus. Visuose Rytų Europos kraštuose jau veikia Vatikano atstovybės — nunciatūros, tik buvusioje Sovietų Sąjungoje tėra vienas nuncijus — Maskvoje reziduojantis arkiv. Colasuonno.

■    Kėdainiuose pereitų metų pabaigoje atšventinta Šv. Juozapo bažnyčia, buvusi uždaryta 28 metus, pastatą naudojant elektros aparatūros gamyklos reikalams.

■    Prancūzijos krikščionių profsąjungos prezidentas Guy Drilleaud Vilniuje susitiko su Lietuvos darbininkų sąjungos vadovybe. Susitarta bendradarbiauti, keistis informacija.

■    Trinitarų ordinas, viduramžiais įsteigtas išpirkti krikščionius belaisvius, darbuojasi dėl žmogaus teisių ir dabar. Kai prezidentas Reaganas vyko į Sovietų Sąjungą, trinitarai, pasiuntė raštą, prašydami išlaisvinti sąžinės kalinius bei kitus persekiojamuosius.

■    Brazilijoje, Sao Paulo mieste, lietuvis salezietis kun. Petras Rukšys, panaudodamas į juosteles įrašytus tekstus, siuntinėjamus į įvairias vietas, moko jaunimą lietuvių kalbos, Į tokias lietuvių kalbos pamokas turi įsirašiusių apie 200 mokinių. Siuntinėja taipgi į juosteles įrašytas lietuvių dainas.

■    Maskvos ambasadorius Londone Boris Pankin duotame “Catholic Register” pasikalbėjime pareiškė, kad Rusijos žmonės krypsta į religiją. Kai sužlugo komunizmo sistema, žmonės stengiasi surasti Viešpatį ir būti pasišventusiais Jėzui Kristui. Dabar religiją gerbia Rusijos vyriausybė, ir visuomenė, aiškino ambasadorius, pridėdamas, kad ir jis pats domisi religija ir mėgsta eiti į savo stačiatikių bažnyčią. Jis esąs nusivylęs komunizmu ir yra laimingas, kad komunizmas žlugo, bet ambasadorius įsitikinęs, kad demokratija įsitvirtins.

■    Lietuvoje įsikūrė Samariečio draugija, kurios šūkis — nepraeiti pro nelaimės ištiktą žmogų.

■    Šilalėje prel. A. Svarinskas aukojo šv. Mišias ir pašventino savivaldybės pastatą bei buvusius komunistų partijos rūmus, kurie dabar naudojami ten įsikūrusioms valstybės įstaigoms.

■    Įsikūrė Lietuvos katalikiškų mokyklų sąjunga.

■    Lietuvoje lankantis seselei Ignei Marijošiutei ir paskelbus apie religinę paskaitą jaunimui, susirinkdavo jų iki 700.

■    Filipinų mokyklose pamokos kiekvieną dieną pradedamos malda ir giesme.

■    Panevėžyje sėkmingai vyksta teologijos — katechetikos kursai, kuriuos veda prel. Jonas Juodelis ir Marija Medišaukaitė. Kursantų — 170.

■    Šiauliuose, padedant Lietuvos krikščioniškos labdaros fondui, įrengta slaugos ligoninė su 40 vietų ligoniams, reikalingiems rehabilitacijos su ilga slauga. Ligoninę pašventino Šv. Petro ir Povilo bažnyčios dekanas prel. K. Jakaitis.

■    Kaune Vytauto šventovėje per Kalėdas berniukų choras su vargonais atliko poeto, tos parapijos klebono, kun. R. Mikutavičiaus sukurtą “Nativitas Domini” (Viešpaties gimimas) misteriją, kuriai muziką sukūrė komp. Vidm. Bartulis.

■    Išeivijos lietuvių kunigų rekolekcijos šiemet ruošiamos Kauno kunigų seminarijoje, drauge su Lietuvos kunigais. Apie tai kunigus painformavo Amerikos lietuvių kunigų vienybės pirm. kun. Alb. Kontautas. Rekolekcijos įvyks liepos 8-10 dienomis. Tai daroma kard. V. Sladkevičiaus ir seminarijos rektoriaus kun. Alg. Baniukio kvietimu.

■    Bernardas Brazdžionis, kuris savo kūryboje daug vietos skiria religinei minčiai, vasario 2 dieną paminėjo savo 85 m. amžiaus sukaktį.

■    Šv. Sosto nuncijus Pabaltijui arkiv. Justo Mullor Garcia sausio 26 d. Vatikano radijo koplyčioje, drauge su lietuviais kunigais, lietuviškai koncelebravo šv. Mišias, kurios buvo per radiją perduodamos į Lietuvą. Jis pranešė, kad vasario pradžioj jis jau būsiąs Vilniuje. Nunciatūra laikinai įsikūrė Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonijoje.

■    Lietuviai pranciškonai dabar darbuojasi Novosibirske, Sibire ir Alma Atoje, Kazachstane.

■    JAV-se pranciškonų provinciolu išrinktas tėv. Placidas Barius, o viceprovinciolu — tėv. Pranciškus Giedgaudas.

■    Pasaulio katalikių moterų organizacijų unija turi apie 37 milijonus narių 64-se valstybėse. Paskutiniame suvažiavime Guadalaharoje, Meksikoje, šios organizacijos delegatės Pasaulio katalikių moterų unijos tarybon išrinko dr. Aldoną Šlepetytę Janačienę.

■    Į Lietuvą visiems kunigams bus pasiųsta Kanadoje gyvenančio pranciškono kun. Juozo Kęstučio Butkaus trys pamokslų knygos “Dievo žodis”, A, B, C pamokslų ciklams ir ketvirtoji — “Dievo atspindys” — rekolekcijų, keturiasdešimt valandų atlaidų, laidotuvių, Švč. M. Marijos ir kitų švenčių bei proginiai pamokslai. Dvi knygos jau išleistos. Šį planą savo aukomis remia išeivijos lietuviai kunigai.

■    Čikagoje yra kelios stiprios Marijos garbintojų grupės. Kartą per mėnesį susirenka arti 150 žmonių ir praleidžia po tris valandas, atkalbėdami visas tris rožinio dalis, po kiekvienos “Tėve mūsų ” ir “Sveika Marija” sukalbėdami kitų maldų ir mąstymų. Viską tvarko pasauliečiai. Renkasi iš įvairių parapijų. Rožinio maldos kalbamos ir kitomis dalyvaujančių tikinčiųjų kalbomis, antrą dalį visiems drauge atsakant angliškai. Tos maldingo susikaupimo valandos būna kaip rekolekcijos. Skamba ir giesmės bei religinė muzika.

Juoz. Pr.