Nyksta grybai
Mikologai — specialistai, tyrinėjantys grybus, tvirtina, kad mūsų anūkai vargu ar beragaus keptų voveraičių, sūdytų rudmėsių ar baravykų. Jie, kaip ir daugelis kitų grybų rūšių, Šiaurės Europoje katastrofiškai sparčiai nyksta.
Nerimauti yra dėl ko ne tik grybų mėgėjams. Krepšin patenkantis grybas — tik požeminio “ledkalnio” viršūnė. Svarbiausia jo dalis — grybiena, išsiraizgiusi po žeme ir susipynusi su medžių bei kitų augalų šaknimis. Tokia simbiozė gyvybiškai būtina augalų mitybai. Tad grybų išnykimas kelia pavojų ir miškų augalijai. Olandijos mikologas E. Arnoldsas paskelbė duomenis, kiek būta grybų per visą XX amžių. Nuo 1900 m. iki pat aštuntojo dešimtmečio grybų rūšių išliko beveik tiek pat. Bet devintąjį dešimtmetį staiga jų sumažėjo perpus. Ir tas procesas nebesustoja. Olandijos ąžuolynuose, kur anksčiau dygdavo baravykai, dabar jų nebėra, kaip ir 70% kitų rūšių. Nuo 40 iki 50% grybų rūšių išnyko Vokietijoje ir Austrijoje. Dėl to ne grybautojai kalti. E. Arnoldso nuomone, didžiausias žudikas — rūgštūs lietūs ir kiti atmosferos teršalai.
Mumijos ir farmacininkai
Gerai žinoma, kad senovės egiptiečiai buvo puikūs mumifikavimo specialistai. Mažiau žinomas jų chirurgijos menas — mumijose yra išslikusių chirurginių operacijų pėdsakų; randama plombuotų dantų ir netgi kaukolės trepanavimo žymių. Jei medicina buvo tokio aukšto lygio, tai turėjo būti ir gerų vaistų. Deja, mumijose vaistų pėdsakų nerasta. Tačiau yra išlikusių papirusų, kuriuose būdavo aprašoma visa, kas susiję su gyvybe ir mirtimi.
Bostono profesorius farmakologas Vorsas Istis ėmėsi studijuoti medicininius papirusus. Jis išstudijavo 1350 senovinių receptų ir medicininių patarimų. Sunkiausia buvo suprasti, kuris iš tekstų yra receptas, o kuris poezija. Senovės farmacininkai labai mėgdavo savo mintis reikšti poetiniais įvaizdžiais.
Profesorius V. Istis teigia, jog senovės farmakologai naudojosi daugybe įvairiausių medžiagų, iš kurių trečdalis — labai efektyvios. Jie gamindavo puikius baktericidinius tepalus ir netgi kontraceptines medžiagas iš krokodilų išmatų, rūgusio pieno ir akacijos dervos. Nustatyta, jog tai tikrai veiksminga priemonė, be to — jokios chemijos.
Sparnuotieji sargybiniai
Pietų Afrikos Respublikos karinių pajėgų kapitonas Van Urdas vadovauja egzotiškam sakalininkų būriui. Du kartus per dieną jo kareiviai išeina į Vaterklofo karinės bazės kilimo takus nešini trimis medžiokliniais sakalais. Šie patruliai turi garantuoti skraidymų saugumą. Mat netoli Pretorijos susirenka daugybė kregždžių, patarškų ir kitų paukščių, kurie kelia lėktuvams avarijų grėsmę. Antai žąsų būrys neseniai vos nepražudė keleivinio “Boeing — 747”, o karinis transporto lėktuvas “Herkulesas”, susidūręs su pelikanu, buvo priverstas tūpti ne aerodrome.
Nuo sparnuočių ginamasi įvairiais būdais: Port Elizabeto bazėje įrengtos sirenos. Isterplatėje aerodromo apylinkės numelioruotos, ir balų paukščiai buvo priversti persikelti į tolesnių rajonų pelkes. Vis dėlto efektyviausias paukščių vaikymo būdas yra dresiruoti sakalai. Paukščiai jų labai bijo ir tuojau pat dingsta iš aerodromo apylinkių. Artimiausiu metu Van Urdo patirtimi naudosis ir civilinės aviacijos aerodromų tarnybos.
Dviračių miestas
Kopenhaga rengiasi pasidaryti dviračių miestu. Pagal “Bycyklen” projektą nuolatiniai gyventojai iš svečiai galės pasiskolinti dviračius vienoje iš daugelio dviračių aikštelių, įrengtų visame mieste ir sukoncentruotų centre. Tereikės įmesti 20 kronų monetą į automatą, o pastačius dviratį, kad ir kitoje aikštelėje, pinigai bus grąžinti. O pasirinkti bus galima iš 3000 dviračių. Taip rašo “International Herald Tribūne”.
(“Mokslas ir gyvenimas”, 1991, Nr. 12)
■ Studentų ateitininkų sąjungos kursuose Dainavoje sausio 31-vasario 2 d. dalyvavo atvykusieji iš Clevelando, Detroito, Čikagos, Niujorko, Cincinnati, Urbanos, Montrealio, net iš Australijos.
■ Nidos stovyklavietėje Lietuvos ateitininkai ruošia stovyklą liepos 15 - rugpjūčio 15 dienomis.
■ JAV liturgijos specialistas Leo Klein, SJ, nuvyko į Lietuvą padėti liturgijos reikaluose.