Visur reikalingas saikas

     Vokietijoje užbaigtas 11 metų trukęs vegetarų sveikatos tyrimas. Rezultatai teigiami. Vegetarai gyvena ilgiau, du kartus mažiau rizikuoja mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

     1978 m. Heidelbergo medikai pradėjo stebėti 1904 įvairaus amžiaus vegetarus (858 vyrus ir 1160 moteris). 3-4% tirtųjų visiškai nevalgė gyvulinio maisto, didžioji dauguma (1160 žmonių) su augaliniu maistu vartojo ir pieną bei kiaušinius, o likusieji buvo nuosaikūs vegetarai, leidžiantys sau kartais suvalgyti gabalėlį žuvies ar mėsos. Per stebėjimo laiką numirė 111 vyrų ir 114 moterų. Palyginus su kitais gyventojais, vyrų mirtingumas mažesnis daugiau kaip pusantro karto, o moterų — 50%. Nustatytas ir mirtingumo koeficientas nuo vėžio susirgimo. Vyrų vegetarų mirtingumas nuo plaučių vėžio net 90% mažesnis, o tokios moterys kur kas mažiau sirgo virškinimo organų vėžiu. Greta maitinimosi gyvenimo trukmę lemia ir kiti veiksniai. Štai, apklausus tirtąją grupę, paaiškėjo, kad vegetarai daugiau sportuoja. Jų geresnis kūno svorio ir ūgio santykis, jie yra lieknesni, dauguma vegetarų nerūko. Iš tirtosios grupės rūkė tik 3% moterų ir 4% vyrų.

     Vegetarų gyvenimą ilgina jų gyvenimo būdas. Sykiu epidemiologai perspėjo nuo pernelyg dogmatiško vegetarizmo. Minėtasis tyrimas parodė, kad nuosaikiųjų vegetarų, kurie retkarčiais nevengia suvalgyti gabalėlio mėsos ar žuvies, mirtingumas dar mažesnis nei vegetarų “ortodoksų”. Taip rašo “Welt” (Vokietija).

Vyno amžius

     Vakarų Irano kalnuose rastos molinio indo šukės liudija, kad vyndarystei ne mažiau kaip 5500 metų. Tai 500 metų daugiau negu mokslininkai manė iki šiol. Kad taip yra iš tiesų, nesunku buvo nustatyti. Kai indo šukės buvo suklijuotos, ant jo dugno rasta raudona dėmė. Infraraudonųjų spindulių spektroskopijos metodu pavyko aptikti taniną ir vyno rūgštį.

     Istorikai mano, kad pirmasis vynas buvo gaminamas gana primityviu būdu. Vynuogės būdavo sudedamos į indą ir sumaigomos, o ant uogų esančios mielės suraugindavo sultis. Taip rašo “New Scientist”.