Spausdinti

    Šiandien beveik kiekvienas laikraštis spausdina įvairiausių rūšių horoskopus. Gatvės pardavėjai, o neretai ir knygynai, siūlo knygas apie magiją ir pan. Jaučiamas dalies žmonių susidomėjimas dalykais, kuriuos įprasta vaidnti “okultiniais”.

Sąvoka

    Žodžiu “okultizmas” žymima pasaulėžiūra, teigianti, kad neįprasti įvykiai ir procesai, kurių nepajėgia paaiškinti mūsų pažinimui prieinami dėsniai, yra anapusinio dvasių pasaulio poveikio padarinys. Ši pasaulėžiūra remiasi įsitikinimu, kad mūsų materialųjį šiapusinį pasaulį gaubia anapusinis dvasių pasaulis, sudarytas iš subtilios, pojūčiais neapčiuopiamos medžiagos. Okultizmo sekėjai tvirtina, jog su šiomis dvasiomis galima kontaktuoti bei tarpusavyje sąveikauti. Sugebėjimu bendrauti su anapusiniu pasauliu neva pasižymintys tam tikri asmenys, vadinami “laidininkais” arba “medijumais”. Neretai šie “tarpininkai” naudojasi šiam amatui būdingais “įrankiais”, pavyzdžiui, švytuoklėmis, stiklinėmis, kristalo rutuliukais, runomis, kortomis, rykštelėmis, kerėjimais, ritualinėmis formulėmis, magija ir daugeliu kitų dalykų. Šiandieninį okultizmą didžiąja dalimi sudaro spiritizmas, t.y. tikėjimas dvasių poveikio galia.

Senosios observatorijos frontono fragmentas. Virš trečiojo aukšto dorėninio orderio frizas su Zodiako ženklais.Juozo Polio nuotr.

    Norėdami suteikti savo amatui moksliškumo įspūdį, daugelis okultistų tituluoja save “metafizikos daktarais” arba “parapsichologais”. Pastaruoju atveju būtina skirti okultistiškai suprantamą parapsichologiją ir parapsichologiją kaip universitetinės psichologijos periferinę discipliną, mėginančią moksliniais metodais tirti paranormalius reiškinius — aiškiaregystę (tiesiogiai nesamų objektų suvokimas, nesinaudojant įprastiniais juslinio suvokimo būdais), telepatiją (sąmonės turinių perdavimas paranormaliais informacijos perdavimo kanalais), perkogniciją (išankstinis ateities žinojimas), psichokinezę (objektų judinimas be žinomų fizinės energijos rūšių sąnaudų), materializacijos (objektų atsiradimą ir pranykimą) ir pan. Mėginimas paaiškinti išvardintus reiškinius natūraliomis priežastimis išpažįstantiems okultistams yra nepriimtinas.

    Okultizmas šiandien dažnai tapatinamas su “New Age” judėjimu, kas nėra visiškai tikslu. “New Age” apima ir reiškinius, nepasižyminčius okultistiniu pobūdžiu, pavyzdžiui, ekologines, feministines, kai kurias humanistinės psichologijos sroves. Kita vertus, visiškai teisinga teigti, kad okultizmas kaip toks yra visiškai integruotas į “New Age” pasaulėžiūrą.

Okultizmui būdingos praktikos

    1. “Tarpininkavimas”, kai neįprastus reiškinius sukelia asmuo, laikomas turįs “tarpininkavimo gabumą”. Pagrindžiant šiuos sugebėjimus paprastai nurodoma į ypatingą asmens jautrumą anapusiniam pasauliui. Dauguma medijumų teigia savo gabumus atradę netikėtai arba minėtus sugebėjimus išsiugdę, mokydamiesi pas tų dalykų “specialistą”. Tokių “tarpininkų” kategorijai priskirtini filipinų stebuklingieji gydytojai, gydytojai per atstumą, asmenys, minties jėga darantys poveikį materijai, aiškiaregiai, informacijos iš anapus užrašinėtojai, burtų lazdelių “specialistai”.

2. Okultistinės technikos:

    a. Planchette arba stalelis. Ant nedidelio trikojo stalelio seanso dalyviai uždeda rankas ir laukia, kada tas ims šokčioti ir svyruoti. Šiam reiškiniui prasidėjus, skaičiuojami smūgiai, su dvasia prieš tai susitarus, jog tam tikras smūgių skaičius žymėsiąs tam tikrą raidę.

    b. Stiklinių stumdvmas. Ant lapo popieriaus, kuriame sužymėtos abėcėlės raidės ir nurodyti keli atsakymų variantai (pvz.,Taip, Ne, Geras, Blogas ir pan.), anga žemyn pastatoma stiklinė. Vienas arba visi dalyviai pirštais prisiliečia prie stiklinės, kuri po kurio laiko ima judėti.

    c. Oui-ja-Board. Virš ratu išdėstytų abėcėlės raidžių pastatoma ratu slenkanti rodyklė, kurią dalyviai lengvai liečia pirštais.

    d. Švytuoklė ir rykštelė. Technikos, kuriose naudojami šie įrankiai, vadinamos ra-diestezija (lot. radius = spindulys, gr. estesia = juntamumas), kuri pagrįsta įsitikinimu, kad visi daiktai spinduliuoja. Spindulių vainikas, neva gaubiąs bet kokį objektą, vadinamas aura, karūna ar astraliniu kūnu. Asmuo, pajėgiantis pajusti spinduliavimą, iš rykštelės virptelėjimų ar švytuoklės sukimosi galįs nustatyti, koks esąs spinduliavimas, kenksmingas ar naudingas. Paprastai “virpinama” ar “švytuojama” lauke, bet kartais ir virš kokiam nors žmogui priklausančių nuotraukų, rankraščių ar daiktų, kadangi pastarieji skleidžiantys tokius pat spindulius kaip ir jų savininkas.

    e. Kortos (Tarot). Kortų žaidimu siekiama patarti žmogui, kokį reikėtų priimti sprendimą vienokioje ar kitokoje jam svarbioje situacijoje. Simbolinės figūros, nupieštos ant 78 tarot kortų, dažniausiai pasižymi dviprasmiškumu, suteikiančiu plačią erdvę įvairiomis interpretacijoms.

    f. Numerologiia. Tikima, kad bet kuris skaičius turi tam tikrą reikšmę. Kiekvienai abėcėlės raidei priskiriama tam tikra skaitmeninė vertė. Tokiu būdu, kaip teigiama, gali būti nustatoma žodžių, vardų bei sakinių okultinė reikšmė.

    g, Horoskopas. Astrologijos pagrindą sudaro tvirtinimas, jog žmogaus charakterį bei jo tolimesnį gyvenimą iš esmės determinuoja planetų padėtis žmogaus gimimo momentu. Astrologijos kilmės krašte Mesopotamijoje prieš 25.000 metų Saulės orbita buvo padalinta į dvylika sektorių, pavadintų pagal ten į akis krintantį žvaigždžių vaizdą. Taip atsirado vadinamieji gyvūnų rato ženklai. Pagrindinę prieštarą šiandieninei astrologijai sudaro tai, kad žemės sukimosi aplink savo ašį dėka gyvūnų rato ženklai šiandien nebesutampa su anuometiniais žvaigždžių vaizdais. Ten, kur prieš 25000 metų buvo “avinas”, dabar stovi “žuvys”.

    h. Mirusiuju balsų irašai. Įvairiais techniniais būdais mėginama įrašyti mirusiųjų žmonių balsus, pastačius, pavyzdžiui, magnetofoną šalia ultratrumpųjų bangų imtuvo.

    3. Okultistiniai veiksmai bei ritualai. Šie veiksmai pasižymi aukojimo, garbinimo bei įšventinimo pobūdžiu. Kulto veiksmu ar ritualu siekiama pirmiausiai ne gausinti žinias, bet patvirtinti jau turimą pasaulėžvalgą. Svarbų daugelio kultų momentą sudaro rėmimasis “senomis tradicijomis”, kurias tam tikros visuomeninės sąlygos esą nustūmusios į užmarštį. Prie okultistinių ritualų reikėtų priskirti juodąsias mišias, raganų kultus, germanų, senųjų egiptiečių ir kitus panašaus pobūdžio kultus.

Okultistinių efektų interpretacijos

    Okultistinėje praktikoje pasitaiko nuostabą keliančių reiškinių. Pavyzdžiui, “perduotos” žinios neretai netikėtai išsipildo, kai kuriais atvejais pasitaiko pagydymų, kurie medicinos požiūriu negalimi, kalbama apie “šviesos reiškinius” bei “balsus” ir pan. Tačiau iš fakto, kad įvykis yra keistas ir keliantis nuostabą, teišplaukia poreikis jį paaiškinti. Ne visi okultizmo praktikoje sutinkami reiškiniai turi tą pačią priežastį, todėl ir aiškinti juos reikia diferencijuotai.

    1. Apgaulė ir saviapgaulė. Norint paaiškinti okultistinį efektą, kartais pakanka atskleisti apgaulę. Reikia konstatuoti, kad “tarpininkautojai” linkę sąmoningomis apgaulėmis įtikinti stebėtoją tokių efektų “autentiškumu”, t.y. tuo, kad jie esą sukelti dvasių. Techninių galimybių sukelti reikiamus reiškinius yra daugybė, ir net atidus stebėjimas apgaulės dažniausiai neatskleis. Kita vertus, nė viena sritis nėra tokia pelninga bei palanki apgavystėms, kaip manipuliacija žmonių viltimis, lūkesčiais ir baimėmis. Žinoma, iš to jokiu būdu neišplaukia, kad visi reiškiniai yra apgaulės padarinys.

    2. Psichikos mechanizmas.Tikrai nustačius, kad apgavystės nesama, okultistinius reiškinius galima mėginti aiškinti mūsų vidinio pasaulio veikimo būdais. Žmogaus psichika pasireiškia daug įvairesnėmis formomis negu visuotinai žinoma. Išgyvenimai, patiriami susidūrus su savuoju vidiniu pasauliu, daugeliui yra tokie stebėtini, bet neretai ir gąsdinantys, kad dažnas jaučiasi esąs priverstas įžvelgti čia anapusinių būtybių veiklą. Psichikos mechanizmų poveikiu galima paaiškinti daugelį reiškinių, pasitaikančių praktikuojant okultistines technikas bei atliekant kulto veiksmus.

    a.    Hipnozė ir transas.Apribojus dėmesingumą, pasiekiama ne “besąmoninė”, bet pakitusio fizinio suvokimo bei vaizduotės intensyviausios veiklos būsena. Atliekant ritualinius veiksmus, galima pasiekti į hipnozę ar transą panašių būsenų, kuriose realybė suvokiama ekstremaliai iškreipta.

    b.    Sensorinė deprivacija.Susilpninus išorinių dirgiklių poveikį (deprivacija = tamsa, neaidinti erdvė ir pan.), suaktyvėja vidiniai dirgikliai, kurie tokiomis sąlygomis patiriami kaip įspūdžiai, pasiekiantys asmenį iš išorės (vaiduoklių pasirodymai, balsai etc.).

    c.    Autokinetiniai efektai.Kai žmogaus suvokimas nebegali ryškiai skirti laiko ir erdvės koordinačių (pvz., tamsa, triukšmas ir t.t.), suvokimo aparatas mėgina kompensuoti netikrumą, pats iš savęs papildydamas tokį suvokinį. Tada, šnypščiant, pavyzdžiui, magnetofono juostelei, “išgirstami” balsai ar tamsoje suvokiami tariami judesiai.

    d.    Psichomotorinis automatizmas.Tam tikri mūsų psichikos turiniai (vaizdiniai, potyriai, mintys, norai ir t.t.) be sąmoningų žmogaus pastangų daro poveikį jo motorikai (judėjimas, raumenų tonusas, pulso dažnumas ir t.t.). Stumdant stiklinę, “švytuojant” ar “virpinant” rykštele, šie psichiniai turiniai nejučiomis perkeliami į okultinius instrumentus, ir kartais tai duoda stebėtinų rezultatų, kurie tuomet priskiriami aukštesnei instancijai.

    e.    Medijumistinės psichozės.Žmogaus psichika pajėgi atskelti tam tikras asmenybės dalis, kurias asmuo ima tiesiogiai jusliškai patirti kaip svetimą instanciją. Šias į psichozę panašias būsenas sąlygoja intensyvi okultizmo praktika. Tokių būsenų metu pasąmonės dalys suvokiamos kaip asmenys.

    f.    Įtaigos ir saviįtaigos efektai.Svetima ar sava “įkalba”, tariamų vaistų vartojimu kartais pasiekiama stebėtinų rezultatų (skausmų išnykimas, pagijimas, šilumos ar šalčio pojūtis ir t.t.). Šio pobūdžio mechanizmai, matyt, vaidina didelį vaidmenį gydymų su dvasių pagalba srityje.

    3. Paranormalūs reiškiniai,kurių neįmanoma paaiškinti nei apgaule, nei psichikos veiksniais. Mokslinė parapsichologija šiuos reiškinius skirsto į dvi pagrindines sritis. Pirmąją sritį sudaro vadinamieji viršjuslinio suvokimo fenomenai (aiškiaregystė, telepatija ir prekognicija), antrąją — parakinetiniai efektai (psichokinezė, materializacija ir rev materializacija, apporte / netrukdomas perėjimas per sienas ir kitus panašius objektus/). Spiritizmo sekėjai visus šiuos reiškinius laiko anapusinio pasaulio gyventojų-dvasių padariniais. Parapsichologija, mėginanti tirti paranormalius fenomenus moksliniais metodais, laikosi daugiau vadinamosios animistinės (lot. anima — siela) hipotezės, siekiančios paaiškinti pastebėtus reiškinius natūraliomis priežastimis. Šios hipotezės esmę sudaro prielaida, kad žmogaus psichinių jėgų veikimo zona neapsiribojanti žmogaus kūnu.

Domėjimosi okultizmu priežastys ir motyvai

    Okultizmo plitimo priežastimis sociologai laiko Bažnyčios įtakos visuomenėje sumažėjimą, visuomenines krizes bei radikalių visuomeninių pokyčių situacijas. Motyvai, skatinantys asmenį domėtis okultizmu, skirstomi į dvi grupes:

Universiteto Aula (buvusi Kolonų salė) su vargonais — vertingas lietuviškojo klasicizmo paminklas. Čia vyksta reikšmingiausi Universiteto posėdžiai. Salę puošia šešiolikos universiteto profesorių biustai.

Juozo Polio nuotr.


    1.    Susidomėjimą žadinantys motyvai paaiškina, kodėl žmonės iš gausios pasaulėžiūrų pasiūlos pasirenka okultizmą. Iš jų galima paminėti okultizmo kaip reiškinio buvimą visuomeninėje sąmonėje bei masinės informacijos priemonėse, smalsumą, provokaciją, nuobodulį, pigų malonumą etc. Susidomėjimą “kontaktais su dvasiomis” paprastai sužadina pranešimai laikraščiuose ar žurnaluose, pokalbiai grupėse, kuriose daugiausia bendraujama. Kartais iš nuobodulio irgi norima išbandyti, ar tose žiniose yra tiesos. Kita vertus, paauglio amžiuje būna stadija, kai norima atsiriboti nuo suaugusiųjų pasaulio. Tai neretai vyksta provokacijos forma. Okultizmas šiam reikalui siūlo gana įvairų repertuarą praktikų, galinčių įvaryti siaubą “apsišvietusiems” tėvams.

    2.    Stabilizuojantys motyvai paaiškina, kodėl, vieną ar kelis kartus susidūrus su okultizmu, paskui imama reguliariai užsiiminėti okultistinėmis praktikomis. Pasirodžius, kad asmuo turi didelių gabumų šiems dalykams, atsiveria galimybės grupės viduje kilti hierarchijos laiptais. Šitaip galima iš dalies kompensuoti nepilnavertiškumo kompleksą. Kiti nuolatos kreipiasi į “dvasias”, nes, žinodami likimą, tikisi geriau galėsią planuoti savo gyvenimą. Ieškoma daugiau žinančių draugų iš “anapus”. Baimę, kurią kelia neaiškios gyvenimo situacijos bei netikros ateities perspektyvos, taip pat mėginama įveikti “tikėjimo į dvasias” pagalba. Žinant, koks puikus gyvenimas laukia po mirties, apie ką neva kalba mirusiųjų “dvasios” iš anapusinio pasaulio, išnyksta mirties baimė.

Pavojai

    Spiritizmo technikų keliamas pavojus sveikatai yra juo didesnis, juo labilesnis yra asmuo ir juo daugiau dvasinių sunkumų jis yra turėjęs praeityje. Glaudus, mėnesius ar net kelerius metus trunkantis bendravimas su slaptaisiais būreliais padidina jautrumą tariamoms informacijoms iš ano pasaulio. Medijumistinės (= kylančios iš tikėjimo bendravimu su dvasių pasauliu) obsesijos ar medijumistinės psichozės buvo diagnozuotos žmonėms, kurie, nepajėgdami atlaikyti kaltės jausmų spaudimo, pasikorė ar buvo išgelbėti mėginant nusižudyti. Visų pirma transo būklėje vykstantis dvasių diktuojamos informacijos užrašinėjimas dažniausiai būna asmenybės suskilimo priežastimi. Praktikuojant stiklinės stumdymą, gali susidaryti psichinis kompleksas, santykiaujantis su Aš kaip objektas su subjektu. Psichikai suskilus, jis tampa autonomine daline psichika, pasireiškiančia “dvasių”, haliucinacijų ir pan. formomis, t.y. įvairiausiais neuroziniais bei psichoziniais simptomais. Transo būsenoje tokia atskilusi bei susavarankiškėjusi psichikos dalis ima valdyti visą asmenybę, kuri elgiasi tarsi užhipnotizuota. Tyrinėjimai rodo, kad, stiprėjant savarankiškai dalinės psichikos dalies dinamikai, didėja vizijų ir balsų gamyba. Šią atskilusią psichikos dalį spiritistai dažniausiai tapatina su mirusiuoju ar asmenybę kontroliuojančia dvasia. Atlikti tyrinėjimai taip pat atskleidė medijumų arba “tarpininkų” polinkį į tokį asmenybės susidvejinimą. Nustatyta, jog šis polinkis stiprėja, didėjant okultistinių technikų praktikavimo trukmei.

Baigiamosios pastabos

    1. Bažnyčia savo tikintiesiems draudžia domėtis ar užsiiminėti okultistinėmis praktikomis. Ji moko, kad Šv. Rašte išdėstytos visos žmogaus išganymui reikalingos tiesos. Visų papildomų, tikrai dieviškų apreiškimų esmę sudaro tiktai vienas pagrindinis raginimas — atgailauti ir atsigręžti į Dievą. Todėl mėginimą okultizmo siūlomais būdais sueiti į sąlytį su anapusiniu pasauliu, ieškant žinių, siekiant asmeninės gerovės ar norint patenkinti kitus iš egoistinių šaltinių kylančius šaltinius, ji laiko asmens tikėjimo į Dievą ar pasitikėjimo Dievu trūkumu.

    2.    Pripažindama anapusinio gyvenimo realybę ir jo poveikio šiapusiniam pasauliui galimybę, Bažnyčia drauge moko, kad aname pasaulyje veikia ne vien gerosios dvasios. Todėl žmogui, siekiančiam sueiti į sąlytį su anapusiniu pasauliu ne Dievo nurodytu keliu, gresia didžiulis pavojus susidurti ne su gerąja dvasia, bet su tuo, ką mes vadiname demonu, velniu ar šėtonu. Bažnyčia pripažįsta realaus apsėdimo atvejus, drauge pabrėždama, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nuodugniai ištirti, ar nenormalų elgesį nėra sukėlusios natūralios priežastys. Neneigtina, kad ilgą laiką okultizmą praktikavusio asmens pakitusi elgsena gali būti ir natūralių psichikos veiklos sutrikimų rezultatas, o paranormalūs reiškiniai — neatskleistų natūralių priežasčių padariniai.

    3.    Okultizmo praktikavimo teorinės prielaidos prieštarauja krikščionybės mokslui ir kitu aspektu. Neretai užsiimti okultizmu žmogų paskatina motyvai, išplaukiantys iš noro pačiam paimti į rankas savo likimą, o kartu ir išganymą. Bažnyčia moko, kad tokia savęs išganymo samprata su krikščionybės tiesomis nesuderinama.

    Parengė Lietuvos katalikų Bažnyčios informacijos centras pagal “Neue Kultbewegungen und Weltan-schauungsszene fiir die Gemeinden in Aachen. Kuhlen Verlag. Monchengladbach. Bd. 1-2.

■    Lietuvoje naujausi sociologiniai tyrimai parodė, kad gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia —    69% ir masinės informacijos priemonėmis —    65%. Tai paskelbė “Respublika".

■    Kanados lietuvių kunigų vienybės pirmininku išrinktas kun. J. Staškus. Suvažiavimas buvo Hamiltono lietuvių parapijoje.