Spausdinti

     Studentas, sutikęs ūkininką, vedantį du jaučius parduoti, norėdamas iš jo pasijuokti, sako:

     —    Na, kurgi taip skubinate visi trys?

     —    Laimė, kad sutikome ketvirtą! Keturiese bus linksmiau, — atsakė ūkininkas.

*  *  *

    —    Kada gi iš tikrųjų tamsta pažinai savo vyrą?

     —    Deja, per vėlai, Tiktai po vedybų.

*  *  *

—    Ką tu daugiausia skaitai? — paklausė Petras savo nutukusį draugą.

—    Valgių receptus.

*  *  *

Auklė klausia gydytojo sūnelį:

—    Ar sukalbėjai poterius?

—    Taip.

—    Ar meldeisi už mamos ir tėčio sveikatą?

—    Taip.

—    Ar meldeisi už kitų žmonių sveikatą?

—    O ne, tėvelis nebeturėtų darbo.

*  *  *

Pagyvenusi panelė:

—    Kas tas vyras, kuris šį vakarą nuo manęs akių nenuleido?

—    Tai senų daiktų rinkėjas, — atsakė draugė.

*  *  *

Jaunas vyras vedybų išvakarėse nuėjo pas kunigą išpažinties. Išėjęs iš klausyklos, prisiminė, kad kunigas nedavė atgailos. Grįžęs klausė kunigo, kokią atgailą reikia atlikti.

—    Kam tau reikia kitos atgailos, jeigu imi žmoną, — atsakė kunigas.

*  *  *

—    Kodėl taip be saiko girtauji? Net ir gyvulys, gerdamas vandenį, žino, kada sustoti.

—    Ir aš, gerdamas vandenį, žinau, kada sustoti.

*  *  *

Tėvas klausia sūnų:

—    Ar žinai, kuo pasižymėjo Napoleonas?

—    Savo atmintimi.

—    Iš kur žinai, kad jis turėjo gerą atmintį?

—    Mačiau pastatytą paminklą jo atminčiai.

*  *  *

Į ligoninę įneša žmogų su praskelta galva. Sesuo, pildanti ligonio kortelę, klausia:

—    Pavardė?

—    Stevensonas.

—    Vedęs?

—    Ne, automobilio avarija.