Spausdinti

     Pas vieną ponią buvo jos bičiulių pobūvis. Jau buvo vėlus vakaras, kai visi išgirdo žemyn laiptais basų kojyčių šlepsėjimą.

     —    Tšš, — pasakė tyliai šeimininkė, — tai vaikai ateina pasakyti labanakt. Mane tai visados labai sentimentaliai nuteikia.

     Po to — momentas tylos, o paskui plonas balselis:

     —    Mamyte, Vytukas pagavo tarakoną...

▼*▼

     Baigiantis pamokai, matematikos profesorius sako studentams:

     —    Aš manau, kad visi suprantate šį skyrių, ar ne? O jeigu nors vienas šioje klasėje yra toks pusgalvis, kuris nesupranta, tai prašau atsistoti.

     Po trumpos tylos atsistoja vienas studentas.

     —    Ar tai tu esi pusgalvis? — klausia profesorius.

     —    O ne, ponas profesoriau, bet man buvo labai nemalonu, kai tamsta tik vienas buvai atsistojęs.

▼*▼

     Kan. Tumas-Vaižgantas negerdavo svaiginamųjų gėrimų, bet retkarčiais į karštos arbatos stiklą įsipildavo stiklelį konjako — gal nuo slogos. Sakoma, kad, būdamas vikaru vienoje parapijoje, jis pasivaikščiojimo metu pastebėjęs patvory gulintį visiškai nusigėrusį žmogų. Vaižgantas sustojęs ir įprastu būdo karštumu pradėjęs pasigėrusįjį barti:

     —    Pasigėrei, prisilakei degtinės ir guli patvory. Darai gėdą ir sau, ir visai parapijai.

     Pasigėręs žmogus pakraipė galvą ir, vos apversdamas liežuvį, pasakė:

     —    Aš gėriau konjaką...

     —    Tai ko iš karto nesakei! — sušuko Vaižgantas, — saugokis, kad neperšaltum...

▼*▼

     Graikų poetas Hesiodas 720 m. pr. Kristų sakė:

     —    Aš neturiu jokios vilties mūsų krašto ateičiai. Jei šiandieninis jaunimas paimtų rytoj vadovavimą, tai būtų galas mums, nes dabartinis jaunimas nepakenčiamas, tiesiog baisus, ne toks kaip mūsų laikais...

▼*▼

     Parke vakare jaunas vyras kalbina merginą:

     —    Vakar mačiau, kaip jūs išsigandote, kai aš užkalbinau. O šiandien, atrodo, jau manęs nebebijote?

     —    Nebijau, nes šiandien rankinuką palikau namie...

▼*▼

     Auklėjimas — tai vaiko charakterio ugdymas taip, kad pradžioje jis mokomas kalbėti, o vėliau — tylėti.