Spausdinti

J. V.

     Kai kam gali atrodyti keistas toks alternatyvus klausimas. Juk visuomet mums iš sakyklų aiškindavo, kad, dalyvaujant Mišiose, labai patartina priimti ir Komuniją, nes tai yra Mišių dalis. Per Mišias nepriimant Komunijos, gali atrodyti, kad dalyvavimas Mišiose nėra visiškai tobulas, atrodo, lyg kažko trūktų. Tai yra tiesa.

     Kaip Senajame testamente žydai, aukodami Dievui avinėlį, jį iškepdavo ir patys valgydavo, tai ir Naujojo Testamento Avinėlis-Kristus yra Dievui aukojamas ir žmonių priimamas. Žmogus su Kristumi susijungia ir kartu su juo aukoja Dievui save patį. Tai yra tikrai gražu ir prasminga. Tai yra lyg tam tikras Kristaus įsikūnijimas žmoguje, o žmogaus — Kristuje.

     Visiškai smerktina ir atmestina kai kurių žmonių nuomonė, kad, dažnai priimant Komuniją, ji žmogui nedaro įspūdžio, tampa lyg per daug kasdieniška, o kai priimi vieną ar du kartus per metus, tai jauti didesnį pamaldumą, dvasinį pakilimą. Be abejo, tokia galvosena yra klaidinga, nes Komunijos priėmimo reikšmė ir vertė nepriklauso nuo jausmo, nuo sentimento, bet nuo aiškaus supratimo, kas yra Komunija ir ką žmogui reiškia ją priimti.

Tad Komunijos priėmimas per Mišias labai rekomenduotinas, bet vis dėlto norime labai rimtai pabrėžti, kad kartais žmogus nuo jos priėmimo turi susilaikyti, jeigu nesijaučia turįs gryną sąžinę, jeigu nėra jai tinkamai pasiruošęs. Norint vertai priimti Komuniją, yra dvi pagrindinės sąlygos: neturėti sunkios nuodėmės ir būti vieną valandą prieš Komuniją nieko nevalgius ir negerus, išskiriant paprastą vandenį. Žinoma, būtina pridėti dar ir trečią sąlygą — tikėti, kad priimi ne paprastą paplotėlio gabaliuką, bet patį Kristų, lyg pasislėpusį po duonos pavidalu. Jeigu tokio tikėjimo nėra, tai Komunijos priėmimas yra beprasmis ir neleistinas.

Dabar išpažinties mažai kas eina, bet komunijos — beveik visa bažnyčia. Galima manyti, kad kai kurie, nors nesijaučia pasiruošę, bet eina tik dėl to, kad eina ir kiti. “Nejaugi aš vienas pasiliksiu suole, kai visi kiti eina?” —jie sako. Bet jeigu jauties, kad dėl kurios nors priežasties negali eiti Komunijos, tai turėk drąsos pasilikti suole. Juk niekas nežino, dėl ko tu neini, gali būti įvairių priežasčių. Negera, kai tvarkdariai, norėdami, kad viskas gražiai, tvarkingai atrodytų, beveik verste verčia iš kiekvieno suolo tvarkingai eiti prie Dievo stalo. Verčiau tenebūna tokios gražios tvarkos, bet tebūna kiekvieno žmogaus laisvė.