Alergija mankštai
Kai kuriems žmonėms, atrodo, nelemta būti tvirtiems, nes jie alergiški mankštai. Bostone buvo ištirti 199 pacientai, kuriems pasimankštinus kūnas niežėjo, tino, jie jautė silpnumą. Paaiškėjo, kad jiems visiems mankšta sukeldavo alergiją, kurios sindromas aptiktas 1969 m. Nuo tada užfiksuojama apie 500 tokių atvejų kasmet. Iš visų treniravimosi būdų pirmiausia alergiją sukelia aerobika ir džogingas (bėgimas ristele). Mokslininkai pastebėjo, kad tam tikras maistas — kiautiniai vėžliagyviai, salierai, kopūstai — suvalgytas kelios valandos prieš pratimus, gali sukelti anafilaksijos priepuolį. Norint išvengti alergijos, patariama nevalgyti prieš mankštą, taip pat vengti aspirino. Linkusiems į alergiją geriau vartoti adrenaliną, nesimankštinti pavieniui ir tuoj pat liautis, pajutus niežulį ar tinimą.
Ilgaamžiai Italijos medžiai
Šešerius metus sugaišo pusantro tūkstančio Italijos miškininkų, kol suskaičiavo ir užregistravo visus seniausius ir reikšmingiausius šios šalies medžius. Pasirodo, jų esama 22 tūkstančiai. Neseniai pasirodęs L. Bortoločio dviejų tomų albumas “Paminkliniai Italijos medžiai” supažindina su dviem šimtais šių žaliųjų patriarchų, nebylių praeities liudininkų.
Per 2 tūkstančius metų turi Sasario provincijos (Sardinija) augantis alyvmedis, kurio šakų pavėsyje karštą vasaros dieną susiburia iki trijų šimtų šalimais besiganančių avių. Bet tai dar ne pats seniausias Italijos medis. Oficialiai tokiais laikomi trys Stelvijaus parko maumedžiai, turintys 2210 metų. Dėl tokio tikslumo neabejojama: mat 1930 m. vienas iš tos grupės medžių buvo nuskeltas žaibo. Tada pavyko suskaičiuoti rieves likusiame kelme; jų buvo 2150. O pats didžiausias Italijos medis — tai Ficus magnolioides, augantis Palerme: jis 30 m aukščio, išsišakojęs 50 m spinduliu. Daugelis medžių mena svarbius istorinius momentus: Napoleono įsiveržimą, Garibaldžio žygį; tebežaliuoja kukmedis, apdainuotas Dantės “Rojuje”...
Deja, ne visiems girių galiūnams pavyko sulaukti mūsų dienų: daugelis neišvengė kirvio, ruošiant laukus intensyvesnei žemdirbystei ar kalant skrynias gausiai pokario emigrantų bangai. Laimė, 66% Italijos miškų priklauso privatiems asmenims. Jie suinteresuoti išsaugoti turtą, tėvų perduodamą vaikams. Taip rašo “La Stampa”.
Kokie garsai įkyriausi
Didžiosios Britanijos mokslininkai suklasifikavo erzinančius triukšmus. Jų tvirtinimu, žmogų neigiamai veikia ne tiek triukšmo stiprumas, kiek garso pobūdis ir aplinka. Pasirodo, čežinamo celofano garsai kino teatre veikia nervus labiau negu rėksmingi automobilių signalai gatvėse. Tą pat galima pasakyti ir apie tylų kikenimą ar šnabždesį tuo metu, kai norisi miego. O labiausiai žmonės nekenčia šuns lojimo.
Rūkymas ir smegenų vėžys
Paryžiuje leidžiamas dienraštis “International Herald Tribūne” rašo, kad rūkymas labai skatina smegenų vėžio vystimąsi ir deformuotų ląstelių — piktybiškų darinių pranašautojų — radimąsi.
Niujorko Montefioro medicinos centre tirta 60 moterų su įsisenėjusiu smegenų vėžiu. 85% jų buvo rūkalės. O kitos, atrodo, daug rūkė pasyviai, ypač turinčios rūkančius vyrus. Per pastaruosius penkerius metus būta ir daugiau panašių pastebėjimų, bet pirmą kartą nustatytas toks stiprus poveikis ir neabejotinas ryšys.
■ Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė paskatinimą kreipti daugiau dėmesio religinei spaudai.