Paruošė MARIJA A. JURKUTE

KOVO 11-OSIOS AKTAS JAU VALSTYBĖS ARCHYVE

    Lietuvos Respublikos valstybiniame archyve pradėtas saugoti Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Šį tarptautinės reikšmės dokumentą 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė 124 tuometinės Aukščiausios Tarybos deputatai.

    Kovo 11-osios aktą Valstybinio archyvo direktoriui Alfonsui Piliponiui perdavė Lietuvos valstybinių archyvų generalinis direktorius Gediminas Ilgūnas. Po to dokumentas buvo nuneštas į saugyklą, seifas užrakintas ir užantspauduotas.

Kalba “Laiškų lietuviams” šventės vadovė Nijolė Užubalienė. M. Vidzbelio nuotr.

    Nepriklausomybės atkūrimo aktas priimtas amžinam saugojimui, tačiau tai nereiškia, kad dokumentas bus amžinai paslėptas nuo visuomenės. Valstybinio archyvo darbo taisyklės leidžia skolinti dokumentų originalus ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui. A Piliponio nuomone, tokios galimybės galėtų būti sudarytos tik Lietuvos Respublikos prezidento arba jo įgaliotų prezidento kanceliarijos atstovų pageidavimu. (Lietuvos aidas)

UNIKALUS LEIDINYS APIE MAIRONĮ

    1992 metais buvo Maironio metai. Lietuva atšventė mūsų Dainiaus 130-ąsias gimimo metines. Deramai paminėjo šį jubiliejų Maironio muziejus. Pirmą kartą įrengtas ir restauruotas Maironio 8-nių kambarių butas, paruošta nauja literatūrinė ekspozicija, suruošta jubiliejinė paroda iš unikalių Maironio fondo eksponatų. Tačiau svarbiausia — leidinys, skirtas Maironiui, kurį parengė muziejaus darbuotoja Regina Mažukėlienė.

    Pirmą kartą visuomenei pateiktos unikalios nuotraukos iš Maironio fondo: štai jis kunigų seminarijos, o štai — Peterburgo dvasinės seminarijos auklėtinis. Leidinyje daug pažįstamų ir artimųjų, su kuriais poetas bendravo ir draugavo, nuotraukų: tai — ištikimas draugas A. Jakštas-Dambrauskas, J. Tumas-Vaižgantas, M. Vaitkus ir kt.

    Savo gyvenimą Maironis buvo paskyręs Tėvynei - Lietuvai, šlovino ją savo poezijoje. Leidinyje esama ir keleto rankraščio fotokopijų — smulki, daili, kruopšti rašysena byloja apie poeto menišką sielą. Čia pat ir išleistų knygų viršelių faksimilės.

    Didelė leidinio dalis skirta Maironio artimųjų, giminių prisiminimui. Štai visos trys seserys, o štai Maironis savo dukterėčios Elenos Lipčiūtės vestuvėse. Vienintelė Maironio sesuo Kotryna buvo ištekėjusi ir susilaukė nemažo pulkelio vaikų. Visus juos Maironis leido į mokslus: vieni dėdės namuose gyveno ilgiau, kiti trumpiau. Štai ką prisimena Maironio dukterėčia Danutė Lipčiūtė-Augienė: “... jeigu ne dėdė, būtume likę bemoksliai, nes tėviškė Bernotuose per karą buvo sudeginta. Reikėjo kurtis tėvams iš naujo. Dėdė tartum pasakų senelis iš paslėptos skrynios dalijo brangenybes, kurios padėjo mums planuoti gyvenimą, kurti ateitį, bręsti tikrais lietuviais ...”

    Leidinyje esama ne tik poezijos rankraščių, bet ir Maironio skaitytų paskaitų fotokopijos. (Paskaitas skaitė Vytauto Didžiojo Universitete apie A. Baranauską, K. Donelaitį ir kt.) Leidinyje galima pamatyti ir Laurų vainiką, kurį jam uždėjo Jelgavoje jo kūrybos vakaro metu... (XXI amžius)

ŠILUTĖ MINI VYDŪNĄ

    Rodos visai neseniai įvykdėme Vydūno prašymą - sugrįžti į nepriklausomos Lietuvos žemę. Jo palaikus 1991 m. priglaudė Bitėnų kapinaitės. Prieš 125 metus (1868. 03. 22) Jonaičiuose, Šilutės raj., gimė busimasis Lietuvos filosofas bei kultūros veikėjas, o mirė jis prieš 40 metų (1953. 02. 20) Detmolde, Vokietijoje. Vydūno reiškmę lietuvio dvasiniam tobulėjimui sunku pervertinti. Todėl džiugu, kad vienas reikšmingesnių renginių, skirtų jo jubiliejui įvyko Šilutėje. Tai tarptautinis ekslibrisų konkursas “Vydūnui-125”. Jame dalyvavo 106 dailininkai net iš 17 šalių. Konkurso rengėjai sulaukė daugiau kaip 200 knygos ženklų. Žiuri išskyrė 16 geriausių darbų. Vertinant ekslibrisus atsižvelgta ne tik į meninę jų vertę, bet ir į tai, kaip darbuose išreikšta Vydūno dvasia. Paaiškėjo, kad mąstytojo asmenybę geriausiai pavyko suvokti lietuviams dailininkams.

    Nenuostabu, kad pagrindiniai prizai atiteko Lietuvos bei išeivijos dailininkams. Aukščiausio įvertinimo susilaukė A.V. Burbos ekslibrisas “Vydūnui 125. Calrone”. Jame tarsi regime XX amžiaus Lietuvą, bandančią išsivaduoti iš tamsiųjų jėgų glėbio.

    Dar dvi Klaipėdos krašto dailininkės tapo konkurso laureatėmis. Tai palangietė S. Kišonaitė-Auželienė ir E. Poškutė-Pumputienė iš Klaipėdos.

    Lietuvių dailininkai iš JAV J. Sodaitis bei motina ir dukra: V. Švabienė ir L. Švabaitė -Petrulienė pelnytai tapo konkurso laureatais. Jų sukurti ekslibrisai išraiškingi, juose vykusiai panaudoti etnografiniai elementai.

    Puikų įspūdį paliko vilniečio A. Čepausko ekslibrisas, skirtas Vydūno draugijai. Dailininkui pavyko parodyti, kaip dažnas nūdienos Lietuvos inteligentas suvokia Vydūną.

    Ekslibrisų konkursą organizavo Lietuvos Vydūno draugija, Šilutės miesto savivaldybė ir Centrinė biblioteka, Lietuvos ekslibrisininkų klubas bei lietuvininkų bendrija “Mažoji Lietuva”. Jo rengimui ir katalogo leidimui lėšas paaukojo išeivijos lietuviai Stasė Čilvinaitė -Bajalienė, Vytautas Mikūnas, Veronika Baltramonaitytė-Švabienė, Laima Švabaitė -Petrulienė. Visų jų pastangomis konkursas Šilutėje pasibaigė gražia meno švente.

    Šventė baigėsi, šventė tęsiasi. Dabar ekslibrisai, skirti Vydūnui, keliaus iš Šilutės per visą Lietuvą, populiarindami tiek patį Vydūną, tiek ekslibrisų meną. Lietuvos ekslibrisininkų klubas žada parodą nuvežti į daugelį miestų bei rajonų. (XXI amžius)

IŠEIVIAI GRĮŽTA [ KLAIPĖDĄ

    Klaipėdos paveikslų galerijoje jau kelinti metai veikia išeivijos dailininkų, gimusių Mažojoje Lietuvoje, - Prano Lapės, Arčibaldo Bajoraičio ir Prano Domšaičio, - paroda. Dabar išeivijos dailininkų ekspozicija padidės. 35 tapybos, grafikos darbus uostamiesčio dailės gerbėjams padovanojo mūsų tautietis Vladas Vaitiekūnas. Jis jau daugelį metų gyvena JAV, surengęs nemaža parodų Amerikoje - Čikagos Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, Čiurlionio galerijoje, kituose JAV miestuose. Klaipėdos paveikslų galerijai padovanoti darbai atspindi reinkarnacijos temą, kiti darbai artimi Vydūno pasaulėjautai. Beje, Klaipėdos paveikslų galerijai V. Vaitiekūnas padovanojo ir paties parašytą bei iliustruotą knygą apie senuosius lietuvių dievus: “Lietuvių tautos reinkarnacinė veda -žinyčia”, 1977 m. šią knygą išleido Čikagos Krumplio Stulpino Questar spaustuvė. (Lietuvos aidas)

KAIP PADĖTI NELAIMINGIESIEMS

    Šiauliuose lankėsi Mėlyno kryžiaus Šiaurės Europos Tarybos delegacija, vadovaujama pirmininko Esses Petersono (Norvegija). Ši organizacija rūpinasi grįžusių iš įkalinimo vietų, taip pat alkoholizmu sergančių žmonių reabilitacija. Svarbiausias vizito tikslas — susipažinti su tokio likimo žmonių gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, sužinoti, ar yra kokia organizacija, padedant šiems žmonėms, ir kokios pagalbos jiems labiausia reikia. Svečiai susitiko su Lietuvos krikščioniško Labdaros fondo, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio Šiaulių skyriaus bei Šiaulių respublikinės ligoninės narkologinio skyriaus atstovais. Aptartos bendradarbiavimo galimybės. (Lietuvos aidas)

IŠ SKANDINAVIJOS Į RYTUS KROVINIAI KELIAUS IR PER LIETUVĄ

    Lietuva ir pietų Švedijos regionai baigia ruošti projektą kroviniams iš Skandinavijos šalių į rytų valstybes gabent per Lietuvą. Kelios Švedijos specialistų grupės susipažino su Klaipėdos uosto ir kai kurių Lietuvos aerouostų galimybėmis.

    Surasti tiesioginius ekonominius ryšius su Švedija, sujungti šios šalies transporto pajėgumą su Lietuva bandoma seniai. Šiuo metu visi transporto ryšiai su Švedija driekiasi aplinkiniais keliais per Lenkiją. Ieškoti naujų trumpesnių kelių tarp Lietuvos ir Švedijos prieš keletą metų buvo sukurta bendra abiejų šalių specialistų grupė.

    Dar šiais metais numatoma paleisti keltą tarp Klaipėdos ir pietų Švedijos miestų Karlskronos arba Ahuzo, vasarą atidaryti naujus oro skrydžius iš Kauno ir Palangos. Dabar iš Vilniaus nuolat galima skristi į Kristianstadą. Abi šalys taip pat ketina įkurti agentūrines struktūras, kurios rūpintųsi kroviniais.

    Švedai analizuoja, kiek turistų, automobilių ir krovinių reikėtų ir galėtų gabenti keltai ir lėktuvai į Lietuvą bei toliau į rytus. Tai būtų alternatyva dabar veikiančioms trasoms į Taliną.

    Planuojama, kad tarp Švedijos ir Lietuvos kursuos iš esmės perdaryti Klaipėdos-Mukrano keltai arba keltas, kurį ketinama įsigyti, pardavus vieną iš dabar turimų jūrų keltų. Keltų perdarymas kainuos dešimtis milijonų vokiškų markių. Beje, Klaipėdos keltų perkėla susidomėta Prancūzijoje ir Danijoje. Manoma, kad ateityje nuolatiniai transporto tiltai jūra gali būti nutiesti su šiomis bei kitomis šalimis.

    Švedijos aviacijos specialistai taip pat ruošia programą, kaip gerinti ir pertvarkyti Lietuvos aerouostus, padidinti erdvės daugumą, nagrinėja kitas problemas. Siūloma, kad šie specialistai dirbtų kartu su pietų Švedijos atstovais ir paruoštų išsamius pasiūlymus dėl dviejų šalių bendradarbiavimo. Krovinių pervežimą nuo gamintojo iki gamintojo numatoma kompiuterizuoti, tuomet kiekvienu momentu bus žinoma, kur yra krovinys, kada tiksliai jis bus pateiktas adresatui. (Lietuvos aidas)

KAIP ŽYMĖSIME SAVO VALSTYBĖS SIENĄ

    Kur ėjo senosios Lietuvos sienos — sunku tiksliai nustatyti. Tarptautinių ratifikuotų sutarčių nustatytos Lietuvos ribos iki 1924 metų apėmė 88, 111 kv. km plotą, bet ir šių Lietuvai pripažintų plotų neteko valdyti, nes 1920 m. spalio 9 dieną Lenkijos armija, sulaužiusi Suvalkų sutartį, įsiveržė į Vilnių ir okupavo didelį rytinių Lietuvos žemių plotą. Lietuvos žemės sumažėjo iki 55.670 kv. kilometrų. Tokia teritorija nekito iki 1939 m. kovo 22 dienos, kai Vokietija atplėšė Klaipėdos kraštą. Lietuvai liko tik 52.822 kv. km. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva turėjo 65.197 kv. kilometrų. Šiandien šis plotas yra priglaudęs arti 4 milijonų gyventojų.

    Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, iš naujo nustatomos Respublikos sienos, žymimi stulpai.

    Lietuvos krašto apsaugos ministerija firmai “Polimega” yra užsakiusi pagaminti apie 10 tūkstančių pasienio ženklų. Tai emaliuotos metalinės plokštės, kuriose herbas ir užrašas: “Lietuvos Respublika”. Žemiau stulpas bus nudažytas mūsų Respublikos valstybinės vėliavos spalvomis, po jomis — stulpo numeris.

    Dabar laikinais mediniais stulpeliais sužymėtas Lietuvos-Latvijos pasienio ruožas. Lietuvos-Kalingrado srities siena bus pažymėta, kai bus pasirašytos sutartys tarp šių respublikų. (Tiesa)

SOSTINĖ RENGIASI POPIEŽIAUS VIZITUI

    Vilniaus miesto merijos darbuotojai praneša, kaip ruošiamasi sutikti Šventąjį Tėvą. Sudarytas organizacinis komitetas, kuriam vadovauja V. Kamaitis. Pasak finansų skyriaus biudžeto poskyrio viršininkės V. Laiconienės, deramai šiam priėmimui pasirengti Vilniaus miestui reikia 550 mln. tl. Vyriausybė skyrė tik 30 mln. tl., 300 mln. tl. tikimasi gauti iš miesto biudžeto. Kol kas tų pinigų nėra, tai turėtų būti neplaninės ketvirčio pajamos. Tačiau mažiausiai 200 mln. tl. dar trūksta, todėl įkurtas “Vilniaus miesto paruošimo Popiežiaus vizitui fondas”. Visi geros valios žmonės, taip pat įstaigos ir organizacijos galės aukoti pinigus pagal savo išgales.

    Planuojama sulaukti milijono pilgrimų, tad reikia pasirūpinti jų nakvyne, sveikatos apsauga, buitimi. Turi būti sutvarkytas ir aptvertas 22 km Vilniaus gatvių, kurioms važiuos Popiežiaus eskortas, ruožas. Laukia Aušros Vartų, Arkikatedros. Šv. Kazimiero bažnyčios remonto darbai. Architektas V. Nasvytis rengia projektą, kaip sutvarkyti ir pagerinti Vingio parką. Valdybos kultūros skyriaus vedėjas A. Petrauskas sakė, kad skeptiškai nusiteikusiems žmonėms galima priminti pasaulio praktiką: Šv. Tėvą — Katalikų Bažnyčios galvą ir Vatikano valstybės vadovą — priimti šalis pati padengia visas išlaidas. Antra vertus, bus sutvarkyta aplinka ir pastatai.

    Prieš dvejus metus lenkams Popiežiaus vizitas kainavo vieną milijoną dolerių. Smulkūs verslininkai gali jau dabar pradėti gaminti atminimo suvenyrus, skirtus šiai progai. Antraip tuo pasinaudos Lenkijos biznieriai — užtvindys prekystalius Pietryčių Azijoje pagaminta religine produkcija.

    Numatyta įrengti 20 automobilių stovėjimo aikštelių, kurios užims apie 62 ha. Kadangi stokojama lėšų, tikimasi, kad organizacijos apsiims sutvarkyti ir eksploatuoti tuos žemės plotus.

    Vingio parke milijoninei maldininkų miniai Šventasis Tėvas aukos šv. Mišias, kuriose dalyvaus 10 profesionalių mišrių chorų, Vilniaus bažnyčių lietuvių ir lenkų chorai. Bus atliekamos J. Naujalio Mišios. (Lietuvos aidas)

IŠVYKDAMI IŠ LIETUVOS, VAKARŲ EUROPOS STUDENTAI VYRESNIĄJĄ KARTĄ PAVADINO PRARASTĄJA

    Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete įvyko tarptautinis studentų seminaras, į kurį buvo atvykę studentai iš Vokietijos, Anglijos ir Danijos universitetų. Jiems paskaitas skaitė Vilniaus universiteto profesoriai, Vyriausybės atstovai. Pasibaigus seminarui, savo mintimis pasidalijo Bairoito universiteto Oliveris Rentschleris ir Joergas Doerleras bei Alborgo universiteto studentė Pernille K. Jensen.

    Pernille sakė, kad Lietuvos studentai labai patiklūs, jie dar nemoka vertinti kritiškai to, kas jiems sakoma. Joergas pritarė: žmonės Lietuvoje stebėtinai nuolankiai priima visa, kas vakarietiška — ir idėjas, ir vartojimo prekes. Studentai čia daug geriau informuoti apie Vakarų Europos politinę ir ekonominę situaciją nei jų bendraamžiai Vokietijoje. Joergenui patiko, kad jaunimas sugeba motyvuoti savo idėjas ir veiksmus. Studentas iš Vokietijos Oliveris vyresniąją kartą pavadino prarastąja, nes ji nenori ir negali pasikeisti. Anot Joergo, Rytų Vokietijoje vyresnioji karta gana sėkmingai keičia savo gyvenimo būdą, nors daugelis jų praeitį prisimena su nostalgija — kaip ramų gyvenimą, kai viskas buvo garantuota.

    Svečiai pastebėjo, kad Lietuvos žmonės kartais dar mąsto sovietiškai, ypač tuomet, kai turi ką nors svarbaus nuspręsti ar prisiimti atsakomybę. Net jaunimui tuomet trūksta ryžtingumo. Joergui buvo keista, kad žmonės taikstosi su blogybėmis ir neprieštarauja.

    Studentai pabandė apibūdinti lietuvį. Oliverui atrodė, kad lietuvių mentalitetas panašus į skandinavų, nes jie mėgsta ramų gyvenimo būdą. Joergas Lietuvoje jautėsi kaip namie ir pastebėjo tik ekonominius skirtumus.

    Pernille iš Danijos pasakė, kad daugelis danų į Lietuvą tebežiūri kaip į vieną iš trečiojo pasaulio šalių. (Lietuvos rytas)

"GOTVIL INTERNATIONAL" TIKI

    Šiauliuose lankėsi švedų architektai iš “Gotvil International” firmos Ori Meromas ir Goranas Lundavistas. Viešnagės tikslas — apžiūrėti Zoknių aerodromą, o vėliau parengti civilinio aerouosto generalinį projektą.

    Anglijos verslininko vadovaujama firma Lietuvoje veikia jau kelinti metai. Kapitalas investuojamas į statybas. Šiauliečiams ši firma žinoma iš Laisvalaikio centro statybos. Firmos prezidentas jau kelerius metus gyvena Lietuvoje, todėl jis geriau nei kiti užsieniečiai susipažinęs su vietos situacija.

    Ori Meromas, beje, mokslus baigęs JAV, sakė, kad jų kompanijos darbas Lietuvoje ir Rytuose skiriasi: čia gerokai brangesnės specialistų paslaugos. Kadangi Lietuva turi savų neblogų specialistų, jie dirbs tik prie generalinio projekto. Ar yra tekę ką nors panašaus daryti? Tokio masto — ne. Juk Šiaulių aerodromas — vienas iš Didžiausių Vakarų Europoje. Architekto nuomone, Zokniai ateityje turėtų tapti tarptautiniu aerouostu, atitinkančiu Vakarų standartus. Svečias pasakė: “Ne visi užsieniečiai tiki, kad Zokniai perspektyvūs. O ‘Gotvil International’ tiki”. (Lietuvos aidas)

TILTAS VIS TRUMPĖJA

    Šį kurortinį sezoną poilsiautojų numylėtas Palangos tiltas pasitiks rekordiškai sutrumpėjęs — tokio ilgio jis dar niekada nėra buvęs. Tilto remontas šiuo metu yra vienas iš svarbesnių pasirengimo naujajam kurorto sezonui darbų. Tačiau Vyriausybės skirtų 22 mln. talonų užteks suremontuoti tik kokį šimtą metrų (visas jo ilgis buvo 450 m).

    Kaip informuoja Palangos savivaldybė, įpusėtas rengti naujo jūros tilto projektas. Jį įgyvendinti būtų galima pradėti jau šiais metais, jei valiutiniame aukcione pasisektų parduoti vieną iš Palangos pastatų, anksčiau priklausiusių KGB. Naujasis tiltas bus gelžbetoninis, medžiu bus dengta tik vaikščiojimui skirta dalis.

    Visi kiti pasirengimo naujam kurorto sezonui darbai Palangoje beveik merdėja, nes miesto tvarkymui šiais metais skirta tik 41 milijonas talonų, kurių nepakanka net patiems būtiniausiems darbams. (Respublika)

ŠIMTAS BŪDŲ PASTATYTI NAMĄ

    Šiuo metu Lietuvoje statoma apie 19 tūkstančių namelių. Vis daugiau tokių statybų persikelia į kaimą. Tačiau ir ūkininkai bando mėgdžioti miestiečius: gyvenvietėse ir vienkiemiuose kyla dviejų-trijų aukštų neekonomiškos ir “suryjančios” daug kuro sodybos, turinčios iki 120 ir daugiau kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, statybai pasirenkamos pasenusios ir neefektyvios konstrukcijos. Apie tai kalbėjo statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys per spaudos konferenciją, skirtą tarptautinei parodai-mugei “Efektyvi statyba-93. Sodyba”. Ji Lietuvos parodų centre “Litexpo” rengiama spalio 19-22 dienomis.

    Šioje parodoje Lietuvos ūkininkai ir mažųjų miestų gyventojai bus supažindinti su naujausiais ūkių statybos būdais, konstrukcijomis, jų įrengimo, mechanizavimo metodais, ypač akcentuojamos energetinė ūkių sistema, galimybės panaudoti alternatyvius energijos šaltinius bei vietinį kurą. Kvietimai dalyvauti parodoje -mugėje “Efektyvi statyba-93. Sodyba” išsiųsti maždaug 599 firmų į Daniją, Skandinavijos šalis, Prancūziją, Vengriją, JAV, NVS respublikas. Šiuo metu yra sukurta apie 90 statinių projektų ūkininkams, dar apie 50 jų ruošiama.

    O su kai kuriais Lietuvos projektuotojų, statybinių firmų pasiūlymais namų statytojai gali susipažinti jau dabar Vilniaus techninėje bibliotekoje, veikiančioje nuolatinėje parodoje “Mūsų namai”. Joje savo produkciją pateikė Vilniaus technikos universitetas, Architektūros ir statybos institutas, akcinė bendrovė “Žemprojektas”, parodos rėmėja uždaroji akcinė bendrovė “Bylantys” ir kitos šalies firmos. (Lietuvos rytas)