— Jei aš keturias savaites būsiu visiškai gera — pasakoja Onytė, — man tėvelis pažadėjo dviratį. Tačiau nemanau, kad taip ilgai galėsiu ištesėti.
— Et, niekai, — pasakė Petriukas. — Mano tėvelis taip pat sakė: “Jeigu tu du mėnesius būsi geras, tai susilauksi broliuko”. Tačiau po to aš išmušiau du langus, sumušiau savo sesutę, išvalgiau visą uogienę. Tačiau, kai tik atėjo sakytas laikas, vis tiek broliuko susilaukiau.
Vienas gudruolis, kurį laiką klausęsis kunigo pašnekesio su bendrakeleiviais vagone, įsiterpia:
— Nežinau, kaip tamstelės, bet aš tai nieko netikiu.
— Argi? — sako jam kunigas. — Aš vis dėlto norėčiau eiti lažybų, kad tamsta daugiau tiki už mus visus.
— Kaip tai?
— Nagi taip: pvz., tamsta tiki, kad esi labai gudrus... Šito nei aš, nei niekas iš čia esančių netikime.
Jonukas tyli.
— Na, jeigu lėkštėje bus 4 kukuliai ir tu juos suvalgysi, tai kas liks?
— Skystimas, ponia mokytoja.
— O ką daugiau jūs kortose matote?
— Aš matau, kad jūs susituoksite su turtingu ponu ir išvažiuosite povestuvinėn kelionėn į Italiją.
— O gal jus galite pasakyti, ką į tai pasakys mano vyras?
— Tai paskutinis čekis. Kai tu jį parneši mamai, pasakyk, kad tai paskutinis čekis, ir pažiūrėk, kaip atrodys jos veidas.
Berniukas taip ir padarė. Bet motina, įdavusi sūnui pakvitavimą nunešti vyrui, sūnui sako:
— Kai tu pakvitavimą tėvui atiduosi, jam pasakyk, kad jis 17 metų mokėjo alimentus ne už savo sūnų, ir pažiūrėk, kaip atrodys jo veidas...
— Teigiamai. Šios studentės niekada nežliumbia, gavusios blogą pažymį.