Spausdinti

     Tai istorinis įvykis. Dar joks popiežius niekada nėra buvęs mūsų šalyje. Nėra abejonės, kad dabartinis popiežius rodo ypatingą palankumą Lietuvai. Kai kurie vis kalba, kad šis popiežius ar jo motina yra lietuviškos kilmės. Vienas Romos prelatas lietuvis, pasakojo, kad kartą kardinolą Wojtylą, dar prieš jo išrinkimą popiežiumi, jis paklausęs:

     —    Eminencija, aš manau, kad Jūs turite lietuviško kraujo.

     —    Aš niekad to neneigiau, — atsakė kardinolas.

     Kas geriau popiežių pažįsta, visi sutinka, kad jis yra malonus žmogus, taip pat mėgstąs humorą. Teko girdėti, kad jis, dar būdamas kardinolu, slidinėjo Italijos Alpėse. Ten jis sutiko slidinėjančius italų studentus ir jų paklausęs, koks procentas italų kardinolų slidinėja. Tie studentai pasižiūrėjo vienas į kitą ir nežinojo, ką atsakyti. Tada kardinolas Wojtyla nusišypsojęs pasakė:

     —    O pas mus, Lenkijoje, tai slidinėja 50% kardinolų...

     Mat Lenkijoje tada buvo du kardinolai...

Popiežius Jonas Paulius II laimina žmones.

     Gal mūsų skaitytojai dabar kartais pagalvoja, dėl ko dabartinis popiežius tiek daug keliauja, koks yra tų kelionių svarbiausias tikslas, kaip tos kelionės organizuojamos. Prieš keletą metų apie tai esame rašę “Laiškuose lietuviams”. Ten įdėjome kun. K. Ambraso, SJ, pasikalbėjimą su popiežiaus kelionių organizatorium Roberto Tucci, SJ. Čia pateiksime iš to pasikalbėjimo vieną kitą trumpą ištrauką.

     Popiežiaus kelionės — tai vienas bažnytinės misijos būdų. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės padeda popiežiui atskleisti keliaujančio apaštalo Pauliaus misiją. Šios kelionės priartina vietines Bažnyčias prie Apaštalų sosto. Romos Bažnyčia geriau susipažįsta su vietinėmis katalikų bendruomenėmis. Žodžiu, katalikų pasaulyje vyksta tam tikra cirkuliacija, idėjų apsikeitimas. Kitas svarbus popiežiaus kelionių tikslas — naujoji evangelizacija, Bažnyčios vaidmens stiprinimas antrojo tūkstantmečio išvakarėse.

     Ar popiežius imasi tų kelionių savo iniciatyva? Dažniausiai popiežius yra kviečiamas vietinių Bažnyčių. Jis apsvarsto tuos kvietimus, atsižvelgia į tų kraštų vyriausybių nuomonę dėl jo vizito, nes be vyriausybės sutikimo jis negali vykti į jokią šalį. Dažnai būna taip, kad vyriausybė, sužinojusi apie vietos Bažnyčios troškimą pakviesti popiežių, pati imasi tos iniciatyvos. Ne kitaip buvo Lietuvoje. Popiežius gauna labai daug kvietimų. Jis visus juos apsvarsto ir pasirenka, kam duoti pirmenybę. Po to renka žinias apie tą šalį, apie jos politinę ir socialinę aplinką. Paskui nustato tikslų laiką ir kelionės trukmę.

     Prieš kelionę į tam tikrą šalį popiežius visada iškviečia su vizitu “ad limina' vietos vyskupus. Taigi gauna informacijas ne tiktai iš Vatikano atstovo tame krašte, bet ir iš vietos vyskupų.

     T.R. Tucci per savo pirmąjį vizitą į tą šalį, kurią popiežius rengiasi aplankyti, aptaria kelionės programą su popiežiaus vizitą rengiančio bažnytinio ir vyriausybinio komiteto nariais. Paskui su tų komitetų atstovais apžiūri tas vietas, kurias popiežius lankys. Tokiu būdu jis susidaro aiškų vaizdą apie nuotolius, numato tinkamiausią susisiekimo priemonę, sudaro tikslią kelionės programą.

     Kai kam gal įdomu, kas padengia popiežiaus kelionės išlaidas. Išlaidas, susijusias su dvasiniu pasirengimu apaštaliniam vizitui, padengia vietinė Bažnyčia, o išlaidas, susijusias su viešosios tvarkos, saugumo užtikrinimu ir transportu — krašto vyriausybė. Visokiais būdais stengiamasi apsaugoti popiežiaus saugumą, bet kartu ir nevaržyti jo judėjimo tarp žmonių, su kuriais Šventasis Tėvas noriai pasikalba. Per paradą popiežius pravažiuoja pro žmonių minią specialiu automobiliu su neperšaunamais stiklais. Tie automobiliai ne Vatikano užsakyti, bet kai kurių šalių vyriausybių arba vietos Bažnyčios iniciatyva pagaminti. Kelios valstybės tuos automobilius po popiežiaus apsilankymo padovanojo Vatikanui. Jie naudojami popiežiaus apsaugai tose valstybėse, kurios negali jų pasigaminti. Vieną tokių automobilių popiežius atsiskraidins ir į Lietuvą.

     Tikimės, kad popiežiaus apsilankymas sustiprins visaip išvargintų ir per 50 metų persekiojamų bei skriaudžiamų mūsų brolių ir sesių dvasinį gyvenimą Lietuvoje.

■ Varėnoje statoma Šv. Mykolo Archangelo šventovė. Jos titulo parinkimas siejamas su tose apylinkėse buvusiu Nikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, kuris gimė ir augo Varėnos vargonininko šeimoje ir buvo pakrikštytas Varėnos bažnyčioje. 1995 m. bus švenčiama Čiurlionio 120 m. gimimo sukaktis. Šventovės projektus sudarė architektai B. Bakaitis ir G. Baravykas.