Spausdinti

Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

MIROSLAVO PARAPIJOS IR MIESTELIO JUBILIEJUS

     Alytaus rajono Miroslavo miestelyje paminėtos 250-osios miestelio ir parapijos įkūrimo metinės. Rašytiniai šaltiniai byloja, kad 1744 metais Vilniaus kunigų sinodas įkūrė Miroslavo parapiją, kuri iki tol buvo Alytaus parapijos filija. Jubiliejaus proga išleista V. Valūno knyga “Miroslavas ir jo apylinkės”, kurioje apžvelgta šio krašto istorija.

     Miestelio įkūrimo šventė prasidėjo skulptūros, skirtos 250-jam jubiliejui, atidengimu. Miroslavo kultūros namuose buvo atidaryta dzūkų būties daiktų paroda “Miroslavo apylinkės istorijos puslapius atvertus”.

“Pakelės” kryžius su šv. Kazimiero koplytėle, dedikuota Lietuvos kankiniams.

     Miroslavo bažnyčioje vyko šv. Baltrasmiejaus atlaidai, buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Procesija ėjo prie atstatytos Olakalnio koplyčios, buvo pašventintas kryžius. Miroslaviečius ir jų svečius linksmino rajono saviveiklos kolektyvai. (Lietuvos rytas Nr. 171)

ŠVEDŲ KARIŪNAI KLAIPĖDOJE

     Klaipėdos uoste prisišvartavo du Švedijos karo laivyno mokomieji burlaiviai — “Falken” ir “Gladan”. Pastarasis uostamiestyje jau lankėsi prieš metus.

     Kiekvienu burlaiviu atplaukė po 28 šviesiaplaukius kariūnus, Švedijos aukštųjų karo mokyklų kursantus. Tai jų mokomoji stažuotė, kurios metu plaukiojama ne tik po Baltijos jūrą, bet ir viso pasaulio vandenynus.

     Jau 200 metų nekariaujančios Švedijos karinis laivynas yra kiek mažesnis nei kitų valstybių, tačiau taikūs švedai garsėja savo tvarkingumu, drausme, tikslia jūrine technika. Ši neutrali šalis turi apie 40 karo laivų ir kelias aukštąsias jūrines karo mokyklas, kuriose šiuo metu mokosi ir trys lietuviai — J. Vyšniauskas, D. Matuiza ir S. Bandzevičius. Jie konkurso keliu parinkti iš Klaipėdos universiteto, Karinės jūrų flotilės bei Krašto apsaugos mokyklos. Dabar visi trys jaunuoliai gyvena Švedijoje ir mokosi švedų kalbos, o po Naujųjų metų pradės dvejų metų studijas Karlskronos aukštojoje karo mokykloje. Jūrinę praktiką jie atliks tokiais pat mokomaisiais burlaiviais, kurie dabar atvyko į Klaipėdą.

     Turėdami tokius puikius laivus, švedai gali siųsti savo kariūnus praktikuotis viso pasaulio jūrose ir vandenynuose. Tuo tarpu Klaipėdos universiteto pastangos įsigyti mokomąjį jūrų laivą kol kas nesėkmingos.

     Tad švedų burlaiviai, atvykę į Klaipėdą su draugišku vizitu, gal paskatins ir Lietuvos karinę jūrų flotilę imtis panašaus uždavinio. (Respublika Nr. 176)

KILMINGIEJI ŠIAULIEČIAI ĮKŪRĖ BAJORŲ DRAUGIJĄ

     Šiaulių miesto valdyboje užregistruota dar viena organizacija — Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Šiaulių bajorų draugija. Kaip paminėjo šios organizacijos tarybos pirmininkas, Šiaulių krašto bajorų vadas Vytautas Montvilas, savo bajoriškąją geneologiją skaičiuojantis nuo 1500-jų metų, analogiškos draugijos jau yra įsteigtos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Visos jos, būdamos savarankiškos, kartu bus ir kitų metų balandžio 23 dieną Vilniuje įkurtos Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos struktūriniai padaliniai.

     Šiaulių bajorų draugijos veiklos programoje numatyta suvienyti visus Šiaulių mieste ir regione gyvenančius bajorus, ieškoti, tyrinėti ir atstatinėti kilmės dokumentus, studijuoti bei skleisti pažangias filosofines idėjas, ieškoti ir kaupti istorines relikvijas. Šiaulių bajorai žada užsiimti ir švietėjiška bei labdaringa veikla. (Lietuvos rytas Nr. 171)

PANEVĖŽYJE PAMINĖTAS JONO AISČIO 90-METIS

     G. Petkevičaitės-Bitės viešoje bibliotekoje gausiai susirinkę miesto poezijos mylėtojai paminėjo poeto Jono Aisčio devyniasdešimtmetį. Į šį vakarą, pavadintą “O Viešpatie, koks vakaras, koks nerimas ...”, buvo atvykęs egzodo poetas Kazys Bradūnas su žmona, savaitraščio “Literatūra ir menas” redaktorius poetas Vladas Braziūnas, iš Ilinojaus į Vytauto Didžiojo universitetą skaityti paskaitų atvykęs profesorius Algirdas Titas Antanaitis, aktorius Laimonas Noreika.

     Vakaras prasidėjo autentišku paties autoriaus balsu, kurio įrašą į Lietuvą atvežė A. T. Antanaitis. Iškilus poetas turėjęs dovaną — tobulai ir nepakartojamai skaityti. Vakaro metu iš poeto V. Braziūno lūpų nuskambėjo mintis, jog tikros poezijos į “kristalinį karstą” uždaryti neįmanoma — po kurio laiko suartėja tiek erdvės, tiek laikai. K. Bradūnas papasakojo apie savo susitikimus su poetu prieš daugel metų Vilkaviškio gimnazijoje.

     Antrojo vakaro dalis buvo skirta Kazio Bradūno poezijai. (Lietuvos rytas Nr. 171).

IŠSIPILDŽIUSI SVAJONĖ

     “Trečioji indoeuropiečių temai skirta konferencija Baltijos šalyse buvo rožinė Marijos Gimbutienės svajonė”, — tokiais žodžiais antropologas dr. Gintautas Česnys pradėjo tarptautinę konferenciją “Šiaurės Europos suindoeuropietinimas”. Deja, Vilniaus ir Kalifornijos universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos kultūros fondas ir Antropologų draugija konferenciją suorganizavo jau M. Gimbutienės atminimui. Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis atidarymo metu padėkojo visiems atvykusiems, paprašė pagerbti mokslininkę tylos minute. Daugiau kaip 30 mokslininkų iš Rytų ir Vakarų suvažiavo skaityti pranešimų, aptarti M. Gimbutienės veiklą ir darbus. Iš lietuvių mokslininkų dalyvavo Adomas Butrimas, Norbertas Vėlius, Vytautas Kubilius ir kiti.

     Vykstant konferencijai, Lietuvos kultūros fondo meno salone buvo atidaryta paroda “Mitai Lietuvos mene”. Archeologas dr. Vytautas Urbanavičius rodė filmą “ Reminiscencijos apie Mariją Gimbutienę”, koncertavo folkloro ansambliai, skambėjo kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzika, labai patikusi ir pačiai mokslininkei.

     Svečiams buvo surengtos ekskursijos po Vilnių, Kernavę ir Trakus. (Dienovidis Nr. 32)

SU MEILĖS ŽODŽIU

     Tokios naujųjų mokslo metų pradžios dar nebuvo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų lyg ir tas pats, kaip kitose pradžios mokyklose, įsikūrusiose vaikų darželiuose. Būreliai pirmokų, antrokų, trečiokų su gėlėmis. O šalia — šventiškai nusiteikę tėveliai. Tik žodžiai čia skamba neįprasti: mes mylime jus visus, ir jūs mylėkite vienas kitą, kaip jus myli Kristus. Baigęs sveikinimo žodį mokytojas ima gitarą, ir vaikai gieda giesmę apie Dovydą.

     Tai krikščioniškoji pradžios mokykla “Meilės žodis” Klaipėdoje. Ji pradėjo trečiuosius mokslo metus. Trijose gražiai įrengtose klasėse mokysis po 10-15 vaikų. Dėstoma pagal valstybinę švietimo programą. Nuo antros klasės privaloma anglų kalba. Ir daug būrelių.

     Mokyklos direktorė A. Karpevičiūtė mano, kad Dievas kiekvienam suteikė gabumų. Tik svarbu juos atskleisti, svarbu vaikams įdiegti ne tik mokslo žinių, bet ir išmokyti juos elgtis pagal krikščionišką moralę. Mokyklos mokytojai — tokie kaip visi, tik jie dar priklauso “Meilės žodžio” bažnyčiai.

     Religinių pamokų šioje mokykloje nebus daugiau negu kitose bendrojo lavinimo mokyklose. Tik prieš pamokas vaikai čia sugiedos giesmes.

     Mokykla privati. Už mokslą ir pietus reikės mokėti 50 Lt. per mėnesį.

     Steigėjai viliasi, kad ilgainiui mokykla taps katalikiškąja vidurine. (Lietuvos aidas Nr. 174)

ŠVEDIJOS PARAMA BALTIJOS ŠALIŲ POLICIJAI

     Švedija stengiasi padėti Baltijos valstybėms sukurti modernią vakarietišką policijos tarnybą. Švedijos vyriausybė nutarė skirti dar 7,3 milijono kronų Baltijos šalių policijos mokymui ir aprūpinimui moderniais įrengimais. Švedijos Karalystės policijos vadovybė taip pat planuoja rengti Estijai, Latvijai ir Lietuvai specialistus kovai su narkotikų kontrabanda. Iš viso Švedijos vyriausybė Baltijos šalių policijos reikalams jau yra skyrusi 15 milijonų Švedijos kronų. (Lietuvos aidas Nr. 177)

PILNI GRAŽIŲ SUMANYMŲ

     Dzūkijos tautinio parko darbuotojai nusiteikę ne vien saugoti, kas išliko, bet ir gaivinti dzūkų tradicijas, skatinti kūrybą. Kas du mėnesius pasirodo parko laikraštis “Šalcinis”. Apie parką išleistos jau dvi knygelės — viena lietuvių, kita užsienio kalbomis. O dabar knygynuose pasirodys naujas dzūkų leidinys “Amatai ir verslai Dzūkijos tautiniame parke”. Jį 3000 egz. tiražu išleido pats parkas. Brolių A. ir M. Černiauskų nuotraukose skulptoriai, dievdirbiai, sodų pynėjos, audėjos, bitininkai, medžiotojai, puodžiai, šulinių kasėjai, jau Anapilin iškeliavę ir dar jauni — visi labai gyvenimiški, tarsi skleidžiantys kažkokią liūdną šviesą. Šalia žmonių — jų įrankiai, šuliniai, kryžiai, gyvenimas...

     “Marginių kapinėse į seną pušį įkėlė vyrai dverinį avilėlį bičių spiečiui. Gaila būtų, jei bitės išlėktų iš kaimo. Kapinėms ši dverelė irgi netrukdo, nes bitė yra šventas Dievo vabalėlis”. Tokie H. Gudavičiaus tekstai puikiai derinasi su brolių Černiauskų nuotraukomis. Knygelę sudarė I. Lazdinis. (Lietuvių aidas Nr. 173)

SĖKMĖ ARGENTINOJE

     Buenos Airių tarptautiniame kasmetiniame fotosalone dalyvavo ir keltas Lietuvių autorių. Jau trečią apdovanojimą už geriausią fotopeizažą Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) sidabro medalį gavo vilnietis Stasys Žvirgždas. Diplomą pelnė kitas žinomas Vilniaus fotomenininkas Vitalijus Butyrinas. (Lietuvos aidas Nr. 170)

ŠV. TĖVO APSILANKYMO METINĖS

     Popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagės Lietuvoje metinės iškilmingai paminėtos visur, kur jis lankėsi.

     Graži įžanga, minint metines Kaune, buvo Šventosios Dvasios koplyčios pašventinimas Šilainiuose. Iki tol šio beveik 50 tūkstančių gyventojų turinčio mikrorajono tikintieji priklausė Vilijampolės parapijai.

     Koplyčia įrengta busimųjų parapijos namų ir klebonijos pastate. Koplyčią šventino ir šv. Mišias koncelebravo vyskupas Sigitas Tamkevičius. Pamoksle Jo Ekselencija priminė: gal kai kurie ankstesniajam režimui tarnavę žmonės sunkiai išdrįs peržengti šventovės slenkstį, bet nuo šiol visų čia laukia Eucharistinis Jėzus. Mišiose giedojo Marijos vaikų ir jaunimo grupė.

     Besikuriančiai parapijai ir bažnyčiai, kurią suprojektavo architektas Eugenijus Miliūnas, statybos darbams vadovaus Vilijampolės Šv. Juozapo parapijos klebonas mons. Lionginas Vaičiulionis. (Apžvalga Nr. 6)