Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ
"ALTIMA" SPECIALIZUOJASI PARDAVINĖTI JAV GAMYBOS AUTOMOBILIUS IR BALDUS
Nes, pasak vieno iš UAB “Altima” administratorių, amerikiečiai kuria naujausio dizaino baldus, kurie yra pigesni, nei pagaminti Vakarų Europos šalyse. Be baldų, Kauno sporto halėje surengtoje mugėje “Altima” pardavinėjo dar ir kompanijų “General Motors” ir “Chrysler” automobilius. Sudaryta sutartis pardavinėti ir itališkas mašinas “Lancia”, “Alfa Romeo” ir “Fiat”. Pasak vieno mugės administratoriaus, per pirmąją mugės savaitę Kaune “Altima” pardavė du džipus “Grand Jerokee”, vieną “Lancia” ir begalę baldų. Džipai kainavę 36 ir 34 tūkst. dolerių. Keisčiausia, kad visos kainos, ir automobilių, ir baldų buvo nurodytos tik JAV doleriais (Lietuvos aidas).
"LEGO" ATIDARĖ SAVO CENTRĄ VILNIUJE
Ši Danijos žaislų kompanija jau gerai pažįstama Lietuvoje. Pirmasis “Lėgo” žaislas Lietuvoje buvo parduotas 1992 gegužės 11 d. parduotuvėje “Mažylis” Kaune. Pats žodis “lego” danų kalba reiškia “gerai žaisti”. “Lego” žaislų centras dabar atsidarė ir Vilniuje Gedimino pr. 10. Kaip papasakojo “Lego” menedžeris NVS šalims, Estijai, Latvijai ir Lietuvai Peteris Panaitas, “Lego” žaislai labai įvairūs — tai kaladėlės, didelės ir mažos, skirtingų formų ir spalvų. Pasak P. Panaito, vien iš vienos spalvos kaladėlių galima sudėti iki 100 mln. įvairiausių figūrų. “Tik pamanykite, kiek figūrų galima sudėti iš įvairių spalvų kaladėlių” , — sakė Panaitas. — “Lego” žaislų turi apie 90 proc. šeimų visame pasaulyje. Vienintelė teritorija, kur dar nebuvo įžengusi “Lego” — buvusi SSSR. Dabar danai nori pradžiuginti ir Lietuvos vaikus. Dėliodami figūras, vaikai lavina savo fantaziją. Panaitas mano, kad žaislus galės pirkti visos lietuvių šeimos. “Kai kurie žaislai brangūs, kiti — labai pigūs. Kiekvienas gali pasirinkti pagal kišenę. Be to, norėtume, kad “Lego” žaislai būtų vaikų darželiuose, mokyklose, vaikų kavinėse.
Pasak Panaito, “Lego” daugiausia reklamuosis žurnaluose vaikams, moterims, per TV, gatvėse. (Lietuvos aidas).
GERUMO PINIGAS NEĮVERTINS
— Jūsų gydytojos, labai mielos ir talentingos, tačiau aparatūra, su kuria jos iki šiol dirbo, atgyvenusi, pas mus, Norvegijoje, tokios atsisakyta prieš pusšimtį metų, — sakė į Pasvalį iš Norvegijos atvykęs gydytojas stomatologas Geiras Froyshovas, vienas iš organizacijos SOS Balticum vadovų, atsakingas už stomatologinę pagalbą Baltijos šalims.
Apsilankius svečiams iš Norvegijos, bus jau kitaip — jie atvežė trims kabinetams ir Pasvalio stomatologinėje poliklinikoje sumontavo naują modernią įrangą — stomatologines kėdes, gręžimo ir rentgeno aparatus, kelio lempas, taip pat instrumentų, vaistų, plombų. Norvegai pažadėjo atlikti ir naujosios aparatūros techninę priežūrą.
Visą savaitę poliklinikos kabinetuose darbavosi gydytojas p. Geiras Froyshovas ir stomatologinės įrangos inžinierius Kjellas Hakkebo, taip pat senas pasvaliečių bičiulis, miesto garbės pilietis Nils-Tomy Lafsakeris. Prieš išvažiuodamas p. Geiras Froyshovas pats gydė keleto pacientų dantis, mokė su nauja įranga dirbti. Dabar gydytojai dantį plombavimui paruošia per keletą minučių, ir tos anksčiau nemalonios procedūros pacientas beveik nejaučia. Norvegų gydytojai viską apgalvojo iki smulkmenų, net paveikslų nupirko, atvežė ir parinko jiems vietą — kad pacientą ramintų.
Stomatologinė įranga kainavo 75 tūkstančius JAV dolerių. Kad ji atkeliautų į Lietuvą, pasirūpino Norvegijos vyriausybė ir užsienio reikalų ministerija. O Pasvalį, kaip sakė patys norvegai, ji pasiekė pirmiausia Kovo 11-osios akto signatarės Rasos Rastauskienės rūpesčiu. (Lietuvos aidas)
KALĖDŲ DOVANA — CHIRURGO IŠ AMERIKOS LABDARINGOS OPERACIJOS MARIJAMPOLĖJE
Į Marijampolę buvo atvykęs Čikagos karo veteranų ligoninės akių ligų specialistas chirurgas Algimantas Kelertas. Tai antroji jo viešnagė Suvalkijos sostinėje. Praeitą vasarą jis buvo atvykęs su dr. Lino Sidrio labdaros siunta, skirta Marijampolės ligoninei, kurioje buvo ir 10.000 JAV dolerių kainuojantis mikroskopas, skirtas okulistinėms operacijoms. Dabar daktaras A. Kelertas savo atostogų sąskaita ir už savus pinigus nusprendė prieš šv. Kalėdas pradžiuginti kai kuriuos katarakta sergančius marijampoliečius ir jų artimuosius. Išoperuoti keturi šia akių liga sirgę žmonės. Operavo su dr. L. Sidrio dovanotuoju mikroskopu, naudojo savo atsivežtus instrumentus ir medikamentus. Jis atsivežė ir dirbtinių akių lęšiukų.
“Amerikoje tai nėra labai sudėtinga operacija, — sakė dr. A. Kelertas, — Lietuvoje daryti tokias operacijas, ypač operuojant pirmąjį ligonį, buvo šiokių tokių sudėtingumų”. Chirurgui asistavo jaunas marijampolietis gydytojas Ernestas Vieversys. Ligonius konsultavo ir operacijoms pasirinko pats A. Kelertas.
“Jungtinėse Amerikos Valstijose tokios operacijos vertė — apie 5 tūkstančiai dolerių, — sakė daktaras. — Lietuvoje man užteko padėkos. O Marijampolei jaučiu ypatingus sentimentus: iš šių kraštų yra kilę abu mano tėvai, todėl man visur mielas suvalkietiškas “kap”, “tep” sakymas.
Iki šiol tokias akių operacijas Lietuvoje atlikdavo tik Vilniaus ir Kauno chirurgai. E. Vieversys, tik asistavęs dr. A. Kelertui, tikisi įgauti daugiau patirties ir sergančius akies katarakta operuoti Marijampolėje. O daktaras A. Kelertas, jau nuo 1975 metų operuojantis akių kataraktas su mikroskopu, pažadėjo, kad dar ne kartą atvažiuos gydyti marijampoliečių. Artimiausią tokią viešnagę jis žada surengti šių metų rudenį. (Lietuvos rytas).
BIZNIO PAMOKOS KUPIŠKĖNAMS
Keleto JAV kooperatyvų tautinių asociacijų įkurtos privačios, ne pelno techninės pagalbos organizacijos VOCA atstovai Džeris Parkinsas ir Klifas Bensonas Kupiškio rajono ūkininkus ir žemės ūkio bendrovių darbuotojus mokė biznio pradmenų, pateikė moksliškai ir praktiškai pagrįstų patarimų, kaip kurti kooperatyvus, didinti žemės ūkio produkcijos gamybą, gerinti jos kokybę, mažinti savikainą, plėtoti rinką.
Tokie seminarai buvo surengti ir Rokiškio. Zarasų, Biržų bei kituose rajonuose. (Lietuvos aidas)
VIENA VALANDA DARBO — ŠIMTAS LITŲ PELNO
Valstybinėje akcinėje pieninėje pradėjo veikti amerikiečių kompanijos “Wiegand Evaporators” vakuumo aparatas, kuriuo iš lieso pieno išgarinama drėgmė ir gaminami milteliai. Norint išgarinti jos vieną toną, sunaudojama vos 37 kilogramai garo. Iki šiol vokiškam aparatui vos užtekdavo garo net dešimt kartų daugiau. Paskaičiuota, kad, naudojant amerikiečių aparatą, per valandą gaunama 100 litų pelno.
Dabar nepalankus metas pieno gamybai, tad ir superkama jo po 100-110 tonų. Per savaitę pagaminama po 25-30 tonų lieso pieno miltelių. (Lietuvos rytas)
NETIKĖTAS PASIŪLYMAS
Klaipėdos miesto savivaldybė gavo iš Kalifornijos p. Gordono Feller laišką su netikėtu pasiūlymu. “Mes pirktume iš kurios nors Baltijos valstybės didelę Lenino skulptūrą, kurią būtų galima atgabenti laivu į Charlestono uostą Pietų Karolinoje. Statula stovėtų nuolatinėje meno parodoje. Tikimės, kad Jūs galite nurodyti mums tokios skulptūros pardavėją, pvz., kurią nors Baltijos miesto savivaldybę ar karinę instituciją. Pageidautina arčiau vieno pagrindinio Baltijos uosto”, — rašoma laiške. G. Felleris taip pat prašo nurodyti, iš kokių metalų lieta skulptūra, norėtų pamatyti nuotrauką. Gerai, jei vado poza būtų įspūdinga. O kainą už skulptūrą amerikietis siūlo nustatyti patiems, prašytų nurodyti, kiek kainuotų jos pargabenimas.
Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros, mokslo ir meno skyriaus viršininkė N. Laužikienė sakė, kad G. Jokūbonio Lenino statula, ne vienerius metus stovėjusi uostamiesčio centre, dabar yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Ar verta parduoti šią statulą, svarsto uostamiesčio deputatai. Svarus žodis bus autoriaus. (Lietuvos aidas)
VYSKUPŲ SIŪLYMAS
Kauno arkivyskupijos kurijoje įvyko Lietuvos Vyskupų konferencijos posėdis, kuriame dalyvavo Vatikano nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Justo Mullor Garcia, Kauno arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius, konferencijos pirmininkas ir Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, visi Lietuvos vyskupai ir konferencijos generalinis sekretorius mons. Vytautas Kazlauskas.
Vyskupai teigiamai įvertino LR Seimo komisijos parengtą projektą “Dėl religinių bendrijų įstatymo”, kuris šiuo metu pateiktas Seimui svarstyti.
Nutarta pakartotinai priminti Vyriausybei susilaikyti nuo bažnytinių žemių privatizavimo, kol Seimas nenutars, kokiu būdu jos gali būti grąžintos arba už jas atsilyginta.
Lietuvos vyskupai nusprendė pasiūlyti Seimui įstatymo “Dėl religinių bendruomenių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” alternatyvų projektą, nes Seimo komisijos parengtas projektas nebuvo derintas su Vyskupų konferencija ir yra visiškai nepriimtinas.
Prie Vyskupų konferencijos įsteigta Masinių komunikacijos priemonių komisija. Jos pirmininku išrinktas arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, pavaduotojais — vyskupas Juozapas Matulaitis ir vyskupas Sigitas Tamkevičius. (Lietuvos aidas)
JONO MULOKO PREMIJA — DAILĖS AKADEMIJOS DIPLOMANTUI
Dailės akademijoje, Vilniuje, architekto Jono Muloko, Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje kupolo ir daugelio JAV lietuvių bendrijų bažnyčių kūrėjo, premiją konkurso laimėtojui, akademijos diplomantui, prof. V. Čerkanausko auklėtiniui Vyteniui Gerliakui (g. 1968 m.), įteikė premijos steigėjas, J. Muloko sūnus architektas Rimas Mulokas. Akademijos rektorius, V. Brėdikis, Architektūros katedros vedėjas V. Nasvytis, Architektų sąjungos pirmininkas A. Nasvytis padėkojo svečiui už indėlį auklėjant naują lietuvių architektų kartą. Konkurse dalyvavo du Dailės akademijos ir du Technikos universiteto diplomantai. V. Gerliako darbas — Menų centro Helsinkyje projektas — buvo pažymėtas tarptautiniame konkurse. Kadangi laureatas šiuo metu dirba pagal sutartį Austrijoje, 500 USD premija buvo įteikta jo žmonai medikei Auristidai Gerliakienei. (Respublika)
PAŠVENTINTA NAUJOJI ŠIAULIŲ BAŽNYČIA
Vyskupas V. Michelevičius pašventino naująją Šiaulių bažnyčią, nuo šiol vadinamą Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo vardu. Susirinko labai daug maldininkų. Šv. Mišiose dalyvavo ir kitų Šiaulių miesto bažnyčių, taip pat Kužių, Bazilionų bažnyčių klebonai, kancleris R. Norvilą, altaristas J. Povilaitis. Per pamokslą vyskupas supažindino su kardinolo V. Sladkevičiaus dekretu dėl vardo patvirtinimo, dėl parapijinės bažnyčios teisių suteikimo bei kunigo A. Vainoros paskyrimo jos klebonu. Daug padėkos žodžių pasakyta “Nuklono” generaliniam direktoriui Vytautui Slaninai. Prieš pusmetį “Nuklono” mikroelektronikos įmonė dovanojo tikintiesiems nebaigtus statyti kultūros rūmus, jie ir pertvarkyti į maldos namus. (Lietuvos aidas)
DZŪKŲ DRAUGIJA RENGIASI KONGRESUI
Alytaus miesto savivaldybės rūmuose įkurtas pirmo Dzūkijos kultūros kongreso organizacinis komitetas. Jo nariai — šio krašto kultūros įstaigų ir įmonių vadovai, miestų savivaldybių atstovai, masinės informacijos priemonių darbuotojai, taip pat kiti aktyvūs dzūkai, Lietuvoje bei svetur gyvenantys tautiečiai, kurie nori prisidėti prie kongreso surengimo. Komiteto sudėtis atvira, todėl jį galima papildyti arba sumažinti. Organizacinį Komitetą globoja Alytaus miesto mero pavaduotoja, Dzūkų draugijos pirmininkė Onutė Suncovienė. Pradinį jo branduolį jau sudaro 15 narių.
Numatyta, kad Dzūkijos kultūros kongresas vyks 1995 birželio 15-17. Svarbiausi jo renginiai bus pasaulio dzūkų susitikimas-suvažiavimas, Dzūkijos amatų ir ūkio gaminių mugė, įvairios meno bei kitos kūrybos parodos, antroji Dzūkų dainų šventė. Bus išleistas specialus kongreso leidinys. Jo temos įvairios — kalba, gamta, istorija svarbiausios šiandienos kultūros bei ūkio problemos. Medžiagą kongresui reikia pateikti iki 1994 pabaigos. Ji turi būti išspausdinta mašinėle, drauge su vaizdiniais priedais užimti ne daugiau kaip 4-5 puslapius. Išsiųsti adresu: 4580 Alytus, Rotušės 4, Dzūkų draugijai-kongresui.
Autoriams, kurių darbai bus išspausdinti, bus įteiktas nemokamas reprezentacinis kongreso leidinys. (Lietuvos aidas)
GERO KELIO KELININKAMS!
Įvyko Lietuvos kelininkų šventė: Vilniaus akademiniame dramos teatre buvo paminėtas 75 metų jubiliejus. 1918 m. gruodžio 6 d. pirmojo Lietuvos susisiekimo ministro Martyno Yčo potvarkiu buvo įsteigta Plentų valdyba.
Tikra Lietuvos kelininkų istorija galima pavadinti sukakties proga Kelių muziejaus (yra toks!) išleistą rinkinį “Lietuvos plentų valdybai — 75 metai”. Nepriklausomoje Lietuvoje 5 kelininkai buvo apdovanoti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ordinu, 28 — Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Tarp apdovanotųjų — ne tik vadovai, inžinieriai, bet ir plentų sargai. Paskutinis valstybės apdovanotų kelininkų sąraše — valstybės įmonės “Greitkelis” generalinis direktorius A. Vidūnas, 1991 m. apdovanotas Kovo 11d. medaliu (Respublika)
DIPLOMAS PAŠTU
Vytautas V. Landsbergis (V. Landsbergio sūnus) praeitą vasarą baigė studijas Tbilisio kino instituto Režisūros fakultete. Kadangi Gruzijoje vyksta karas, diplominį darbą, įrašytą videokasetėje, teko siųsti paštu.
Menininkų rūmų kino salėje įvyko šio talentingo režisieriaus filmų peržiūra. Žiūrovai jau anksčiau galėjo pamatyti V.V. Landsbergio filmą “Perlojos respublika”, apie Šarūną Sauką, Petrą Repšį ir dailininką Stasį Eidrigevičių, poetą Vytautą Bložę.
Vytautas V. Landsbergis dabar yra kūrybingiausias jaunasis režisierius, važinėja filmuoti su savo raudonais žiguliukais, prikrautais filmavimo technikos. Labai mėgsta lietuviškus makaronus “Lakštiniai”, turi tris vaikus, kuriuos prižiūri močiutė Landsbergienė. Dabar jam 32 metai. (Respublika)
MOKYKLOS JUBILIEJUS
Paminėti Vilkaviškio katalikiškos “Žiburio” draugijos gimnazijos 75 metų sukakties susirinko buvę gimnazistai. Suvažiavo ir tie, kurie vieni pirmųjų pradėjo lankyti šią mokyklą, atvyko ir vėlesnių laidų auklėtinių. Juolab, kad Vilkaviškio gimnazija, pradėjusi veikti 1918 metais, per savo gyvenimo metus išleido į gyvenimą nemažą būrį garsių žmonių: poetus ir rašytojus A. Vaičiulaitį, J. Tysliavą, K. Kubilinską, S. Nėrį, K. Bradūną, A. Arminą -Trupinėlį, P. Orintaitę ir kitus. Ši mokykla išugdė nemaža žymių karvedžių, kunigų, įvairių mokslo sričių specialistų, išgarsėjusių ir svetur.
Pirmoji lietuviška Vilkaviškio gimnazija patyrė nemaža permainų. Tik įsikūrus, joje tebuvo dvi klasės, vėliau atidaryta dar keletas. 1923 metais mokykla išleido pirmąją trylikos abiturientų laidą. Naujovių atnešė ir 1930 metai. Katalikiška gimnazija buvo suvalstybinta. Jai suteiktas J. Basanavičiaus vardas.
Šiuo metu gimnazijos pastate yra įsikūrusi rajono centrinė biblioteka. Joje ir vyko beveik visi renginiai, skirti mokyklos jubiliejui. Bene įsimintiniausias daugeliui išliks prisiminimų vakaras — pamoka, kurią vedė mokytojas J. Dadurkevičius.
Įvairių renginių, skirtų šiam jubiliejui, buvo ir daugiau: vyko iškilminga konferencija, dalyviai aplankė J. Basanavičiaus klėtelę, V. Kudirkos gimtinę. (Tiesa)
PRIMINS JO ŠVENTENYBĖS VIEŠNAGĘ
Kaune, Taikos kalnelyje, popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje proga pastatytas aštuonių metrų aukščio metalinis kryžius. Jį pašventino Petrašiūnų bažnyčios klebonas kun. Kęstutis Grabauskas.
Kryžiui pastatyti iš Lietuvos žmonių buvo surinka 10 JAV doleriai, 50 DM, 1136 litai ir 300 talonų. Už jo pagaminimą sumokėta 399 litai. Prisidėjusieji prie kryžiaus statymo įvairiais darbais sumažino jo savikainą. Todėl pusę surinktų aukų (500 litų, 5 dolerius ir 25 markes) nutarta skirti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymui, aikštelės prie kryžiaus sutvarkymui ir kt. (Lietuvos aidas)
■ Vilniaus arkivyskupijos kurijos valgykla “Betanija”, veikianti jau visus metus prie Šv, Petro ir Povilo bažnyčios, kasdien duoda pietus 450 sostinės vargingųjų. Valgykla laikosi vietos ir užsienio geradarių aukomis. Kalėdų proga valgykla savo lankytojus apdovanojo parsineštinais kūčių patiekalais, o Vilniaus moksleiviai švenčių metu pagiedojo keletą kalėdinių giesmių.