religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1994 / LIEPA-RUGP. / JULY-AUGUST /VOL. XLV, NO. 7-8

APIE LAIŠKUS IR TAUTOS LOBIŲ SAUGOJIMĄ

217

 Danutė Bindokienė

KAIP PASILIKTI JO MEILĖJE

220

 Chiara Lubich

ŠEŠTASIS DIEVO ĮSAKYMAS

221

 Stasė Dzenuškaitė

NEŽUDYK

226

 Dalia Staniškienė

ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO MIŠIOSE

229

 Jonas Lauriūnas, SJ

DIEVO IR ARTIMO MEILĖ

231

 Aušra Mongirdaitė

GERBK TĖVĄ IR MOTINĄ

238

 Vilmantė Pociūtė

KAI SANTUOKA SUBYRA

240

 A. Saulaitis, SJ

KNYGOS

243

 Red.

TĖVYNĖJE

244

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSENŲ MIESTAS, PASIILGAU

248

 Loreta Vaškus

KALBA

249

 Juozas Vaišnys, SJ

ĮVAIRYBĖS

250

 Red

ŠYPSULIAI

251

 Red.

TRUMPAI

252

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas Algimanto Kezio nuotraukomis iš knygos “Dvigubas solo”. Viršelio piešinys — dail. Joanos Plikionytės-Bružienės.

Skyrių vinjetės — Rasos Sutkutės.

Lietuviškas raidynas — Jono Bogutos Apdaila — Teresės Bogutienės.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (ISSN 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except July/August, when bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

DANUTĖ BINDOKIENĖ

     “Laiškai lietuviams” nėra eilinis žurnalas, o ištikimas, nuolatinis ryšys su skaitytojais keliuose žemynuose. Kai pagalvojame, kaip sunku brūkštelėti kelias eilutes giminei ar draugui, visi tie, margai prirašyti, “LL’ puslapiai kelia nusistebėjimą, juo labiau, kad “susirašinėjimo” našta gula ant vieno žmogaus — redaktoriaus kun. Juozo Vaišnio pečių. Ne per seniausiai jam Čikagoje buvo suruoštas pagerbimas, kur pasakyta nemažai gražių žodžių, minėtos jo asmeniškos ir “LL” sukaktys, bet, nubirus gėlių žiedams, sudegus žvakėms ir pranykus pagyrimo kalbų aidams, redaktoriui vėl liko tik darbas.

     Jeigu paklaustume kun. Vaišnį, kas žurnale jam arčiausia “prie širdies“, o kas daugiausia nusivylimo atneša, jis galbūt atsakytų: “Kalbos skyrius!” Ir tas pats atsakymas tiktų abiem klausimams. Daugeliui žinoma “LL’ redaktoriaus meilė gimtajai kalbai ir rūpestis, kai svetimos piktžolės vis labiau užgožia lietuvių kalbos žodyną. Jis — tarytum nepailstantis daržininkas — tas piktžoles ravi ir ravi, bet jos vis dygsta.

Apreiškimo bazilika Nazarete.

A. Kezio nuotr.

     Čia ir kyla kun. Vaišnio susierzinimas, kad visas jo nuoširdžias pastangas “šuo ant uodegos nusineša” o kalba nei kiek nepasitaiso.

CHIARA LUBICH

"Jei laikysite mano įsakymus, jūs pasiliksite mano meilėje, kaip ir Aš laikiau savo Tėvo įsakymus ir pasilikau jo meilėje" (Jn 15,10).

     Šie žodžiai yra paimti iš Evangelijos pagal Joną (14-17). Jėzus po paskutinės vakarienės taip kalba savo apaštalams. Jo žodžiai užtikrina, kad tik laikydami jo įsakymus, mes pasiliekame jo meilėje. Šių žodžių reikšmė paminėta ir ankstesnėje strofoje, kurioje Jėzus savo apaštalams sako: “Jei jūs mane mylite, laikykite mano įsakymus” (Jn 14,15). Aišku, kad motyvas ir skatinimas laikytis jo įsakymų turi būti meilė Jėzui.

     O meilė Jėzui pripažįsta jo įsakymus ir jų laikosi. Toji meilė skatina mus uoliai ir ištikimai gyventi pagal jo žodžius. O gyvendami pagal Jėzaus žodžius, mes pasiliksime jo meilėje ir tada galėsime jį mylėti vis nuoširdžiau.

     Užtai tų žodžių esmė ir skatina pasilikti jo meilėje. Bet ką Jėzus nori tais žodžiais pasakyti? Nėra abejonės, jog jis nori pasakyti,

     kad jo įsakymų laikymasis rodo mus esant jo draugais. Tai ir yra sąlyga, kuri užtikrina ir leidžia būti jo draugais.

 (Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

STASĖ DZENUSKAITĖ

Visa tu graži, mano bičiule, ir dėmės nėra tavyje.

(Cg 4,7)

     Esu pedagogė ir motina. Labai rūpi mūsų vaikų ir jaunimo dora, o beveik nėra dienos, kad nusikaltimų kronika neskelbtų išprievartavimo. Prievartautojų tarpe nemažai jaunuolių, net paauglių, o nereta auka mažamečiai vaikai: mergaitės ir... berniukai. Kino, video salonų, net televizorių ekranai prisotinti nuogo ir vulgaraus sekso. Gatvės bulvarinius laikraštpalaikius su “meilės” pamokomis pardavinėja vaikai. Menas dažnai balansuoja ant pornografijos lyno. Iš estrados pakylų klykia nešvankybės. Skiriasi jaunos poros, dar kaip reikia nepradėję šeimyninio gyvenimo. Žudomi nelaukti negimusieji. “Visuomenės nuomonė” reikalauja viešnamių. Dienraščiai atvirai reklamuoja žavingas “prekes“, žadančias “malonių akimirkų” jauniems ir pagyvenusiems. “Grožio karalienių” konkursai, propaguojantys vienpusišką ir iškreiptą moters grožio supratimą, organizuojami net darželiuose. Lotynų Amerikos aistringus šokius treniruojami šokti taip pat darželinukai... Argi viską suminėsi, ko šiandien taip daug į “laisvę” besiveržiančioje Lietuvoje? Kur tavo, Moze, plokštės, kuriose neišdildomai iškalta — nepaleistuvauk! Kokios dulkės, koks dumblas mūsų sielose užklojo šeštąjį Dievo Įsakymą?

     Mokykla, kurdama reformos koncepcijas, nesiryžta tiesiai ir aiškiai “ant savo namų durų staktos ir ant savo vartų” (Įst 11,20) užrašyti Dešimt Dievo Įsakymų, kurie būtų tikroji kelrodė žvaigždė ir mokiniams, ir mokytojams.

Vidudienis.     A. Kezio nuotr.

     Ne visi tėvai taip pat jų moko savo vaikus. Tad ką daryti, kad Šeštasis pradėtų gyventi mūsų širdyse, mūsų šeimose, mūsų mokyklose, visoje mūsų tautoje? Kai kas siūlo griežčiau bausti, rūsčiau drausti. Bet kažin ar tai geriausias būdas?

(Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis)

DALIA STANIŠKIENĖ

     Parvesk mano sūnus iš tolimų kraštų
     ir mano dukras iš žemės pakraščių,
     kiekvieną, kuris vadinamas mano vardu,
     kiekvieną, kurį aš savo garbei
     ir sukūriau, ir pašaukiau, ir parengiau.

Iz 43,4-7

     Vėjuotas ir žiauriai šaltas sausio šeštadienio rytas. Būrys vyrų, moterų ir vaikų lėtai eina ratu prieš niūrų klinikos pastatą, mindami vis krintantį sniegą, jų pirštinėtose, bet visvien sušalusiose rankose rožančius...

Via Dolorosa.   A. Kezio nuotr.

SVEIKA MARIJA, MALONĖS PILNOJI...

     Vėjo supūstos lūpos taria žodžius, o akys liūdnai lydi į klinikos kiemą lėtai įvažiuojantį automobilį, kuriame susigūžusi sėdi gal 17-os metų mergina. Jos galva nuleista, akys vengia susidurti su besimeldžiančių akimis, ir ji skubiai smunka į pastatą...

ŠVENTOJI MARIJA, DIEVO MOTINA...

     Viešpatie, kaip šiai ir tūkstančiams kitų jaunų motinų padėti, kaip jas nuo tų baisių klinikų nukreipti? Ar ji žino, kad jos kūdikis bus vienas iš 1,6 milijonų abortais nužudytų per metus vien tik Amerikoj, o visam pasauly — per 40 milijonų?! Ar ji ir kitos, šioj klinikoj ieškančios atsakymų į savo problemas, žino, kad trečdalį visų abortų Amerikoj padaro nepilnametės, paprastai be tėvų žinios ir sutikimo?.. Kad 40% visų abortų padaro moterys jau vieną abortą turėjusios?.. Svarbiausia — ar jos žino, kad 2 milijonai vedusių porų laukia adoptuoti kūdikį?., ir kad jų kūdikis galėtų būti tarp tų laimingųjų?..

SVEIKA MARIJA, MALONĖS PILNOJI...

     Sniegas vis raižo įraudusius veidus, bet būrys maldininkų nemažėja. Kai kitas automobilis suka į tamsiojo namo kiemą, balsai dar sustiprėja, o vėjas maldos aidą neša aukštyn ir kai kuriems išspaudžia ašaras...

JONAS LAURIŪNAS, S J

13. Atnašavimas

     Ateistai tvirtina, kad krikščionių šv. Mišios — tai skolinys iš pagonių religinių apeigų. Iš tiesų yra kai kurių panašumų, bet tai nereiškia, kad tai būtų paveldėta iš pagonybės. Argi visuomet dvi panašios moterys turi būti viena kitai motina ar duktė? Krikščionių šv. Mišios ir Komunija kilo ne iš pagoniškų versmių: tai pagimdė Kristaus sumanymas. Kai apie Viešpaties Kūno ir Kraujo valgymą kalba šv. Paulius ar kiti evangelistai, jie rėmėsi ne ano meto pagoniškomis misterijomis, bet Kristaus žodžiais. Pažiūrėkime iš kitos pusės: dalyvavimas krikščionių religinėse vaišėse yra surištas su moralinio tyrimo reikalavimu ir šį tyrumą kildina žmogaus širdyje; pačios vaišės turi rimtą, šventą pobūdį. O to negalima pasakyti apie pagonių religines vaišes. Kaip atsirado šv. Mišios, kada atsirado - istorija aiškiai žino; tai aiškinti visokiais išvedžiojimais yra nerimta. Panašia teise būtų galima kalbėti apie Diokleciano laikų socializmą, nes tais laikais — pirmaisiais krikščionybės amžiais — Kristaus sekėjai praktikavo turtų bendrumą. Kaip žinome, socializmo idėją pirmasis iškėlė Tomas Morus (16 a.), vėliau — Marksas, Engelsas ir kt.

     Aukos liturgijoje pirmoji dalis yra atnašavimas arba aukos paruošimas. Kunigas vartoja duoną ir vyną, tuos kilniausius gamtos produktus, kuriuos išgauna žmogaus prakaitas. Taip elgėsi Kristus Paskutinės vakarienės metu. Tai buvo ir anksčiau kai kur praktikuojama, pvz., Abraomo laikais kunigas Melchizedekas aukojo duoną ir vyną.

AUŠRA MONGIRDAITĖ

     Lietuvoje, kaip ir visame krikščioniškame pasaulyje, laisvai suskambo Dievo žodis. Tautos atgimimo laikotarpiu mes vėl pasiryžome atnaujinti savo tautos namus. Mes vieni su kitais dalijamės krikščioniškomis vertybėmis, tampame vienas kitam artimesni, geresni, suprantantys, kad mes visi esame vieno TĖVO vaikai, turį tą patį tikslą. Mūsų tikslas — krikščioniškoji Lietuva, brangi savo sodybomis, kapais, palaistytais jų prakaitu ir krauju. Tesugula visa tai į mūsų širdis. Kildami patys į darbą, į maldą, prikelkime iš užmaršties savo tėvus ir protėvius, patirtį ir išmintį perpratusius žmones, kurie mus augino ir auklėjo. Visa tai nenunykstanti vertybė, ugdanti ir palaikanti žmogiškumą. Todėl šiuo dvasinio tautos atgimimo laikotarpiu turime protu ir širdimi atsigręžti į amžinuosius žmonijos gyvenimo pagrindus, turime suprasti, kad savo ir savo vaikų ateitį galime kurti tik ant doros ir sąžinės pamatų, o sąžinės balsas — Dievo balsas. Mūsų jėga — darbas ir sutarimas. “Ne jėgoje tiesa, o tiesoje jėga. Tarnavimas tiesai ir dorai pateisina visa”. Tikro teisingumo gali išmokti tik tie, kurie patys mokėjo klausyti savo tėvų ir kurie moka paklusti dešimčiai Dievo įsakymų.

     Didysis Dievo įsakymas moko mylėti Viešpatį Dievą visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis ir mylėti savo artimą, kaip pats save.

Palytėjimas.    A. Kezio nuotr.

     Mylėti Dievą visomis jėgomis, tai reiškia noriai vykdyti jo įsakymus, o mylėti artimą reiškia daryti gerus darbus jo sielai ir kūnui. “Kaip norime, kad mums darytų žmonės, taip ir mes turime jiems daryti”. Kiekvieną dieną, sudėję rankas maldai, susitelkę, širdimi garbiname Dievą.

Dievą mes mylime, vykdydami jo valią. Visa tai atsiskleidžia mūsų gyvenime ir darbuose

 (Jaunimo grupėje premijuotas straipsnis)

VILMANTĖ POCIŪTĖ

     Laimingi, kurių nepeiktinas kelias,
     kurie pagal Dievo įsakymus eina.

(Ps 118,1)

     Ilgaamažė žmonijos patirtis rodo, kad žmogus negali būti laimingas, jeigu nėra tikras, kad elgiasi teisingai. Reikalingos kažkokios gairės, moralinės normos, kuriomis jis galėtų vadovautis, nebijodamas, kad suklys. Kad išvengtume abejonių, paklydimų, kad dorai ir teisingai gyventume, per didį pranašą Mozę prie Sinajaus kalno bemaž prieš pusketvirto tūkstančio metų Dievas pranešė mums dešimt savo didžiųjų įsakymų. Tai ne tik žmonijos Konstitucija, tai Sąžinės Įstatymas, kuriam nusižengęs beregint išgirsti negailestingą sąžinės balsą.

     Dešimt Dievo įsakymų — tarsi kelrodė žvaigždė, vedanti tiesiausiu gyvenimo keliu. Tai ne tik atskiro žmogau tikslas — tai visos Lietuvos kelias. “Mūsų tautos pagrindinė Konstitucija tebūnie Dešimt Dievo įsakymų. Atsikreipkime protu ir širdimi j amžinuosius žmonijos gyvenimo pagrindus. Koks gražus ir mielas bus tautų ir žmonijos gyvenimas, kai dauguma klausys DIEVO įsakymų ir išnyks smurtas, vagystės, neištikimybės, melai, žiaurumas” — sako Lietuvos kardinolas ir vyskupai. Kiekvienas iš šių įsakymų yra svarbus ir reikalingas. Dievo įsakymai tarsi patvirtina visuotinį supratimą, kad reikia gerbti Dievą, kad nevalia žudyti, kad negarbinga vogti ir sukčiauti.

Apleista pilis.    A. Kezio nuotr.

A. SAULAITIS, S]

     Jungtinių Tautų ir popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtaisiais 1994 Šeimos metais Katalikų Bažnyčia dar labiau negu anksčiau kreipia dėmesį į ištuokos paveiktas šeimas, atsiskyrusius, antrą kartą vedusius ar dėl kitų vedybinių priežasčių skausmą išgyvenančius.

     Kovodama už santuokos neišardomumą, modernių laikų Bažnyčia nelengvai ėmėsi užduoties visiems katalikams patarnauti. Kai Čikagos arkivyskupijoje išsituokusių sielovada užsiimantys kunigai prašė kardinolą Cody įsteigti vyskupijos komisiją, teigiamo atsakymo sulaukė tik dieną po arkivyskupo pusseserės skyrybų. Kaip laikytis Jėzaus mokymo apie santuokos pastovumą, tuo pačiu vykdyti ir Jėzaus duodamą gailestingumo bei atlaidumo pavyzdį?

     Kunigų studijų dienose iširusių santuokų klausimu primenama, kad prieš šimtą metų vedybos tęsdavosi 16 metų (vidurkis) iki vieno sutuoktinio mirties, o šiandien ekonomiškai pajėgiuose kraštuose pora išgyvena 40 metų. Per tuos dešimtmečius santuoką paveikia šeimos, pasaulio, kartų kaita. Be to, žmonės manydavo vargingoje santuokoje iškentėsią, kol vaikai paaugs, o dabar tai reiškia sulaukti dar anūkų ir proanūkių.

     Bažnytiniai dokumentai visuomet pradeda nuo ištuokos skausmo, pasekmių susituokusiųjų ir jų vaikų gyvenime. Statistika rodo, kad vienas sutuoktinių jau dvejus metus prieš pačias skyrybas pasąmonėje nusprendė viską baigti, o gydymo laikotarpis po skyrybų gali tęstis trejus metus ir daugiau. Grynai psichologiškai skyrybos beveik prilygsta vyro ar žmonos mirčiai: kai surašomi sunkūs pergyvenimai, gyvenimo draugo mirtis pirmauja su 100 taškų, o ištuoka — 99.

     Viešpatie Jėzau, sutikęs žmonių bėdas, verkei;
      ateik pas mane.
     Aš kenčiu dėl mūsų santuokos vargų.
     Duok man jėgų gerbti savo jausmus ir savo asmenį
     jėgų, kurių man kiekvieną dieną reikia.
     Duok tq pačią jėgą atsiskyrusiems ir ištuoktiesiems.
     Duok ypatingai sunkiomis valandomis remtis tikromis atviromis draugystėmis
     vienišumo skausmui išblaškyti.

     Tu, kuris esi meilė, atleisk mano kaltes bei silpnybes,
     padėk man vykdyti savo pareigas, ypač jaunesniųjų vaikų atžvilgiu.
     Ateik man į pagalbą, padaryk, kad vėl pasitikėčiau savimi ir gyvenimu.

+  Algimantas Kezys ir Loreta Vaškus. DVIGUBAS SOLO. Išleido Amerikos Lietuvių Dailės klubas Čikagoje 1994 m. Spaudos darbą puikiai atliko Questar spaustuvė. 126 psl., kaina 15 dol. Knygą galima gauti “Galerijoje”, 4317 S. Wiscon-sin Ave., Stickney, II 60402.

     Vienas iš tų dviejų “solo” yra Loreta Vaškus su savo naujais eilėraščiais, o kitas — Algimantas Kezys su savo meniškomis nuotraukomis. Šį “Laiškų lietuviams” numerį iliustruojame A. Kezio nuotraukomis ir įdedame porą Loretos eilėraščių.

     Knygai įžangą parašė Arvydas Reneckis. Čia pateikiame dalį tos įžangos:

     Dvigubas solo — paradoksalus žodžių žaismas ant šio eilėraščių bei fotografijų rinkinio viršelio — atveria uždangą ir pakviečia mus į savitą dvasinį pasaulį, kuriuo keliaudami per šiuos puslapius patiriame, kaip tas žodžių žaismas pamažu pradeda įgyti realią prasmę.

     Pirmą kartą į viešumą išeinantys Loretos Vaškus eilėraščiai ir tarp jų įsiterpiančios žymaus foto menininko Algimanto Kezio nuotraukos sudaro savotišką derinį, kuriame prie harmonijos pratusiai akiai bergždžia būtų ieškoti kokių nors atitikmenų. Žodžiai ir vaizdai čia vienas kito neiliustruoja, nepaaiškina; ir netgi asociatyviai žvelgdami, vargu, ar susietume, kad jie būtų buvę vienas kito įkvėpimo šaltiniu. Šiuos tekstus ir vaizdus persmelkia galbūt vienintelis visaapimantis solo — vienatvės balsas.

JAV AMBASADORIUS PAGERBTAS LIETUVOS ORDINU

     Už asmeninius nuopelnus plėtojant Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarpvalstybinius ryšius JAV nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Darrylas Johnsonas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. (Lietuvos rytas, Nr. 92).

PRISIMENANT R. KALANTĄ...

     Prisimenant Romą Kalantą, žuvusį prieš 22 metus su šūkiu “Laisvę Lietuvai!”, Kaune, R. Kalantos žūties vietoje, buvo padėti gėlių vainikai, uždegtos žvakutės. Muzikinio teatro rūmuose Kauno poezijos teatras surengė R. Kalantos žūties metinių minėjimą — koncertą. Minėjimą rėmė Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Tą dieną ryte Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje už R. Kalantą buvo aukojamos šv. Mišios, o vakare Kryžių kalnelyje, prie VI forto, vyko pamaldos ir minėjimas.

     Prieš kurį laiką kelių partijų ir organizacijų (Lietuvos demokratų ir krikščionių demokratų partijų bei politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir kt.) Kauno skyriai kreipėsi į Seimą, Generalinį prokurorą bei Lietuvos psichiatrų asociaciją dėl R. Kalantos visiško reabilitavimo. Kreipimesi reikalaujama, kad 1972 metų medikai, tada apšmeižę R. Kalantą, pripažindami jį psichiniu ligoniu (tarp jų buvo ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras J. Brėdikis), dabar, Nepriklausomoje Lietuvoje, niekieno nevaržomi, laisvai, pasisakytų ir atskleistų tikrąją tiesą apie 1972 metų gegužės įvykius. (XXI amžius, Nr. 38).

Loreta Vaškus

ŠYPSENŲ MIESTAS

Tylos ir ramybės mieste
Tarp žaidžiančių su saule marškinių
Buvau aš gimus ir gyvenus
Tarp paprastų gerų žmonių
Dabar tik kartais ten nuklydus
Susitinku su likimu
Kuris šypsojosi kasdieną
Kai eidavau šviesiu keliu
Tenai nebuvo to kas skęsta
Purve ir chaose daiktų
Visi laimingi gėrė tiesą
Tiesiog iš plaukiančių dausų
Ir paukščiai nebijojo nieko
Ir žvėrys laikėsi šalia
Ten būta jūros, būta vėjo
Ten viskas liejosi džiaugsme
Dabar kas vakarą meldžiuosi
Kad sapnas būtų palankus
Nuneštų mane į tą kraštą
Kur giedras gainosi dangus.

1992

TEISINGAS, TAISYKLINGAS, TINKAMAS

     Būdvardis teisingas dažniausiai vartojamas reikšme “atitinkantis tiesą, tikrovę, neprasilenkiantis su tiesa, nemelagingas”, pvz., teisingas žodis, teisinga nuomonė, teisingas liudijimas, teisingas teismo sprendimas, teisingas žmogus (kuris savo žodžiais ir veiksmais nenusikalsta tiesai, nepažeidžia kitų teisių).

     Ir šnekamojoje kalboje, ir raštuose būdvardis teisingas (taip pat ir prieveiksmis teisingai) gana dažnas, o periodinėje spaudoje — kartais net ir per dažnas. Būdvardis teisingas neretai be reikalo išstumia kitus žodžius — taisyklingas, tinkamas, geras, tikslus ir pan. Šių žodžių negalima laikyti būdvardžio teisingas sinonimais.

     Duosime keletą būdingesnių pavyzdžių, dažniausiai paimtų iš mūsų periodinės spaudos, rodančių nepageidautinus žodžio teisingas vartojimo atvejus.

     1. Būdvardis teisingas (arba prieveiksmis teisingai) keistinas į taisyklingas (taisyklingai):

     Tai yra neteisingas (=netaisyklingas) šio žodžio rašymas. Sportininkui yra labai svarbu teisingai (=taisyklingai) kvėpuoti. Lietuvių kalbos pamokose mokiniai yra mokomi teisingos (=taisyklingos rašybos). Tame straipsnyje ne visur yra teisingai (= taisyklingai) dedami skyrybos ženklai. Kai kurie žodžiai yra neteisingai (netaisyklingai) vartojami.

Kodėl sniegas baltas?

     Kiekviena snaigė yra ledo kristalas, o ledo kristalai yra bespalviai. Bet kiekvienas kristalas turi daug sienelių. Tos sienelės — tarsi maži veidrodžiai, kurie atspindi saulės šviesą. Kelios kiekvieno kristalo sienelės gali atspindėti šviesą tiesiai j mūsų akis, kaip ir tikri veidrodžiai. Sniego lauke gali būti milijardai kristalų ir trilijonai veidrodėlių. Visumos efektas — akinanti baltuma. Toks blizgesys gali pakenkti akims. Kai šviečia saulė, nuo sniego spindėjimo ypač gerai saugo tamsūs akiniai, kurie sulaiko ultravioletinius spindulius.

Nereikės stetoskopo

     “Įkvėpkite. Nekvėpuokite”. Taip sako gydytojai ir spaudžia prie krūtinės stetoskopą. Bet šio įrankio, išrasto dar XIX amžiuje, greitai bus galima atsisakyti.

     Škotijos Glasgo universiteto tyrinėtojai jau bando naują diagnostinę techniką, panaudojančią žmogaus mikrobangas arba šilumos spinduliavimą. Elektroninis įtaisas tyrinėja žmogaus kūną, o radijo antena perkelia stetoskopinį “piltuvėlį” į kitą vietą. Vietoje vamzdelių, įstatomų į gydytojo ausis, laidai perduoda kūno pakitimus, lygindami juos su normaliu kūno mikrobangų modeliu. Tuoj pat išaiškėja “karštosios vietos” — organai su padidėjusia temperatūra, o kūnas “nukreipia” papildomą kraujo kiekį į pažeistus audinius. O kompiuteris visa tai fiksuoja.

     Neseniai su savo draugu važiavau autobusu, kuris buvo pilnas keleivių. Mes ramiai sau sėdėjome. Pažvelgęs į savo draugą, labai nustebau, kad jis sėdėjo užsimerkęs.

     —    Ar tau skauda galvą? — pasiteiravau.

     —    Žmogau, — tarė jis, — aš negaliu žiūrėti, kaip tos vargšės moterys turi stovėti, kai vyrai joms neužleidžia vietų.

***

     Vyras atsisėda prie žmonos, kuri siuva sau suknelę, ir sako:

     —    Būk atsargi, kad su adata neįsidurtum piršto. Pasuk siūlą į kitą pusę...

     —    Klausyk, — atkertajam žmona, — tu manęs nemokyk, kaip siūti — aš savo darbą gerai moku.

     —    Aš tavęs nemokau, — atsako vyras, — tik norėjau tau parodyti, kaip aš turiu jaustis, kai tu mane mokai automobilyje, kai aš vairuoju.

***

     Svečias parašė vieno viešbučio savininkui Ispanijoje, kad jis norėtų apsigyventi viešbutyje su savo šunimi.

     Savininkas šitaip jam atsakė:

     —    Iki šiol dar nebuvo atsitikimo, kad šuo pavogtų šaukštą, kad šluostytųsi savo letenas į užuolaidas. Be to, dėl jų kaltės niekada nebuvo užlieti vandeniu vonios kambariai. Su malonumu lauksiu tamstos šuns.

*  *  *

     Susitinka dvi geros draugės. Viena jų sako antrai:

     —    Žinai ką, vakar susirinkime mes daug kalbėjomės apie tave. Kai kurios man sakė, kad tu panaši į ožką.

     —    O ką tu į tai atsakei?

     —    Aš sakiau, kad nereikia žmogaus vertinti pagal jo išvaizdą.

■ Jungtinių Tautų organizacija 1994-uosius paskelbė Šeimos metais. Prie to prasmingo atsigręžimo į šeimą prisidėjo ir katalikų Bažnyčia. Vasario 2 d. popiežius paskelbė savo laišką, skirtą šeimoms. Jame plačiai kalbama apie moterystės kilmę, esmę, pašaukimą ir pareigas.

■    Popiežiškoji Šv. Kazimiero kolegija Romoje viešu laišku kreipėsi j lietuvių visuomenę, prašydama moralinės, dvasinės bei medžiaginės paramos.

■    Kun. Vincentas Andriuška, 81 m. amžiaus, paskutiniu metu gyvenęs arkiv. J. Matulaičio slaugos namuose Putname, CT, mirė gegužės 3 d.

■    Kun. Stasys Neimanas, generalinis lietuvių evangelikų reformatų superintendentas, balandžio 24 d. savo vadovaujamoje bažnyčioje paminėjo 95 m. amžiaus ir 65 m. kunigavimo sukaktis.

36-asis "Laiškų lietuviams" konkursas

     Skelbiame straipsnio konkursą suaugusiems ir jaunimui. Jaunimui priklausys tik viduriniųjų ir kitų tolygių mokyklų moksleiviai. Jaunimas būtinai prie straipsnio turi pažymėti, kad jis skiriamas jaunimo grupei. Konkurso taisyklės bus maždaug tos pačios kaip ir praėjusiuose konkursuose, tik straipsniai turės būti parašyti būtinai mašinėle su pakankamais tarpais tarp eilučių. Ranka rašytų į konkursą nepriimsime. Suaugusiųjų rašiniai turės būti maždaug 4-9 puslapių, o jaunimo — bent 2 puslapių, bet pageidaujama ir ilgesnių. Premijų skaičių ir didumą nustatys vertinimo komisija.

     Siūlomos trys temos: 1. Kelias į Lietuvos dvasinį prisikėlimą; 2. Šeima — meilės mokykla; 3. Kitus įveikti gali daug kas, save įveikti gali tik žmogus.