Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

JAPONAI PRAŠO PLYTŲ IŠ RAUDONŲ VILNIAUS MŪRŲ

    Vilniaus miesto meras gavo laišką iš Japonijos. Parašė Maizuru miesto meras Masato Mahii. Laiške prašoma atsiųsti raudonų plytų, pažymėtų žymekliais iš Šv. Onos bažnyčios ir Gedimino pilies. Mat Maizuru mieste yra įkurtas Raudonų plytų muziejus. Jo eksponatai surinkti iš viso pasaulio. Plytos iš Lietuvos papildytų unikalią kolekciją. Tekančios saulės šalyje Šv. Onos bažnyčia vadinama raudonų plytų architektūros vizija, Gedimino pilis, pasaulio šedevru. Iš kur japonai sužinojo apie šiuos Lietuvos kultūros paminklus, miesto vadovams nežinoma — tikriausiai iš reklaminių žurnalų.

    Miesto valdybos paminklotvarkos skyriaus specialistai jau susitarė su Šv. Onos bažnyčios šeimininkais: bažnyčios rūsiuose yra palikta plytų jai restauruoti, ir kunigai mielai sutiko vieną plytą išsiųsti j tolimą šalį. Deja, Gedimino pilyje sunaudotos visos plytos, tačiau pažadėa vieną atsargiai ištraukti. Jeigu prireiks, padės ir Žemutinėje pilyje dirbantys archeologai — nepagailės vienos XV a. ir vienos dar senesnės plytų. (Lietuvos rytas, Nr. 131)

IŠĖJUSIEJI LIEKA SU MUMIS

    Kaune įamžintas trijų žymių Lietuvos žmonių atminimas.

    Kalifornijos universiteto profesorės, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarės, archeologės europistės Marijos Birutės Gimbutienės-Alseikaitės (1921-1994) mokslo darbai, monografijos yra pelnę viso pasaulio mokslininkų pripažinimą.

    Nuo šiol buvęs Kauno jūros prospektas vadinasi M. Gimbutienės gatve.

    Visą gyvenimą Lietuvos laisvei dirbo Lietuvos ambasadorius Vašingtone ir Romoje, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Stasys Lozoraitis (1924-1994) ir okupuotos Lietuvos diplomatas užsienyje jo tėvas Stasys Lozoraitis (1898-1983).

    Ant Donelaičio g. 58 namo, kur 1935-1939 m. gyveno tėvas ir sūnus Lozoraičiai, bus prikalta atmintinė lenta su abiejų diplomatų bareljefais, O Darželio gatvė pavadinta S. Lozoraičio vardu. (Lietuvos aidas, Nr. 136)

BABTŲ MIESTELYJE — NET DVI JUBILIEJINĖS SUKAKTYS

    Babtų miestelis paminėjo savo 600 metų sukaktį.

    Jubiliejinės sukakties proga miestelio centre pastatytas ąžuolinis koplytstulpis (tautodailininko A. Sakalausko darbas), iš gyvenvietės kraštotyrininkų surinktos medžiagos išleistas leidinys “Babtai istorijos vingiuose”, taip pat “Mažoji Babtų enciklopedija”. Šventės dalyviai pagerbė seniausią gyventoją 95 metų buvusį savanorį J. Kalpoką bei gražiausios sodybos šeimininkus Audronę ir Antaną Venckus.

    Babtų miestelyje paminėtas dar vienas jubiliejus — 250 metų sukaktį atšventė Babtų parapija. Šia proga jos bažnyčioje aukotos šv. Mišios, pašventintas bažnyčios altoriuje pastatytas dar vienas A. Sakalausko darbas — iš medžio išdrožta Kristaus skulptūra. (Lietuvos rytas, Nr. 130)

TARTUM EILIUOTA MALDAKNYGĖ

    Išėjo iš spaudos dar viena — Lietuvoje jau septintoji žinomos poetės Lacrimos (Marijos Katiliūtės) religinės poezijos knyga “Tikėjimo paslaptis”. Jos turinį, o ir formą nusako paantraštė: “Šv. Mišių mąstymai sonetais”.

    Tartum jautri ir nuovoki palydovė, poetė padės mums įsijausti į šv. Mišių auką, suvokti jų esmę, pradedant nuo bažnyčion kviečiančio varpų gaudesio, baigiant kunigo palaiminimu — meilės dovana, kurią “išnešim į tankias gatves”.

    Į meilės žygįpaprastą ir didį
    Mus Viešpaties malonė tepalydi,

    — sako Lacrima, ir žadina viltį nepriteklių ir nemeilės išvargintiems mūsų broliams ir sesėms.

    Knygos įžangą parašęs JAV gyvenantis prel. Vytautas Balčiūnas reiškia įsitikinimą, kad “Tikėjimo paslaptį” apdainuojantys sonetai susilauks jų verto lietuvių muzikų dėmesio, virs giesmėmis. “Visi liturginiai tekstai paprastai skirti giedojimui. Tik nesant galimumo atlikti juos giesme, jie skaitomi. Giesmė, kuria liturgijoje garbinamas Dievas, privalo kiek galint tiksliau išreikšti joje slypinčią nematomą dievišką tikrovę ir kartu būti lengvai suprantama bet kokio išsilavinimo tikinčiajam. Šitokia kaip tik ir yra Lacrimos religinė poezija”, — rašo jis.

    Juk nemaža Lacrimos eilėraščių jau seniai yra virtę giesmėmis, pasklidę po katalikišką pasaulį. Tamsiais priespaudos metais poetės eilės Lietuvoje dažniausiai klaidžiojo anoniminiais rankraščiais, o leidžiamos buvo tik išeivijoje, ir sugrįžusias autorė atpažindavo — kartais labai iškraipytas, o neretai pasirašytais svetimu vardu.

    “Tikėjimo paslaptį” puošia fotomeistro Juozo Grikienio nuotraukos, kurios užfiksuoja tėvo Jono Borutos SJ aukojamų Mišių akimirkos ir Šv. Kazimiero bažnyčios vaizdai. (Apžvalga, Nr. 24)

AMERIKOS CENTRAS VILNIUJE

    Vilniuje, buvusiame Pranciškonų vienuolyne, atidarytas Amerikos kultūros, švietimo ir spaudos centras. Toks JAV diplomatinės tarnybos skyrius

Jėzuitų namų remontas prie Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje.

veikia daugelyje pasaulio miestų. Vilniaus Centras turi gausią, moderniai įrengtą biblioteką, kurioje sukaupta knygos apie Amerikos kultūrą, istoriją, ekonomiką bei kitas sritis. Biblioteka gauna 35 pavadinimų žurnalus bei laikraščius. Su visais šiais leidiniais gali susipažinti kiekvienas lankytojas, be to, pasinaudoti kompiuterių teikiama informacija. Tik, žinoma, reikia mokėti anglų kalbą, nes visa informacija — tik šia kalba.

Centras numato rengti koncertus, parodas (centro biudžetas 0,5 mln. dolerių), siųsti stažuotis Jungtinėse Valstijose. (XXI amžius, Nr. 52)

SENIEJI DZŪKIJOS KAIMAI

    Rudnios kaimas Marcinkonių apylinkėje dažnai dar vadinamas Rudnele, Mažąja Rudnia. Gal toks mažybinis vardas vartojamas dėl kaimo mažumo ar jo nepaprasto gražumo, o gal kad skirtųsi nuo Rudnios, esančios Kaniavos apylinkėje. Pagaliau ne taip čia ir svarbu. O Rudnia iš tikrųjų nuostabi, ypač kaimo pradžioje tekantis tyras Skroblaus upelis.

    Tyla ir nepaprasta ramybė gražią vasaros pavakarę tarsi sukausčiusi visą kaimelį. Nors trobų dar nemažai likę, tačiau belsk į jas nebeldęs visame kaime sutiksi tik tris gyventojus. Tai Agota Akstinienė, Ona Kraunelienė ir Stasė Stoškienė. Visos trys našlės. Taigi kaime nėra nė vieno vyriškio. Tiesa, sodybą turi čia nusipirkęs rašytojas Kazys Saja ir dar pora miestiečių. Moterys ypač myli K. Sają. Nors ir labai “dzidelis” žmogus, bet jos visada eina pas jį pagalbos bėdai ištikus.

    Žiemą būna sunkiau. Šiemet, kai užpustė kaimelį, tai trys moterys ir gyveno visų užmirštos. Nei kas kelią nuvalė, nei pasidomėjo, ar gyvos, sveikos. Telefono jokio nėra, o iki Marcinkonių 8 km.

    Niekam rimtai nerūpi ir dabar, kaip jos gyvena. Nei karvutės, nei arklio, nei jokia autoparduotuvė neatvažiuoja. Vaikai, anūkai aplanko, ir viskas.

    Taigi slenka dienos gražioje Rudnioje be didesnių pokyčių. Nors Atgimimo pradžioje rudniškės pačios pirmosios rajone kryžių pastatė, rašytojo K. Sajos iš užsienių parvežtą trispalvę iškėlė. O dabar vėl užmirštos, tarsi niekam ir nereikalingos. Tik, žinoma, jos nesiskundžia ir miestan pas vaikus nebėga. Vis sava troba, savi miškai aplink ošia, todėl ir gyvenimas, pasak moterų, toks gražus ir mielas. (Lietuvos aidas, Nr. 139)

APIE SPAUDOS LAISVĘ, VIEŠUMO PRINCIPUS IR ŽURNALISTŲ ETIKĄ

    “Klaipėdos” viešbutyje Švedijos žurnalistų tarnybos narė Inga Lena Fisher ir žurnalistė Caroline Bilander surengė jau trečią seminarą (pirmasis įvyko Vilniuje, kiti du — Klaipėdoje) Lietuvos žurnalistams.

    Buvo surengti pokalbiai: “Darbo sąjungos: kuo skiriasi lietuvių ir švedų Darbo sąjungos”, “Žurnalistų vaidmuo ugdant demokratiją”, “Žurnalistų etika”. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su Švedijos viešumo principais, Švedijos spaudos, radijo, televizijos darbo etikos taisyklėmis, diskutavo, ar reikalinga žurnalistams profesinė organizacija. (Lietuvos aidas, Nr. 139)

NEGIRDĖTA, NEREGĖTA ...

    Plateliuose (Plungės raj.) išaiškinti, ko gero, jauniausi Lietuvoje įsilaužėliai: atplėšę langą Žemaitijos tautinio parko svetainėje, šeimininkavo dešimtmetis M. Z., jo septynerių ir dvejų metukų sesutės. (Respublika, Nr. 144)

PRAŽYDO KRIAUŠĖ

    Varėniškis Matas Sakalauskas, liepos 19 d. nuvažiavęs į savo sodą, apstulbo. Pačioje kriaušės viršūnėje išsiskleidė gražūs balti žiedai. Tikras stebuklas. Medelis nedidelis, augina vos kelias kriaušaites. Bet kodėl jis pražydo liepos viduryje, per pačius karščius? (Lietuvos aidas, Nr. 141)

PLUNGĖJE RASTAS UNIKALUS XVII AMŽIAUS LAIKRODIS

    Plungėje, M. Oginskio rūmų ansamblyje, kuris yra XIX a. architektūros paminklas, vienas iš pastatų vadinamas laikrodine-oranžerija. Jo bokštelyje kažkada valandas rodė XVII a. kalvių pagamintas laikrodis.

    Dabar matyti tik ta vieta, kur buvo laikrodžio rodyklės. Šiame labai apleistame statinyje keliolika kartų lankėsi paminklotvarkininkai, įvairios komisijos. Anot žinovų apžiūros aktų, šio laikrodžio mechanizmas jau sunykęs, jo nebėra.

    Neseniai kultūros paveldo inspektorius Antanas Eičas, nepabijojęs užkopti suirusiais laipteliais, apstulbo išvydęs savo vietoje — laikrodinės bokštelyje patenkinamai išsilaikiusį laikrodžio mechanizmą — unikalų technikos paminklą. Pasak šio specialisto, jį įmanoma visiškai atstatyti. Radinys nufotografuotas. (Lietuvos rytas, Nr. 141)

GETO PENKIASDEŠIMTMETIS

    Visa savaitę Kaune vyko renginiai, skirti žydų geto penkiasdešimtmečiui. Buvusioje Švabės gimnazijoje vyko konferencija “Kauno žydų likimas”. Atidengtos kelios atmintinės lentos. Viena jų primena vaikų gydytoją Petrą Baublį, išgelbėjusį kelias dešimtis žydų vaikų. Kita skirta Choneliui Elkesui, gydytojui, buvusiam Kauno žydų geto tarybos pirmininkui. Ch. Elkesas visomis išgalėmis stengėsi palengvinti į getą suvarytų žydų dalią. Žuvo gydytojas Dachau koncentracijos stovykloje.

    Atmintiniai akmenys atidengti buvusios geto ligoninės vietoje ir geto kapinaičių teritorijoje. O Choralinės sinagogos (Ožeškienės) kieme atidengtas paminklas žuvusiems žydų vaikams (skulptorius R. Antinis, architektas A. Imbrasas).

    Kauno gete 1941 metų birželį buvo suvaryta apie 35 tūkstančiai žydų. Dauguma jų buvo sušaudyti IX forte. Nemažai žydų išgelbėjo Lietuvos žmonės. Ir geto 50-mečio minėjimo dienomis devyniems Lietuvos gyventojams įteikti “Pasaulio tautų teisuolio” medaliai. (XXI amžius, Nr. 54)

"STIKLIUOSE" — SENIAUSIA IŠ LIETUVOS KAVINIŲ SIENA

    Lietuvoje žinoma “Stiklių” bendrovė atidarė dar vieną “Stiklių” komplekso Vilniuje dalį — vyno rūsį. “Stiklių” prezidentas Romas Zakarevičius sakė, kad restauruojant rūsį archeologai aptiko didelį kultūrinį sluoksnį. Pasirodė, kad toje vietoje kitados yra buvęs nedidelis Vilniaus gyventojų savartynas, todėl archeologai senienas tempė maišais. Dalis tų senienų bus restauruota ir eksponuojama vyno rūsyje. O jame paliktas autentiškas mūras, kai kurios jo vietos statytos XIV amžiuje.

    Rūsio svečiai vaišinami kolekciniais, taip pat ir pigesniais prancūziškais bei Kalifornijos vynais. Siūlomi šešių rūšių prancūziški ir tiek pat rūšių lietuviški sūriai. Iš Lietuvos gėrimų pasirinkti Stakliškių midūs.

    “Stikliai” miesto centre planuoja atidaryti didelę “Paryžiaus tipo” kavinę. Joje turėjo būti 200 vietų, o kavinė vadinasi “Ponių laimė”. Prie dabartinių “Stiklių” aludės, restorano ir vyninės kitų metų gegužės mėnesį bus atidarytas viešbutis. R. Zakarevičius mano, kad jis galės pasigirti keturių žvaigždučių kategorija. (Lietuvos aidas, Nr. 135)

KRETINGOJE IR PANEVĖŽYJE

    Kretingoje vyko šv. Tomo Akviniečio studijų mokykla. Iškilmingame mokyklos atidaryme dalyvavo JE pasaulio vyskupas Paulius Baltakis OFM, JE Telšių vyskupas Antanas Vaičius, Kretingos rajono vadovai, daug svečių iš užsienio.Pirmąją mokyklos dieną kun. prof. J. Salij (Lenkija) ir dr. M. McLean (JAV) kalbėjo apie šv. Tomo Akviniečio mokymą, gilinosi į kitus žymiojo Bažnyčios filosofo palikimo aspektus. Be abejo, tai viena reikšmingiausių šv. Tomo Akviniečio studijų Lietuvoje.

    Kretinga perdavė estafetę Panevėžiui — čia vyko sinoikija — 1994, kur bažnytinę muziką atliko “Liepaičių” choras, savo eiles skaitė poetas B. Brazdžionis. (XXI amžius, Nr. 55)

OLANDAI SKYRĖ DOVANĄ KAUNO ĮGULOS BAŽNYČIAI

    Olandija skiria didelę dovaną Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios atstatymui, pradėtam prieš dvejus metus.

    Amsterdame Įgulos bažnyčios rektorių Ričardą Mikutavičių priėmęs Olandijos kardinolas Simonsas susidomėjo restauravimo planais, ir Jo Ekscelencijos palaiminimu Losero miesto parapijoje buvo įkurtas rėmimo komitetas. Komitetas rinks lėšas trijų konkrečių projektų įgyvendinimui.

    Dar šiemet penkiuose Įgulos bažnyčios kupoluose turėtų suskambėti 13 naujų varpų. Užprogramuotais laiko intervalais elektronika valdomas kariljonas galės išgroti apie tūkstantį melodijų. Iki metų pabaigos bažnyčioje ketinama įrengti “Philips” akustinę sistemą — su bevieliais mikrofonais, lauko radifikacija ir kita modernia technika. Bažnyčia gaus ir procesijos įrangą bei liturginius rūbus. Dešimt pirmųjų komplektų jau parsiveržti, dar viena tokio pat dydžio siunta yra pakeliui į Lietuvą.

    Bendra Olandijos katalikų dovanos vertė 100 tūkst. Vokietijos markių. (Lietuvos rytas, Nr. 144)

♥ Pasvalio parapija birželio 23-26 d. iškilmingai paminėjo 500 m. sukaktį. Šventoriuje pašventintas jubiliejaus proga pastatytas paminklas, atidaryta religinio meno paroda ir kiti renginiai.

♥ Ketvirtoji Lietuvos vaikų bažnytinių chorų šventė Kretingoje įvyko gegužės 28 d. Šventę organizuoja Šv. Cecilijos draugija. Šį kartą dalyvavo net 50 chorų.