— Kaimynėle, jūsų dukra kas vakarą važinėja su tuo jaunu inžinierium į mišką motociklu. Ar nemanote, kad kas nors gali atsitikti?
— Ne, juk inžinierius visada važinėja labai atsargiai, be to, jie abu su šalmais.
★ ★ ★
— Daktare, aš sergu. Pastaruoju metu blogai girdžiu. Ką sako mano žmona, nesuprantu nė žodžio.
— O tai ne liga, tai tikra laimė!
★ ★ ★
— Vesti ar likti viengungiu? — kažkas paklausė Sokratą.
— Kaip bepasielgsi, visuomet gailėsies, -— atsakė Sokratas.
★ ★ ★
Jonukas sako savo sesytei, gavusiai obuolį:
— Gal mudu pažaistumėm Adomą ir Ievą? Aš būsiu Adomas, o tu Ieva. Tu man paduosi pagundos obuolį.
★ ★ ★
— Panele, man rodos, kad aš jus kažkur mačiau.
— Gali būti. Aš ilgą laiką tarnavau bepročių ligoninėje už slaugę.
★ ★ ★
— Kodėl, Maryte, tu atrodai taip susijaudinusi?
— Ir kaip aš galiu būti rami? Onutė man pasakė vieną paslaptį ir prašė niekam jos nesakyti.
O kam tik aš apie ją pasakau, visi jau žino.
★ ★ ★
Rūbinėje kalbasi du “Lituanikos” futbolininkai:
— Kaip baigėsi tavo skyrybų byla?
— Pralaimėjau 1:2.
— Kaip tai suprasti?
— Paprastai: žmonai atiteko namas, man du vaikai, o advokatui visos mūsų santaupos.
★ ★ ★
Keli turistai užlipo į vieno bažnytkaimio varpinę.
— Šis varpas, — aiškina zakristijonas, — yra didžiausias, kuriuo skambiname tiktai atvykus vyskupui, ištikus gaisrui ar kitoms didelėms nelaimėms.
★ ★ ★
— Vincai, aš girdėjau, kad tave paliko sužadėtinė. Negi tu jai nesakei, kad tapsi savo turtingo dėdės paveldėtoju?
— Taip, sakiau.
— Na, ir kaip?
— Dabar ji mano teta.