Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ

Kodėl nevartotinas išsireiškimas?

     Daiktavardis išsireiškimastaisomas visuose lietuvių kalbos praktikos darbuose: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne”, „Kalbos praktikos patarimuose”, „Mūsų kalbos” bei „Gimtosios kalbos” žurnaluose ir kitur. Nėra to žodžio ir Prano Skardžiaus redaguotame „Lietuvių kalbos vadove” (1950), taip pat jis neteikiamas Juozo Vaišnio SJ „Praktinėje lietuvių kalbos vartosenoje” (1985). Vietoj jo duodami pasakymas, posakis.Šis daiktavardis įtrauktas į didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo (žr. „Gimtoji kalba”, 1993.Nr. 7. P. 23). Tad kodėl šis žodis nevartotinas?

     Daiktavardis išsireiškimaspadarytas iš veiksmažodžio išsireikštisu priesaga -imas(kaip klaustiklausimas, susirinktisusirinkimasir pan.). Taigi daryba čia niekuo dėta, bet kliūva išsireikšti reikšmė: ji yra verstinė (rus. vyrazit'sia, vyra-žat'sia).

     Lietuvių kalboje reikštiir jo sangrąžinė forma reikštisrodo būseną, pvz.: Akytės mažutytės kaip gintarėliai, nieko nereiškiančios J. Jablonskis; Dabar iš naujo pradeda reikštis jos svajonėsI.Simonaitytė. Bet ir reikštibei reikštis,kaip pastarajame pavyzdyje, kartais, gana retai, gali rodyti ryškesnį ar blankesnį būsenos kitimą, tam tikrą versmą, pvz.: Kaltes mūsų visokias, tau Viešpatie, reiškiam (t.y. perteikiam, pasakom) Petkevičiaus katekizmas 1598 m.

     Išreikštigali būti vartojamas kaip ir reikšti: Tikėjimas ne taip aiškiai buvo išreikštas (t.y. parodytas, pasakytas) Daukšos postilė, o išsireikšti tegali reikšti „padaryti matomą, parodyti”: Išsireiškė (t.y. pasirodė) apaštalams Christus, gyvs pasirodydamsMažvydas; sakosi, kad jam Dievas išsireiškęs sapneNusidavimai... 1854; Ko širdis per pilnatai veidu ir žodžiais išsireiškia (t.y. pasirodo, išryškėja) Vaižgantas; Bet veik išsireiškė to paukščio gudrybėS. Stanevičius. Iš pavyzdžių aiškiai matyti būsenos kitimo, tam tikro virsmo, o ne sakymo reikšmė.

     Bet išsireikštireikšme „pasirodyti” tebuvo vartojama senuosiuose ir senesniuose raštuose, o iš tarmių didžiajame žodyne teužrašytas vienas vienintelis pavyzdys. Todėl ši reikšmė laikoma archaizmu ir nė nenurodoma norminamuosiuose žodynuose.

     Išsireikštireikšme „pasisakyti, pareikšti” niekur nevartojamas tarmėse, nes tai svetimos kalbos padaras. Tad ir išsireiškimonedera griebtis — turim posakį, pasakymą,— argi šių lietuviškų žodžių mums neužtenka?

Aldonas Pupkis

Nevartotinos svetimybės

guzas — gumbas.

guzikas — saga.

gvintas — sriegis.

gvintuoti — sreigti.

gzimsas — atbraila.

kabakas — smuklė.

kačerga — pagaikštis, žarsteklis.

kaladė — trinka,(kortų) malka.

kaldra — antklodė, apklotas.

kalnierius — apikaklė, apykaklė.

kanuolė — patranka.

kapa — lovatiesė.

kašė — pintinė.

katarinka — vargonėliai, ryla.

kazirka — kepurės snapelis, priekaktis.

kelbukas, kilbukas — gružas, gružlys.

kelnė — mentė.

kelneris — padavėjas.

kermošius — mugė, turgus, prekymetis.

kielikas — stiklelis, taurelė.

kilbasas — dešra.

kinžalas — durklas.

kleckai — kukuliai.

klėtka — narvelis.

klėtkuotas — languotas.

klynas — pleištas, drabužio įsiuvas.

knatas — dagtis.

knopkė — mygtukas, smeigtukas.

kolieka — luošys.

kolioti — plūsti, koneveikti, keikti.

korka — kamštis.

košeliena — šaltiena, drebutiena.

koziris — švietalas.

kralikas — triušis.

kremavas — kreminis.

kriaučius — siuvėjas.

kūdas — liesas.

kūsti — liesėti.

kudlos — gaurai.

kvasas — gira.

kvietkas — gėlė.

kvoldas — klostė.

lakierkos — lakiniai (batai).

latras — girtuoklis, valkata.

leika — piltuvėlis.

lenciūgas — grandinė.

lineika — liniuotė.

lyčnas — atliekamas.

lištva — įduras, prieduras, lentelė.

liuosas — laisvas, atliekamas.

mandras — išpuikęs, išdidus.

mandražytis — sumišti, sutrikti.

manketas, mankietas — rankogalis.

maslionkos — pasukos.

mašinka — mašinėlė.

maštabas — mastas.

mazolis — nuospauda, trynė.

miera — matas, dydis, numeris.

mislyti — manyti, mąstyti, galvoti.

mizernas — menkas.

močeka — pamotė.

mogliai — glostuvai.

mostis — tepalas.

muštarda — garstyčios.

muterkė, muterka — veržlė.

nabagas — vargšas.

nabašninkas — velionis.

nachalas — akiplėša.

naliesnykas — lietinis, sklindis.

naravas — nirtulys, nartas.

neboti — nepaisyti, nebijoti, nepabūgti.

neprietelis — priešas, nenaudėlis.

noperckas — antpirštis, pirščiukas.

noragas — žagrė.

nūda — nuobodulys, nuobodus žmogus.

padalka — palankas.

paduška — pagalvė, priegalvis.

pagrabas — šermenys, budynės.

palendrica, palengvica — nugarinė.

papkė — aplankas, aplankalas, segtuvas

pečius — krosnis.

pekla — pragaras.

petruška — petražolė.

piela — pjūklas.

pielyčia — brūžeklis, dildė.

plėmas — dėmė.

ploščius — lietpaltis, apsiaustas.

pončka — spurga.

prietelis — bičiulis, draugas.

priklus — nemalonus, šleikštus.

primierka — primatavimas.

prosas — lygintuvas, laidynė.

prūdas — kūdra, tvenkinys.

pundas — ryšulys.

ragažė — pintinė, plaušinė.

ragotinė — ietis.

rakalis — lupikas, odlupys.

rasalas — mirkalas.

rasoda — daigai.

rėdyti — rengti, puošti.

retežis — grandinė.

rinka — prekyvietė.

rinkė — lankainis.

ryzas — skarmalas, skuduras.

rogatka, ragatkė — timpa.

rolikai — ratukinės pačiūžos.

rubaškė — marškiniai, palaidinė.

rūgoti — barti, keikti, plūsti, murmėti.

rundelis — kaistuvas.

salka — aukštas.

seklyčia — menė.

sklepas — rūsys.