Jaunikaitis: „Ar galiu Tamstai pasiūlyti savo ranką?"

Panelė: „Ne, dėkui, man jos nereikia — aš turiu dvi savas".

Žmona: „Žinai, reikėtų darže pastatyti baidyklę".

Vyras: „O kam? Juk tu visada esi darže".

—    Juk tu mane be galo myli, tiesa, Alfredai?

—    Na, žinoma, brangioji.

—    Ir tu manės niekam neatiduotum net už milijoną?

—    O kas gi tiek siūlo?

Grįžusį kelio žvalgą klausia pulkininkas:

—    Kavalerija prajos?

—    Prajos.

—    Artilerija pravažiuos?

—    Pravažiuos.

—    Pėstininkai praeis?

—    Ne.

—    Kodėl?

—    Pakelėse daug piktų šunų.

—    Sakyk, mamute, ar tu anksčiau buvai rašytoja?

—    Iš kur tu tai ištraukei, Irute?

—    Vakar pas tetą kalbėjo, kad kadaise tu išgalvodavai puikių istorijų.

—    Ar tiesa, kad jūsų kasininkas pabėgo su jūsų dukteria, pagrobęs gražią sumą pinigų?

—    Taip, tai tiesa. Bet aš jį vis dar tebelaikau sąžiningu žmogumi ir tikiu, kad netrukus jis man pinigus grąžins. Dukterį jau sugrąžino.

Korėjos karo metu paduoda kareiviams valgyti. Vienas JAV karys maisto neliečia. Tai pastebėjęs virėjas sako:

—    Valgyk, juk turime karą laimėti.

—    Taip, karą laimėti turime, bet būtų lengviau jį laimėti, jeigu priešo kareivius kas nors čia atgabentų to maisto valgyti.

—    Pagaliau man reikia naujos suknelės,

— skundžiasi žmona, — o tai kaimynai dar pamanys, jog aš virėja, o ne tavo žmona.

—    Virėja? — atsako vyras. — Tau tereikia kartą juos pakviesti pietų...