Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

TRUPUTIS ISTORIJOS

     Per Naujuosius metus svečiai visada laukiami. Priimta giminėms, gerbiamiems žmonėms siųsti sveikinimo atvirukus. Pirmąjį naujametį sveikinimo atviruką pasiuntė anglas Henris Koulas. 1843 metais jis pavėlavo parašyti daugybę laiškų, todėl paprašė bičiulį Džoną Herslį, kad šis nupieštų sveikinimo atviruką. Po to atspausdino tūkstantį egzempliorių. Koulas ir Herslis, išsiuntinėję draugams sveikinimus, likusius atvirukus pasiūlė knygynui. Tokia sveikinimo forma visiems labai patiko. Daugiau kaip pusantro šimtmečio naujamečiai atvirukai keliauja po visas pasaulio šalis. (Valstiečių laikraštis Nr. 103)

LIETUVIŲ ESAMA VISUR

     Vyskupas Paulius Baltakis OFM savo Kalėdų sveikinime tautiečiams plačiame pasaulyje priminė visiems bendrą jungtį — Išganytoją Kristų ir Tėvynę Lietuvą. Ta jungtis ypač išryškėjo, lankant Rusijos lietuvių bendruomenes. Du dalykai vyskupui palikę gilų įspūdį: susitikimas su Maskvos lietuvių mokyklos “Šaltinėlis” mokiniais ir Vakarų kraštų pagalba sovietinės sistemos suluošintam žmogui.

     “Maskvos lietuviukai, pasveikinę mus giesmėmis, dainomis bei tautinių šokių pyne, įteikė savo pačių sukurtą dovaną — 4x3 pėdų piešinį — didžiulį, plačiai išsišakojusį ir autografais papuoštą medį, taip vaizdžiai išryškinantį tautinį solidarumą: nors po visą pasaulį išsisklaidę, tačiau esame gyvybiškai susijungę su tautos kamienu — Lietuva”.

     Novosibirske, tremtinių sostinėje, vykusi Rusijos ir Kazachstano vyskupų konferencija, kurioje dalyvavo Europos ir Amerikos atstovai, pasak P. Baltakio, liudijo, koks veiklus yra krikščioniškasis solidarumas šioje pokomunistinėje eroje — 162 kunigai misionieriai iš 17 kraštų bei 193 seselės vienuolės aukoja savo gyvenimą, kad padėtų dvasiškai ir morališkai žmogui suprasti savo didingumą, kad pagelbėtų surasti Dievą ir Jame atpažinti mus mylintį, mūsų gerove besirūpinantį Tėvą. (Tėviškės žiburiai Nr. 50-51)

LIETUVOS IR LENKIJOS BAJORAI PASIRYŽO ATKURTI ISTORINIUS RYŠIUS

     Susipažinti su šiuolaikiniu Lenkijos bajorijos gyvenimu, aplankyti Lenkijos teritorijoje esančias Lietuvai brangias vietas į šią šalį buvo išvykusi Lietuvos bajorų sąjungos senato narių grupė. Išvykos programoje — Varšuva, Krokuva, Malborkas, Žalgirio mūšio laukas.

     Lietuvos bajorijos istorija glaudžiai susijusi su Lenkijos bajorijos judėjimu. Pakanka prisiminti 1413 metų Horodlės uniją, Lietuvos bajorams suteiktus didikų herbus, apžvelgti kitus bajorų luomo aktus bei privilegijas. Slenkant amžiams, tie bajorų luomo ryšiai ir susilpnėdavo, ir sustiprėdavo, tačiau neišnyko.

     Varšuvoje susitikę su Lenkijos bajorijos atstovais, delegacijos nariai buvo kiek nustebinti, sužinoję, kad analogiškos bajorų organizacijos Lenkijoje dar nėra, ji tik kuriasi. Delegaciją priėmė jau susikūrusi panaši sąjunga — Lenkijos žemvaldžių draugija.

     Šios draugijos vadovas A. Szląskis papasakojo apie Lenkijos žemvaldžių problemas, palietė Lenkijos bajorijos reikalus, domėjosi mūsų bajorų sąjungos klausimais.

     Daugeliui Lietuvos delegacijos dalyvių įspūdingiausia buvo paskutinė išvykos diena, atvažiavus į Malborką (buvusį Marienburgą). Čia išvykos dalyviai ilgai apžiūrinėjo senąją kryžiuočių pilį, nustebinusią visus savo didumu ir inžineriniais sprendimais. Pilis gerai restauruota. Dažnas, apsilankęs čia, jos celėse, salėse, koridoriuose, kiemuose suklūsta, nejučiomis krūpteli, tarsi iš amžių glūdumos būtų išgirdęs kryžiuočio balsą, jo metalinių žingsnių žvangesį. Juk čia bemaž du šimtmečius buvo planuojami ir vykdomi kryžiuočių žygiai į Lietuvą, čia buvo kalinamas kunigaikštis Kęstutis, čia du kartus nuo savo tėvynainių keršto prieglobsčio ieškojo Vytautas Didysis (Lietuvos rytas, Nr. 268)

LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PROBLEMOS

     Aukštųjų mokyklų rektorių konferencija išreiškė susirūpinimą dėl mažinamos finansinės paramos akademiniam švietimui bei kėsinimosi į aukštųjų mokyklų autonomiją. Ta proga “Tėviškės žiburiuose” (Nr. 49) rašoma, kad Lietuva pagal specialistų su aukštuoju mokslu rengimą atsilieka nuo pažangųjų šalių. Todėl valdininkų (kartais net labai aukšto rango) demagoginės kalbos, kad Lietuvoje per daug universitetų, per daug išsilavinusių žmonių — absoliučiai nepagrįstos. Vargas laukia tos šalies, kuri nemato, jog jos ateitis priklauso nuo išsilavinusių žmonių. Dar didesnis vargas šaliai turėti tokią valdžią, kuri nesupranta ar apsimeta nesuprantanti šios problemos.

     “Tėviškės žiburiuose” teigiama: studentų paskolų problema atsirado tik todėl, kad Vyriausybė, diskredituodama aukštųjų mokyklų autonomiją, paskolų garantu siūlo padaryti aukštąsias mokyklas. Tai visiška nesąmonė, nes aukštoji mokykla už studentų negrąžintas paskolas gali būti paleista iš varžytinių.

ATŠVENTINTA ŠV. KRYŽIAUS BAŽNYČIA

     Vilnius — legendų miestas. Šventaragio slėnis turtingas pagonybės laikų legendų, Daukanto aikštės teritorija apipinta pasakojimais iš ankstyvųjų krikščionybės laikų Lietuvoje. Daugybė XVII a. leidinių yra išpopuliarinę pasakojimą apie 14 pranciškonų vienuolių nužudymą Vilniuje. Esą dar Algirdo laikais (1345-1377) šio kunigaikščio dvariškis Goštautas parsikvietęs į Vilnių 14 pranciškonų. Savo sklype, dabartinėje Daukanto aikštės teritorijoje, pastatęs jiems vienuolyną. Kunigaikščiui Algirdui su Goštautu išžygiavus prieš Maskvą, vilniečiai pranciškonus išžudę, o vienuolyną sudeginę. Grįžęs Goštautas aukas palaidojęs, o kaltuosius nubaudęs. Egzekucijos vietoje ištryškęs šaltinis, and kurio vėliau iškilusi Šv. Kryžiaus bažnyčia.

     Prieš Kalėdas Šv. Kryžiaus bažnyčia, kuri pastaraisiais metais vadinta Mažąja baroko sale, vėl atšventinta. Vienuolyne įsikurs Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos vargdienių seserų kongregacijos vienuolės. (Apžvalga Nr.l)

KAIP IR KUR KELIAUJA MŪSŲ LAIŠKAI

     Dabar tarptautinės siuntos iš Lietuvos keliauja per Vilniuje esantį Pašto vežiojimo centrą. Įvairias valstybes jos pasiekia skirtingų aviakompanijų lėktuvais. Per Kopenhagą laiškai keliauja ne tik į Skandinavijos šalis, bet ir į Pietų Afrikos respubliką, Italiją, Šveicariją, Turkiją, Portugaliją, Ispaniją, Graikiją, Vengriją, Čekiją... Per Daniją laiškai keliauja į JAV, iš kur pasiekia dar 50 šalių, taip pat į Japoniją, iš kur jie persiunčiami į Hongkongą, Filipinus, Taivanį, Singapūrą ir kitas tolimas šalis.

     Tiesiai, be tarpininkų laiškai iš Vilniaus pašto vežiojimo' centro pasiekia Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Norvegiją. Per Maskvą, kur anksčiau kaupdavosi visos tarptautinės siuntos, dabar laiškai iš Lietuvos siunčiami į 24 Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalis. Į Vokietiją, Albaniją, Jugoslaviją, Islandiją, Afrikos žemyno šalis, taip pat į Kanadą ir Izraelį laiškai siunčiami per Frankfurtą prie Maino. Adresatus Latvijoje, Ukrainoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje laiškai pasiekia, talkinant Latvijos paštui, į Lenkiją, Austriją, Rumuniją ir Bulgariją keliauja per Varšuvą. (Lietuvos aidas Nr, 246)

ŽIUPSNELIS STATISTIKOS

     1995 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno 3 milijonai 714 tūkstančių 700 žmonių, t.y. 3026 mažiau negu metų pradžioje. 1995 sausio-spalio mėnesiais gimė 35.161 kūdikis — 1249 mažiau negu per 1994 m. tą patį laikotarpį.

     Per dešimt praėjusių metų mėnesių Alytaus apskrityje gimė 18, Kauno — 146, Marijampolės — 34, Panevėžio ir Šiaulių — 52, Tauragės — 23 Utenos — 102, Vilniaus — 143 žmonėmis mažiau negu mirė. O štai žemaičiai ir čia rodo tautiečiams pavyzdį: Skuodo, Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Klaipėdos rajonuose į pasaulį atėjo daugiau žmonių, negu iš jo pasitraukė.

     Pateikiant šiuos duomenis, primenama, kiek kainuoja naujagimis (neskaitant paties brangiausio — dienų ir naktų, kurias tėvai praleidžia prie mažo žmogučio lovelės. Pigiausias čiulptukas — 5 litai, medvilninis vystyklas — 5,17 lito, flanelinis — 6,88 lito, buteliukas — 11-14 litų, atvežtiniai šliaužtinukai — 11-13 litų.

     Nuo 1966 m. įsigaliojo motinų, auginančių vaikus nuo vienerių iki trejų metų, draudimas valstybės lėšomis. (Lietuvos aidas Nr. 262)

NEĮTIKĖTINA, BET REALU

     Sraigių ir sliekų augintojų draugija vienija daugiau nei pusę tūkstančio ūkininkų, sodininkų, daržininkų. Besidomintys šiuo netradiciniu verslu Žemės ūkio rūmų surengtame seminare buvo supažindinti su sraigių ir sliekų auginimu, jų pardavimo sąlygomis.

     Plačiau aptartos buvo ir šio verslo perspektyvos. (Apžvalga Nr. 51-52)

VYRAI GĖRĖ, GERIA, GERS?

     Patikimos statistikos, fiksuojančios nuolatinį alkoholio gamybos, importo ir prekybos didėjimą, neliko. Prieš keletą metų buvo skelbimas, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus išgeria daugiau kaip 10 litrų degtinės, šalyje užregistruota 60.000 alkoholikų. 1994-aisiais kiekvienam gyventojui (įskaitant kūdikius ir senukus) teko 20 litrų absoliutaus spirito. Vaizdžiai sakant — po 50 litrų (t.y. po 5 kibirus) degtinės, o girtuoklių nebesuskaičiuojame. Dabar jų yra beveik pusė milijono. Neregėtą mastą įgavo alkoholio ir visokių tabako gaminių kontrabanda. Visur, ypač kaime, išpopuliarėjo “pilstuku” vadinami alkoholio falsifikatai. Ir kokių tik “ligas gydančių”, “patrauklių” gėrimų negamina Anykščiai, Alytus, Stakliškių ir kitos svaigalų gamyklos.

     Su liūdesiu tenka konstatuoti, kad Vyriausybės vykdoma politika palanki tik alkoholio ir tabako bizniui ir labai žalinga šalies gyventojų sveikatai. (Lietuvos aidas Nr, 250)

KAIMO ŠIOKIADIENIAI

     Šiuo metu Lietuvos kaime apie 400.000 šeimų verčiasi žemdirbyste, užsidirbdamos didžiąją dalį pragyvenimui reikalingų lėšų. Šilutės rajone 1991-aisiais    buvo 81.000 galvijų — dabar likę 32.500, buvo 32.000 melžiamų karvių — dabar beveik perpus mažiau. Iš 70.000 kiaulių liko tik 30.000. Sunki žemės ūkio bendrovių padėtis Iš 1992-aisiais    susikūrusių 284 liko vos dvylika. Ir šios vos galą su galu suduria. Kitos egzistuoja tik popieriuje.

     Šilutiškiai ūkininkai praėjusiais metais neteko 28 karvių. Iš ganyklų buvo vagiami veršiai, arkliai. Pasak rajono policijos vyr. komisaro V. Kudijanovo, tokių vagysčių “bumas” — vidurnaktis. Kadangi prie kiekvieno gyvulio policininko nepastatysi, ūkininkams patariama patiems juos saugoti, pasitelkus medžiotojus. Šitaip savo gyvulius jau saugo Juknaičių, Pagėgių, Rusnės, kai kurių kitų apylinkių žmonės. Gyventojai prašomi įsidėmėti įtartinus piliečius, atvykusius automobiliais neva pirkti gyvulių. Tai yra savotiška vagių žvalgyba.

     Sakoma, kad ženšenį auginti yra sunkiau negu prisijaukinti sumitusį tigrą. Širvintų rajone, Musninkuose, Juozo Krumino darže jau kelinti metai veši šių paslaptingomis legendomis apipintų augalų plantacija. Jo sodyboje auga įvairių rūšių riešutmedžiai, šilkmedžiai, vynuogės, avietės. Čia ir serbentų, agrastų hibridai. Tačiau sodybos šeimininkas labiausiai brangina šilauoges ir amerikietiškas spanguoles. Nedideliame (3 kvadratinių metrų) jų sklypelyje surenkama didokas kibiras stambių uogų.

     Žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės žemdirbiams skolingos 52,2 milijono litų. Mėsos pramonės įmonės įsiskolinusios 13,2 mln., pieno pramonės — 38,7 mln. litų. Už pristatytus grūdus nesumokėta beveik 600.000 litų. (Apžvalga Nr. 30)