Spausdinti

Žolės robotas

     Weed Eater bendrovė pagamino žolei pjauti robotą. Žolę nupjauna pats, be žmogaus pagalbos. Roboto viršus plokščias, ant kurio įmontuotos 34 saulės celės, gaminančios varikliams elektrą. Robote įtaisytas kompiuteris, kuris pasako, kada žolė jau pjautina. Įdomu, kad bepjaudamas žolę sumala, nereikia jos rinkti ar grėbti — palieka ją kaip trąšą.

     Prieš paleidžiant robotą į darbą, atliekami du dalykai: 1. nustatomos žolės pjovimo ribos, apvedant ir užkasant po žeme elektros vielą, kuriai elektros energiją taip pat teikia saulės celės; 2. žolė pirmą kartą nupjaunama paprasta pjovimo mašina, kuri nustato norimą žolės aukštį. Robotas nepereina viela nustatytos ribos, o, sutikęs bet kokią kliūtį, sustoja, atsargiai apvažiuoja aplink. Jam nereikia sakyti, kada reikia žolę pjauti, nes jis jaučia, kad žolė užaugo, jau aukštesnė, negu buvo paprastos mašinos nustatyta.

Roboto kaina — apie 2000 dol.

Netikrų pinigų atpažinimas

     Neteisėtas tikrų pinigų gaminimas laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Juos nelegaliai gamino jau nuo pinigų įvedimo, o ypač atsiradus popieriniams pinigams. Šį nusikaltimą vykdydavo ne tik kriminalistai, bet karo metu ir valstybės. Viena valstybė, norėdama sugriauti kitos valstybės ekonomiją, pagamindavo to krašto pinigus ir paleisdavo juos į rinką.

     Nepatyrusiam žmogui sunku atskirti dirbtinius pinigus nuo tikrųjų. Tai atlikti gali šios rūšies specialistai. Juos ruošti policijos akademijos įsteigė specialų skyrių. Pasiruošę specialistai gali ne tik atskirti netikrus pinigus nuo tikrų, bet ir susekti, kas juos gamina. Jiems talkina kriminalinės policijos laboratorijos. Čia tiriamas pinigų popierius, rašalas ir kiti ženklai.

     Ši dirbtinių pinigų problema nėra vietinė ar valstybinė, bet tarptautinė. Pinigai keičiami į vietinius pinigus įvairiose valstybėse. Susekti netikrus pinigus tarptautinėje plotmėje yra sunkiau. Įtartinus pinigus reikia siųsti į jų originalią valstybę. Tai užima daug laiko.

     Šios problemos išsprendimui į talką atėjo technologija, kuria pasinaudojo garsioji International Criminal Police Organization (Interpol). Jos būstinė yra Lyon mieste, Prancūzijoje. Royal Canadian Mounted Police supažindino Interpol su šia technologija.

     Šią naują technologiją išvystė Image Data b-vė, esanti San Antonio mieste, Texas valstijoje. Pasinaudodama video technika, pagamino fototelefoną. Šis aparatas telefono laidais gali siųsti įvairius spalvotus vaizdus.

     Interpol su šios technologijos pagalba įsteigė pinigų tikrinimo skyrių, pavadintą National Central Bureaus (NBC). Apie 154 valstybės yra NCB narės ir turi teisę pasinaudoti jos patarnavimu.

     Kaip ši sistema veikia?

     Kiekviena iš šių 154 valstybių turi savo krašte NCB skyrių. Kai susekamas įtartinas banknotas, NCB skyrius padeda banknotą po mikroskopu ir fototelefono pagalba persiunčia į Interpol NCB centrą. Banknotas matomas spalvoto fototelefono ekrane. Tada ekspertas, žiūrėdamas pro mikroskopą, palygina tikrą to krašto banknotą su atsiųstuoju. Visos detalės matomos taip aiškiai, kad gali tuojau pat pasakyti ar pinigas tikras, ar falsifikuotas. Apie 95% netikrų pinigų spausdinami ofsetiniu būdu, todėl lengvai susekami; 5% gaminami graviravimo būdu, todėl juos užtrunka ilgiau atpažinti.

     Kiekvieną mėnesį tikrinama apie 200 skirtingų falsifikatų. Šis pinigų atpažinimas sutaupo daug laiko, ir galima juos greičiau išimti iš apyvartos.

     Šuo būdu atpažįstami ne tik pinigai, bet ir kiti dokumentai, pvz.: banko kortelės, kelionių čekiai, o imigracijos įstaigos naudoja ir dokumentų patikrinimui.

Nusikaltėlių gaudymas

     Pereitą vasarą Ohio valstijos policija ieškojo apie 3000 besislapstančių nusikaltėlių. Negalėdama jų surasti, išsiuntinėjo jų ankstyvesniais adresais laiškus, kuriuose rašė, kad jie permokėję valstijos mokesčius. Atsiliepusiems bus grąžinta priklausanti suma. Laiške dar minėjo, kad jie galį ateiti į valstijos pastatą Clevelande ir pasiimti savo čekius. Tai turėjo atlikti per nustatytą laiką. Gaila — atvykusiuosius pasitiko ne čekiai, bet... policija. Areštavo šešis šimtus su viršum.

     Toks nusikaltėlių areštavimas ne pirmas. Jau 1985 metais šiuo metodu Washington, D.C. federalinė ir vietinė policija suėmė apie 100 nusikaltėlių, kai jiems buvo pažadėta veltui bilietai į Redskins futbolo rungtynes.

     Sena pasaka: jei nori sugauti vagį — meluok.

Nematoma vieta

     Kiekvienas vairuotojas žino, kad abiejose automobilio pusėse yra tam tikra vieta, vadinama nematoma vieta (blind spot). Todėl, norint pakeisti eismo liniją, atsigręžiama pažiūrėti, ar nėra šone kito automobilio, nes nepatikrinus gali įvykti avarija. Kad to išvengus, Autosense bendrovė, Denver, Colorado, pasinaudodama optoelektronika, pagamino prietaisą, kuris įspės vairuotoją, norintį pakeisti eismo liniją, kad kitas automobilis esąs nematomoje vietoje.

     Sistema susideda iš infraraudonų dilgiklių, įmontuotų užpakalinių šviesų korpuse. Infraraudoni spinduliai tikrina nematomas vietas. Abiejuose automobilio šonų veidrodėliuose įmontuoti šviesą išduodantys puslaidininkiai (SIP). Si sistema veikia tik vairuotojui įjungus krypties keitimo signalą.

     Kai vairuotojas, įjungęs signalą, nori pakeisti važiavimo kryptį, infraraudoni spinduliai tikrina nematomą vietą. Jei ten pastebi automobilį, infraraudoni spinduliai atsimuša į jį ir grįžta atgal. Tada tie spinduliai, paversti į elektros srovę, uždega veidrodėlyje ŠIP, kuris įspėja vairuotoją, kad pavojus — nematomojoje vietoje esąs automobilis. Įspėjimo trukmė apie 1/20 sekundės.

Stogas ir elektra

     United Solar Systems bendrovė, esanti Troy, Michigan, nori pakeisti dabartinę stogo dangą į saulės celių plokštes, kurios atliks dvi paskirtis: uždengs stogą ir gamins elektrą. Bendrovė pagamino du pavyzdinius stogus, apdengtus saulės celių plokštėmis. Dabar šios rūšies stogai, prižiūrimi JAV Energijos departamento, bandomi Golden, Colorado. Tyrinėjimai tęsis vienerius metus. Sakoma, kad stogas pagamina pakankamai elektros vieno namo gyventojų poreikiams.

     Jei šis projektas baigsis sėkmingai, daugeliui žmonių nereikės mokėti elektros sąskaitos.

2005 metų mašina

     Šiandien vis daugiau ir daugiau kreipiamas dėmesys, kaip pakartotinai panaudoti daiktus, kurie per daugelį metų atliko savo tikslą ir daugiau jau nebegali būti naudojami. Galime tai pritaikyti ir automobiliams. Federalinė valdžia, atkreipdama į tai dėmesį, išleido standartus: ateities automobiliai privalo būti pigūs, sunaudoti mažai kuro, išmetamos dujos negali būti žalingos žmonėms bei gamtai ir, jiems susidėvėjus, dalys būtų sulydytos, perdirbtos ir vėl panaudotos kitai panašios rūšies gamybai.

     Sekdama šiuos standartus, XCORP iš Beverly Hills, CA, kartu su 36 erdvių ir mašinų inžinieriais, taip pat padedant ir NASAi, suprojektavo sportinį automobilį. Užpakalyje įmontuotas motoras varo galinius ratus. Galės nuvažiuoti 90 mylių su vienu galonu benzino. Sumažins 80% nuodingąsias išmetamas dujas. Kainuos apie 10.000- 13.000 dol.

     Automobilį galima pagaminti su 1/3 mažiau dalių. Nereikia naudoti taškinio suvirinimo, gręžti skylių ir naudoti varžtų dalių sujungimams. Automobiliui pasiekus savo naudingo amžiaus galą, bus galima jį lengvai išardyti, dalis ištirpyti, o pačią medžiagą vėl panaudoti naujo automobilio gamybai.

     Ši nauja mašina bus išstatyta 2005 metais technologijos parodoje — “Transportation Tomorrovv”.

(“Technikos žodis”, 1995 Nr. 4)