Kun. K. J. Ambrasas SJ
“Lietuvių kalbos žodyno” I tome (1968, p. 426) randame žodį, atsivertėlis - perėjęs (atsivertęs) į kitą tikėjimą, pvz.: Pirmieji krikščionys buvo atsivertėliai (konvertitai). 1993 Vilniaus Mokslo ir enciklopedijų leidykla išleido “Dabartinės lietuvių kalbos žodyną”, kuriame žodžio atsiversti pažymėtos tokios reikšmės: atsigręžti, atsisukti, atslinkti, atgriūti (p. 57). Prie kito panašaus žodžio atversti reikšmių pati paskutinioji - atversti į kitas pažiūras, į kitą tikėjimą: Seną sunku beatversti. Atsiversti į krikščionybę (p. 60). Taigi žodynininkai pabrėžė tokią leksinio vieneto reikšmę: būtent -kitą atversti. Šio žodžio lizdo pabaigoje paminėta ir sangrąžinė forma: Atsiversti į krikščionybę (p. 60). Gerai, kad paminėta, nes prieš dešimt dvidešimt metų apie tai didžiumai visuomenės buvo visiškai nė motais. Iš tikrųjų apie svarbiausią mūsų laikų moralinio ir dorovinio kodekso vietą, apie reikalingiausią mūsų vidinio gyvenimo poslinkį, kuris turėtų būti visos visuomenės, tautų ir valstybių, visų žemynų ir visos planetos rūpestis, leksikologijos specialistų užsiminta labai kukliai. Žodynas, nors turi kitokius tikslus, bet vis viena tam tikra prasme irgi atspindi visą mūsų tautos moralinę, dorovinę padėtį, jos poslinkius. Tačiau apie šį svarbiausiąjį mūsų laikų žodį, - būtent, pačiam stengtis, ieškoti, morėti, trokšti atsiversti nūnai dera atvirai, tiesiai, drąsiai ir dažnai kur kalbėti, rašyti. Jį reikia garsinti. Dera pačiam dėti visas pastangas, domėtis, gilintis į savo vidinio gyvenimo apraiškas. Justi dvasinio gyvenimo alkį turi pats žmogus. Juk niekas kitas prieš tavo valią negali pasirūpinti tavo Amžinybe. Čia be jokios dvejonės būtina kasdien pačiam tai aiškintis, šia problema gyventi ir apie ją galvoti. Nūdien, kai ant tautų ir visos žemės planetos pakibęs netikrumo, grėsmės ar net susinaikinimo debesis, blaivesnio žvilgsnio, turinčio bent krislelį laiko dvasios supratimo žmogaus pareiga: nusistatyti šiuo požiūriu tvirtas, konkrečias, aiškias gaires. Juk šiandien iš tikrųjų griežčiausios atrankos, pačiai plačiausiąja prasme - didžiosios gyvenimo stilistikos metas: Ką aš renkuosi?
Atsivertimas.Tatai ne joks šiandienos nesusipratėlių ar davatkėlių prasimanymas. Atsivertimo kieksyk prašė Jėzus. Apie tai parašyta Evangelijoje. Tad ką jis reiškia? Nusikaltimas jau lydėjo Pirmuosius Tėvus. Kaltė lydi kiekvieną amžių. Kiekvieną žmogaus žingsnį. Žmogus ne tik kartoja Adomo, Kaino, Judo nusikaltimus. Jis kaskart dar daugiau jų visokių prasimano. Juk nuodėmė išradinga, visli. Jinai daugeliui ir visos žmonijos nelaimei - net patraukli. Pasitaisymo ir atsivertimo ženklu -ašaromis - Adomas su Ieva paženklino savo pėdsakus, kurie vingiuoja iš Rojaus į tuščią, nykią ir skurdžią žemę. Ją reikėjo savo prakaitu išdirbti ir šitaip pelnyti sau duoną. Tačiau apokaliptinio, kuris ne vieno manymu, kaip tik yra mūsų laiko ryškiausias požymis, akistatoje kiekvienam žmogui tampa aktualiausias. Pasitaisymas, atsivertimas tuo labiau reikalingiausias šiandien. Kodėl? Nuodėmės nuo pirmojo žmogaus ligi šiandienos ypač susikoncentravo, padažnėjo. Jose žmonija skęste skęsta. O atsvara - atsiteisimas, atsiprašymas, atsivertimas - maža kam rūpi. Nėra moralinės, vidinės pusiausvyros. Svarstyklių lėkštė su milžiniškais ir siaubingais nusikaltimais, viešomis ir slapomis nuodėmėmis vis svyra ir svyra žemyn... Vieno seno 90-mečio sūnus klausia: “Sakykit, tėveli, kaip gyveno ir ką sakė apie jūsų tėvą prosenelis?” Senukas atsakė: “Negerai gyveni, vaike. Mano laikų žmonės ne taip gyveno”. “O ką jūs apie mus, savo vaikus, sakote?” - vėl klausia jaunuolis. “Ką jau čia bekalbėti: nemokat gyventi, daug kur pakrikimas, netvarka...” - atsakė tėvas. Vadinasi, karta iš kartos ne vengia, o dažniausiai kartoja ir dar padidina savo nusikaltimus, kad galop Dievui būtina panaudoti drastiškas, kruvinas, tiesiog, siaubingas priemones: tvaną, Sodomą ir Gomorą, stalinus, hitlerius, uraganus, revoliucijas, AIDS ligą ir kt.
Tad ką išties atsivertimas sako man šiandien? Kokia šio žodžio, reikalingiausio dabartiniam laikotarpiui, eschatologinė, moralinė, leksinė reikšmė?
• Nusigręžti nuo neteisingumo, išbraukti iš savo gyvenimo blogį, išdidumą ir savimylą, palikti viešos ir slaptos nuodėmės kelią.
• Liautis maištauti prieš Dievo meilės didįjį įstatymą, nes visokiausiomis bendravimo priemonėmis įžūliai platinamas naujasis gyvenimo būdas - nuodėmė, kurios vergais kasdien tampa daugybė. Juos praryja neapykantos, žiaurumo, moralinio pagedimo, ištvirkimo hydra.
• Nustoti dėl mirtinų nuodėmių tolintis nuo Dievo, o šiandien pat atsigręžti į Jį, nes būtent nuodėmė atima iš žmogaus Dievo malonę, padaro aistrų ir ydų vergais, silpnina kiekvieno nusidėjusio atsparumą gundymams ir atiduoda piktojo glėbin, kuris vis labiau ir begėdiškiau užgožia gyvenimo saulę - Kristų ir Jo mokslą - ir traukia žmoniją į pražūtį giliau, vis giliau.
• Visomis išgalėmis kovoti su sparčiai plintančiu, rėksmingai rodančiu ragus ir nagus egoizmu ir jo vaikais: išdidumu, pagieža, beatodairiška kritika, visokio plauko apkalbomis, suskilimu, palaidumu ir bedievišku požiūriu, nepadoria laikysena, elgesiu, visu gyvenimo būdu.
• Pasipriešinti mintimis, protu ir valia, visa žmogiškąja sąmoninga kūrybine veikla nedorovingai pasaulio įtakai.
• Be jokios dvejonės rinktis gėrį, dieviškąją malonę, meilės, atlaidumo ir aukos kelią.
• Ne tik grįžti į tikėjimą per evangeliją, bet ir gyventi evangelija, tvarkyti visą savo gyvenimą jos dvasia.
• Nesileisti, kad sielų priešas, kuris ypač šiais laikais toks aršus, įtrauktų į savo žabangas barniais, kivirčais, neklusnumu.
• Geriau savo aplinkoje, kur tik atsiduri, gyveni, uždegti bent vieną žvakelę, kad tamsa šiek tiek pasitrauktų, negu išsijuosus pagal vyraujančią madą plūsti tamsą, blogį, nusikaltimus.
• Ryžtingai, drąsiai tapti šviesos spinduliais.
• Pripildyti meile, viltim, tikėjimu daugybės širdžių tuštumą, kurioje ypač skęsta vaikai, jaunimas, iššiskyrusios šeimos.
• Veikliau, energingiau, kūrybiškiau, ryžtingiau platinti pagarbą Švč. Sakramentui, pasitikėjimą, prieraišumą Kristui ir Marijai.
