Spausdinti

Paruošė Marija A. Jurkutė

SOSTINĖS ATEITIES PLANAS PRISTATYTAS, BET INVESTIGACIJOS LEMS, AR JIS BUS ĮGYVENDINTAS.

     Gedimino prospektas netolimoje ateityje turėtų tapti ne tik pagrindine, bet ir prestižiškiausia sostinės gatve. Jo rekonstrukcija kartu su Senamiesčio regeneracija turėtų užimti vieną svarbiausių vietų miesto bendrajame plane, kurio projektas jau pristatytas miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriuje.

     Architektai bei miesto ūkio specialistai ketina Gedimino prospektą padaryti pėsčiųjų zona. Visuomeninis transportas turėtų kursuoti tiktai nedidelėj jo dalyje tarp sankryžos su Jogailos gatve ir Katedros aikštės. Kitoje dalyje iki pat Žvėryno tilto siūloma praplatinti šaligatvius ir kuo labiau sumažinti transporto eismą - leisti važiuoti beveik tik transportui, aptarnaujančiam parduotuves, maitinimo įstaigas bei viešbučius. Ketinama perkloti gatvės dangą. Šie pasiūlymai bus pateikti svarstyti visuomenei.

     Ateityje Gedimino prospekto ansamblį daugiausia sudarytų atstatytieji Valdovų rūmai Gedimino kalno papėdėje. Katedros ir Lukiškių aikštės bei Seimo rūmai. Prospekte turėtų įsikurti svarbiausios šalies valstybinės įstaigos, bankai, viešbučiai, restoranai bei kavinės.

     Miesto bendrojo plano projektas apima laikotarpį maždaug iki 2015 metų. Numatoma, kad 2015 metais Vilniuje gyvens apie 700 tūkstančių žmonių (pernai gyveno 583 tūkstančiai) ir kad miestas iš esmės nesiplės, tik bus baigti statyti jau pradėti gyvenamieji rajonai šiaurės vakarų, pietryčių ir pietvakarių dalyse. Užtat siūloma sutankinti Žirmūnų, Karoliniškių, Šnipiškių, Naujininkų gyvenamuosius rajonus, sukurti juose naujas infrastruktūras. Kartu plane įvertinamos galimybės pradėti nedideles statybas neseniai prie miesto prijungtuose plotuose, kurie priklausė Vilniaus rajonui.

     Plane numatoma išplėsti bei modernizuoti į miestą ateinančias bei jį juosiančias magistrales, tai, be kita ko, padėtų geriau įsijungti į numatytą pertvarkyti šalies ir tarpvalstybinių kelių tinklą. Daug vietos plane skiriama poilsio zonų aplink Vilnių išsaugojimui bei tolesniam kūrimui.

     Bendrojo plano projektas bus nuolat tikslinamas. Jo įgyvendinimas, pasak autorių, priklausys nuo miesto ekonominės raidos, bei nuo to, kiek bus gauta investicijų, tarp jų ir iš užsienio. (Lietuvos aidas, Nr. 20)

PIRMOSIOS LIETUVIŠKOS MONETOS JUBILIEJUS

     Prieš 450 metų - 1547 m. pasaulį išvydo pirmoji auksinė lietuviška moneta - dukatas. Pavyzdžiu jau buvo Vengrijos dukatai, kaldinami nuo XIV amžiaus.

     Lietuviško dukato skersmuo buvo 22 mm, o svoris 3,5 g, jis kaldintas iš aukščiausios kokybės aukso. Vienoje monetos pusėje - Žygimanto III Augusto portretas ir įrašas su valdovo vardais bei titulais, kitoje pusėje - didžiojo kunigaikščio kepure vainikuotas herbinis skydas su Lietuvos, Lenkijos, Kijevo, Smolensko ir Volynės žemių bei Sforcų giminės herbais, o šį vaizdą juosia įrašas, teigiantis, kad moneta auksinė ir priklauso Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei.

     Po vieną tokią monetą yra Ermitaže (Rusija), Valstybiniame Berlyno muziejuje (Vokietija) ir Meno istorijos muziejuje (Austrija).

     1547 m. lietuviško dukato autorius - vokiečių kilmės spaudų raižytojas Valentinas Frankas, dirbęs Vilniaus kalykloje 1546-1552 m.

     Vidurio Europos lobiuose pasitaikantys Žygimanto III Augusto lietuviški dukatai liudija, kad jie buvo kaldinami nemažais kiekiais ir ne vien valstybės bei valdovo prestižui palaikyti. Savomis auksinėmis monetomis bandyta reguliuoti pinigų ir brangiųjų metalų rinkos procesus.

     Auksines monetas Lietuva nusikaldino viena iš paskutiniųjų Europoje. Dukatų atsiradimas liudija apie pastangas puoselėti nuosavą monetų kalybą - svarbų veiksnį integruojantis į Europos kultūrą. (Lietuvos ryto priedas vilniečiams Nr. 23).

VARĖNOJE NE TIK GRYBAI

     Lietuvos geologijos tarnybos direktorius G. Motuzas pranešė, kad po 20-ties metų paieškų Dzūkijoje rasti dideli aukščiausios kokybės geležies rūdos masyvai.

     Tačiau kol geologai džiūgauja, labai sunerimę ekologai. Kaip sakė Varėnos rajono savivaldybės ekologė S. Griškevičienė, pradėjus eksploatuoti rūdą, būtų tragiškos pasekmės: pasikeistų gruntinių vandenų sudėtis, būtų suniokoti gražiausi Lietuvos miškai. Geležies rūdos klodai yra gana giliai ir norint ją eksploatuoti reikės kasti gilias šachtas. Abejotina, ar Lietuvai, neturinčiai sunkiosios pramonės, būtų ekonomiškai naudinga eksportuoti geležies rūdą į užsienį. (XXI amžius Nr. 8)

ŽIUPSNELIS REKORDŲ

(Iš trečios, baigiamos rengti spaudai, Lietuvos rekordų knygos)

     Greičiausias pasaulio gyvūnas - sakalas keleivis (Falco peregrinus) mūsų tautosakoje vadinamas raibuoju sakalėliu.

     Vokiečių mokslininkai, atlikę daugelį eksperimentų, mustatė, kad sakalas keleivis, smigdamas (pikiruodamas) 30° kampu, skrieja 270 km/val. greičiu. Kai gaudo grobį smigdamas 40° kampu, skrieja 350 km/val. greičiu. Per 1 val. jis gali nuskristi 60 km.

     Sakalas keleivis gerokai didesnis už karvelį. Patelės kiek didesnės už patinus, sveria 825-950 g. XX a. pradžioje Lietuvoje perėjo kelios poros. Profesorius T. Ivanauskas nurodė, kad 1959 m. jie dar perėjo Lietuvoje. Vėlesnių duomenų apie sakalo keleivio perėjimą mūsų krašte nėra. Dabar jis Lietuvoje neperintis, praskrendantis, kartais žiemojantis, labai retas paukštis, todėl įrašytas į Lietuvos raudojąją knygą.

     Didžiausias paukštis - gulbė nebylė (Cygnus olor Gmelin). Patinų kūno masė 15.500 g, ilgis -155 cm.

     Toliausiai išskrendantys iš Lietuvos paukščiai - gandras (baltasis ir juodasis), paprastoji medšarkė ir šelmeninė kregždė. Jie pasiekia piečiausią Afrikos pakrantę.

     Mažiausias kiaušinis - 0,7 g svorio, 13,7 mm ilgio, 10,3 mm skersmens - yra nykštuko. Gegužės mėn. patelės padeda 8-11 gelsvai baltų, išmargintų šviesiai rudais taškais ir dėmėmis kiaušinių.

     Sunkiausia dėtis - 4 kg 260 g - gulbės nebylės. Tiek svėrė 1978 m. gegužės 31 d. Žuvinte (Alytaus r.) lizde rasti 12 kiaušinių. Perėjimo pabaigoje ši dėtis buvo vėl pasverta. Jos svoris tada - 3 kg 730 g, perimi kiaušiniai neteko 530 g bendro svorio. Šiame lizde išsirito 9 gulbiukai. Manoma, kad svoriu ir kiaušinių kiekiu tai didžiausia gulbės nebylės dėtis pasaulyje.

     Daugiausia viename medyje gandralizdžių -10 - sukrovė baltieji gandrai 1984 m. birželį senoje tuopoje teologijos daktaro profesoriaus Petro-Bučio sodybvietėje (Šakių r.). Gretimoje tuopoje tuomet buvo dar 3 gandralizdžiai.

     Didžiausias kalakutas - sveriantis 15 kg -išaugintas Gulbinų paukštininkystės ūkyje.

     Didžiausias vištos kiaušinis - 190 g svorio -padėtas 1992 m. Vištą augino Plentavičiai iš Svilių kaimo (Biržų r.). (Lietuvos aidas Nr. 225)

LIETUVOS BAJORŲ PALIKUONYS BURIASI IR KITOSE VALSTYBĖSE

     Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) Senato posėdyje aptartas bajorų, gyvenančių užsienyje, statusas. Jų registracija pratęsiama iki trečiojo Seimo suvažiavimo. LBKS vadas dr. Jonas Stankus informavo, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose susidaręs 60 žmonių skyrius, ir jie pasiryžę suaktyvinti veiklą, buriasi bajorai ir kitose valstybėse.

     Vis labiau į viešąjį gyvenimą įsijungia ir Lietuvos bajorai. Netrukus Menininkų rūmuose vyks vakaras “Bajorai menininkai”. Skambės LBKS narių poetų ir prozininkų kūryba, pasirodys bajorai muzikai ir skaitovai, veiks bajorų dailininkų kūrinių paroda.

     Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas originalus leidinys “Lietuvos bajorų palikuoniai”. Šiame enciklopediniame leidinyje bus pateiktos trumpos žinios apie kiekvieną Lietuvos bajorą, informacija, kada ir kieno buvo patvirtinta protėvių bajorystė, herbas, valdos, įdomesni istoriniai faktai. Giminės aprašymai bus iliustruoti spalvotu herbu. (Lietuvos aidas Nr. 18)

     “Lietuvos aide” (1997 Nr. 20) buvo tokia reklama: “Neturėdamas galimybių daugiau keisti ar valyti keleivių apdergtų sėdynių atlošų bei norėdamas nors kiek pakelti gimtosios kalbos bendrą kultūrą, autobusų parkas skelbia konkursą užimti lingvistikos profesoriaus vietą. Į šias pareigas įeina: taisyti gramatines ir stiliaus klaidas bei versti visų rūšių kitakalbių užrašus į valstybinę kalbą tiesiai ant atlošo, išbraukiant klaidingąjį. Atlyginimas - vienkartiniai talonėliai pagal išdirbį.