Kostas Paulius
Jėzus, atėjęs į šią žemę, paliko mums pavyzdį, kaip privalome gyventi pagal tikėjimą. Jis ir sakė: “Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau” (Jn 13-15).
Taipgi ir apaštalas Petras primena: “Jūsų elgesys pagonių tarpe tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną” (1 Pt 2,12).
O evangelistas Matas primena tai, ką Jėzus sakė: “Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas” (Mt 5-48).
Apaštalas Paulius savo laiške galatams rašo: “Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja dvasiai, tas iš dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą. Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių! Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams” (Gal 6,8-10).
Užtai ir turime daryti gera ne tik pagal tikėjimą gyvenantiems, bet ir visiems. O gera darymo yra įvairių būdų, kuriuos turime pritaikyti aplinkybėms ir situacijoms, ir pagal tai su kokiais žmonėmis bendraujame. Juk gera darymas daug ką pasako, nes toksai pavyzdys savaime liudija, kaip reikia gyventi pagal Dievo duotą tikėjimą.
Gyvenimo pavyzdys, nuoširdžiai ir ryžtingai vykdant tikėjimą, geriau liudija paklydusiems, negu žodžiai ir įtikinėjimai. Juos labiausiai paveikia artimo meilė, nuolankumas ir nuoširdus rūpinimasis kiekvienu žmogumi, užjaučiant jį kentėjimuose, padedant nelaimėse ir su dėmesiu klausant jo visų pasipasakojimų ligi galo.
Ne kokie atskiri darbai ir veikla, bet visas gerų žmonių gyvenimas ir jų egzistencija reiškiasi visu aktyvumu, pasiaukojimu ir malda, tuo būdu rodant tikro gyvenimo pavyzdį kitiems.
Bet mes turime neužmiršti, kad esame žmonės ir kiekvienas turime visokių ydų ir silpnybių, su kuriomis stengiamės kovoti ir joms nepasiduoti, o kai nesiseka jų įveikti, tada turime nuolankiai melsti Viešpaties pagalbos, Marijos ir šventųjų užtarimo.
O kai su artimu dalinamės tais mūsų patyrimais, kaip stengiamės ir kovojame su tomis mūsų silpnosiomis ypatybėmis, tada jis geriau pradeda suprasti, kad ir jis pats visokių silpnybių turi, ir jam reikia su jomis kovoti.
Bet jei atsitiktinai situacija pasidaro komplikuota, nes sąlygų verčiami turime gyventi kartu su tokiais, kurie mus šmeižia, apgaudinėja, vagia, meluoja ir mus niekina, tada su tokiais negalime bendrauti, nes būtų nesaugu. O už tokius ypač turime melstis ir aukotis, kad Viešpats jų pasigailėtų, nes taip nusikalsdami jie eina į amžinąją pražūtį.
Taipgi ir šventųjų gyvenimo pavyzdžiai mus moko ir skatina gyventi taip, kad ir mūsų gyvenimas būtų kaip pavyzdys kitiems. O norėdami Dievo mums duotą laiką naudoti geriausiai, viską, o viską turime aukoti Jam: visus kentėjimus, nesėkmes, nuo žmonių patiriamus žiaurumus, ligas ir visas negales, viską paversdami nesiliaujančia malda ir aukojimu. O kai tai darysime, mūsų gyvenimas bus verčiausias ir prasmingiausias Dievo akyse.
Tada tikrai galėsime būti tuo gyvenimo pavyzdžiu tiems žmonėms, su kuriais asmeniškai bendraujame ar su kuriais susirašinėjame. Tada mūsų pačių gyvenimas liudys žmonėms, jei stengsimės pavyzdingai gyventi pagal Dievo duotą tikėjimą.
O vienas geriausių būdų, kuris mums padeda sekti Jėzaus pėdomis, Jo viso gyvenimo kelyje, tai rožinio kalbėjimas. Kai kalbėdami rožinį sekame Jėzumi, tada Jo gyvenimo pavyzdžiai mus moko, skatina, drąsina, ragina ir įsako sekti Juomi nuo pat gimimo Betliejuje, ligi mirties ant kryžiaus, kada Jo kančia pasiekė viršūnę ir Jis šaukė: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai” (Mk 15,34).
Todėl rožinio kalbėjimas nėra tik paprastas prisiminimas Jo gyvenimo pavyzdžių, bet nuoširdus ir gilus įsijautimas į Jo mokymo tikrąją prasmę ir svarbumą, kai tie Jo gyvenimo pavyzdžiai mus skatina, padeda ir ragina nepasiduoti sunkiose valandose, kai mus ištinka kentėjimai, kada jaučiamės lyg jie būtų virš mūsų jėgų. Tada rožinio kalbėjimas padeda mums nepasiduoti, geriau suprasti Jėzaus mokymą ir skatina ryžtingai sekti Jo gyvenimo pavyzdžiu, kad nuoširdžiai stengdamiesi ir mes galėtumėm būti tikraisiais tikinčiųjų gyvenimo pavyzdžiais, tuo būdu liudydami ir padėdami kitiems stengtis gyventi pagal Jėzaus gyvenimo pavyzdį ir mokymą.
Tad ir stenkimės būti nuoširdžiais ir ištikimais, ryžtingai sekdami tokiu nuostabiu Jėzaus gyvenimo pavyzdžiu ir Jo mokymu.