CHIARA LUBICH

“Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose ” (Lk 16,10).

    Ar turėjai kada norą savo širdy vykdyti didžius dalykus? Tikriausiai turėjai. Ar buvai kada nors patrauktas žmonių, kurie buvo išgarsėję visame pasaulyje, ir įvykdę didžius darbus, vertus pasigėrėjimo, herojus ar svarbius Evangelijos liudininkus? Ir vėl atsakymas tikriausiai bus taip, nes toksai siekimas yra įprastas kiekvienam asmeniui, kadangi, kaip žmonės, mes visi turime savo lemtį.

Vilkaviškio parapijos dekanas prel. Vytautas Gustaitis.

    Tačiau mes esame dažniausiai nesėkmingi vykdyti tą savo likimą, nes nerandame būdo, kaip susidoroti su lemiamais ir sunkiais gyvenimo momentais.

    Norėčiau patarti tau būdą, kaip būti pasiruošususiam tokiems momentams. Jėzus tai juk ir sakė... “Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykiuose”.

    Tie žodžiai jau buvo žinomi dar prieš Kristų ir gal buvo vartojami kaip patarlė. Jėzus panaudojo juos savo mokyme, duodamas jiems naują prasmę. Mes randame juos Evangelijos ištraukoje pagal Luką, kai Jėzus kalba apie turtą. Tačiau panašiai tas palyginimas gali būti panaudojamas ir įvairiose gyvenimo situacijose. Tais žodžiais Jėzus pasako, kad ištikimybė mažuose dalykuose yra tikras bandymas, jog asmuo bus taip pat ištikimas ir didžiuose.

    Be to, kai Jėzus nori, kad būtumėm ištikimi mažuose dalykuose, tada nieko tokio menko nėra, ko gyvenimas galėtų iš mūsų pareikalauti. Nes nieko tokio mažo nėra, jei mes viską darome, vykdydami jo valią. Nieko mažo, jei mes darome iš meilės.

    “Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose”.

    O kiek daug mažų dalykų įvyksta kiekvieną dieną mūsų gyvenime!

    Štai yra stalas, kurį reikia nuvalyti, kad būtų švarus, duoti atsakymą, kurio asmuo laukia, kantriai baigti tą monotonišką darbą, kuris turi būti atliktas, ramiai vairuoti automobilį, gerai baigti namų ruošos darbą ir paruošti valgį, organizuoti veiklą, groti muzikos instrumentu, aną nukritusį popierių nuo grindų paimti, su nuoširdžia šypsena asmenį pasitikti, straipsnį parašyti, tuo laimingu įvykiu pasidalinti.

    Kaip mes turime vykdyti tuos veiksmus? Mes niekada neprivalome visko daryti paskubomis, bet tobulai ir ramiai. Mes turime daryti viską, ką privalome, nuoširdžiai.

    Būti ištikimam net mažuose dalykuose, reiškia kad turime gyventi kiekvieną valandėlę tobulai.

    “Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose”.

    Ir “didžiuose”? Taip ir tose lemiamose gyvenimo situacijose: kai svarbus nutikimas ar kokia nors nelaimė, kuri tave ištiko, tau brangaus asmens mirtis, tasai pasisekimas, kurio tu norėtum, paveldėjimas, kurio tu nesitikėjai, gilus ir nelauktas skausmas, atsakomybė netikėtai patikėta tau... ir kai kuriose tautose nenumatytas karo vargas ir skurdas.

    Norėčiau jums paminėti vieną jauną vyrą, 21 metų amžiaus libanietį, kurio vardas Fouad. Jis išmoko kaip tikrai mylėti kasdienos gyvenimą net mažmožiuose.

    Jam grįžtant iš suvažiavimo Romoje į Libaną, kur civilinis karas vis dar visu įnirtimu tęsėsi, keli ginkluoti vyrai jį sulaikė kelyje į Beirutą, apie trijų mylių nuotolyje nuo aerodromo. Tai buvo įtampos momentas. Kariškiai patikrino jo asmens tapatybės įrodomuosius dokumentus ir rado įrašą, kad jis yra “Krikščionis Maronitas”.

    “Taip, - Fouad jiems atsakė, - aš esu Krikščionis Maronitas ir aš grįžtu namo”.

    “Bet tu turi eiti su mumis”, - jie jam įsakė.

    Jie pradėjo jį kvosti ir pabaigoje jam pasakė: “Ar tu žinai, kas tavęs laukia? Fouad suprato, kad jam tai yra galas. Tada vienas kariškių vedė jį prie tilto, kur keletas krikščionių jau buvo nužudyti. Bet tuo metu, vedamas prie tilto, Fouad pasiliko ramus ir svarstė, ko Dievas iš jo norėtų šį momentą. Jam buvo aišku, kad jis turi mylėti savo artimą. Užtai jis ir stengėsi, kad tasai kariškis jaustųsi esąs mylimas. Todėl tą kariškį užjausdamas, jis stengėsi jį paguosti sakydamas jam kad jo pareigos yra sunkios ir slegiančios, kurias jis privalo atlikti tame besitęsiančiame kare. Bet kai jis priėjo prie tilto, tasai jo sargybinis sustojo, pažvelgė į į jį ir šūktelėjo: “Grįžkime atgal!”

    O kai jie pasiekė generalinį štabą, Fouad matė jo sargybinį kažką sakantį kitiems. Tada vienas iš jų priėjo prie jo ir jam tarė: “Tu esi laimingas,. Prieš keletą dienų to kariškio brolis buvo nužudytas, tad suprantama, jis turėjo tikrą priežastį jam atkeršyti”.

    Todėl Fouad, vykdydamas Dievo valią net visuose mažuose gyvenimo dalykuose, galėjo pasilikti ištikimas Dievui net tame jo gyvybei pavojingame nutikime.

    “Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmuožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose”.

    O Dievas jį apsaugojo ir šiame pavojuje.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius

Katalikų žurnalas Aidai, Lietuvai esant okupuotai, leistas Vokietijoje ir JAV, po Nepriklausomybės atstatymo buvo perkeltas į Lietuvą ir sujungtas su Naujuoju židiniu, šią vasarą dėl lėšų stokos sustojo.

Amerikos lietuvių katalikų kunigų vienybės seimas rugsėjo 21 d. įvyko Marijos Nekalto Prasidėjimo vienuolyno patalpose, Putname, CT.