Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Ką galima ir ko negalima statyti

     Dabartinės lietuvių kalbos žodynas(Vilnius, 1972) duoda šias veiksmažodžio statyti reikšmes: 1. daryti, kad stovėtų: Stulpą stato. Rugius į gubas stato. Kumelė ausis stato. 2. daryti, kad užimtų vietą: Statyk koją ant suolo. Stalą statysime prie lango. Pila pieną į puodynę ir stato kamaroje. Perkelta prasme: Statė į pavojų savo gyvybę. 3. liepti, priversti stovėti: Stato sargybą. Stato mokinį į kampą. 4. daryti pastatą: Namą, paminklą, tiltą stato. Miestą stato. Greitai, pigiai, planingai stato. Sangrąž.: Kas čia statosi (namą sau stato)? 5. kurti: Savo darbu sau statome šviesią ateitį. 6. padėjus palikti; įtaisyti: Zuikiams kilpas stato. Taures stato (gydant). Perkelta prasme: Jis man pinkles stato. 7. rengti, rodyti scenoje ar šiaip kur: Pjesę, filmą stato. 8. tiekti: Pieną pristatydavo į namus. 9. vaišinti: Statyk alaus. Statyk magaryčias. 10. versti, pavesti ką daryti: Stato ką prie darbo. 11. duoti užstatą, keisti: Statau šimtą dolerių, kad taip bus. Taip pat su veiksmažodžiu statyti vartojami kai kurie frazeologizmai: Akis statyti (stebėtis, ginčytis). Ragus statyti (pūstis, darytis nesugyvenamam).

T. Jonas Raibužis SJ JC direktorius (1967-1968).

     Tačiau kartais šis veiksmažodis vartojamas netaisyklingai: statyti balsą, statyti balsavimui, statyti naują santvarką, statyti sau tikslu, statyti reikalavimus, statyti klausimą, statyti pažymius, statyti ženklus, statyti kandidatus, statyti pavyzdžiu.

     Statyti balsą.Skambinant fortepijonu ar grojant kitais muzikos instrumentais, nusistovi tam tikra rankos padėtis, kurią daugelis vadina rankos pastatymu. Tai nevykęs, nevartotinas terminas.

     Užuot sakius rankos pastatymas, galima sakyti rankos padėtis. Pvz.: Pradedant mokytis groti, reikia kreipti dėmesį į taisyklingą rankos pastatymą (= rankos padėtį).

     Daugelis šį netaisyklingą terminą vartoja, kalbėdami ir apie vokalinę muziką. O mes turime labai gerų pakaitalų balso statymui, pastatytam balsui ir pan. Štai keli taisytini šios rūšies pavyzdžiai: Pas Kiprą Petrauską mokiniai ateidavo jau su pastatytu (= išlavintu) balsu. Čia balsus statė (= lavino) italų dainavimo mokyklos principu. Pastatytą (= Išlavintą) balsą tuoj atskirsi nuo nepastatyto (= neišlavinto). Balso statymas (= lavinimas) — siaubiausias jauno vokalisto mokymo etapas.

     Statyti balsavimui.Dažnai susirinkimuose sakoma: Šį klausimą statau balsavimui. Užuot sakius statau balsavimai, reikėtų sakyti siūlau balsuoti, pateikiu balsuoti, prašau balsuoti ir pan.

     Statyti naują santvarką.Čia geriau būtų vartoti veiksmažodį kurti. Pvz.: Mūsų jaunimas stato (= kuria) naują santvarką. Šiais atvejais veiksmažodis statyti vartojamas, nusižiūrėjus į rusų kalbą.

     Statyti sau tikslu.Pvz.: Šis dainininkas nėra toks, kuris sau tiklsu statytų tik gausius publikos aplodismentus (= kurio tikslas būtų tik gausūs publikos aplodismentai).

     Statyti reikalavimus.Pvz.: Tas profesorius studentams stato per didelius reikalavimus (= iš studentų per daug reikalauja).

     Statyti klausimą.Nevartotiną konstrukciją statyti klausimą galima pakeisti konstrukcija kelti klausimą arba tiesiog veiksmažodžiu klausti. Pvz.: Statau (= Keliu) klausimą dėl šio susirinkimo teisėtumo. Mokytojas mokiniams statė labai sunkius klausimus (= klausė labai sunkių dalykų).

     Statyti pažymius.Mokyklose buvo įprasta sakyti: pastatė penketuką, trejetuką ir pan., bet reikėtų sakyti: parašė penketuką, trejetuką ir pan.

     Statyti ženklus.Čia daroma klaidų, vartojant statyti, kai kalbama apie skyrybos ir kitus rašybos ženklus. Pvz.: Dėl ko gale šio sakinio nepastatei (= nepadėjai) klaustuko? Žinoma, čia nebūtų klaidos sakyti ir neparašei, bet, kalbant apie skyrybos ženklus, jau nuo seniau yra įprasta vartoti veiksmažodį dėti.

     Statyti kandidatus.Susirinkimuose dažnai pasakoma: Statykite kandidatus balsavimui. Tokiais atvejais nevartotiną statykite labai lengvai galima pakeisti žodžiu siūlykite.

     Statyti pavyzdžiu.Šią nevartotiną konstrukciją galima pakeisti konstrukcijomis: laikyti pavyzdžiu, kelti pavyzdžiu, siūlyti pavyzdžiu ir pan. Pvz.: Aš jį statau (= laikau) pavyzdžiu. Mokytojas jį statė (= laikė, kėlė, siūlė) pavyzdžiu visiems mokiniams.

Ką galima ir ko negalima pristatyti

     Dabartinis lietuvių kalbos žodynas(Vilnius, 1972) duoda tokias šio veiksmažodžio reikšmes: 1. greta pastatyti, prišlieti: Pristatė kopėčias prie lango. 2. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito: Prie tvarto pristatė vištidę. 3. daug pastatyti: Kambarys pristatytas gėlių. 4. pastatyti daug pastatų: Mieste pristatyta daug naujų namų. 5. nugabenti: Nupirktos prekės pristatomos į namus. 6. nugabenus pateikti: Fabrikui pristatyta dvi tonos linų. 7. teikti, rekomenduoti: Jį pristatė apdovanojimui. 8. priversti, pavesti ką daryti: Pristatė jį prie darbo. 9. supažindinant pasakyti pavardę, pareigas ar kt.: Pristatė naują tarnautoją. Pristatyk man savo draugą - aš jo dar nepažįstu. Kartais vartojama ir sangrąžinė forma: Prisistatyk, kas esąs.

     Tai turbūt čia paminėti visi atvejai, kur šis veiksmažodis yra vartotinas ir gyvoje žmonių kalboje užtinkamas. Tačiau dabar, ypač mūsų jaunimas, pradėjo šį žodį vartoti ir ten, kur jis netinka. Jau dabar yra “pristatoma” idėja, klausimas, tema, knyga ir t.t. Pvz.: Šį klausimą paskaitininkas labai įdomiai pristatė. Autorius savo knygoje puikiai pristatė šią temą. Buvo suruoštas šios knygos pristatymas. Čia veiksmažodis pristatyti ir daiktavardis pristatymas yra klaidingai vartojami, turbūt nusižiūrėjus į svetimas kalbas. Tokia vartosena lietuvių kalbai nėra būdinga. Čia minėtais atvejais būtų galima vartoti kitokius atitinkamus posakius: išvystė temą, įdomiai pateikė klausimą... Užuot sakius knygos pristatymas, kai kur vartojama knygos sutiktuvės arba supažindinimas su knyga. Tai neblogi terminai. Gal reikėtų prie jų pasilikti, jei nebus surasta geresnių.

Gal būtų galima aiškinti, kad jeigu galima pristatyti asmenį (t.y. supažindinti su kitais), tai dėl ko negalima pristatyti knygos (su ja supažindinant visuomenę)? Gal kada nors kalbininkai ir nusileis “liaudžiai”, priimdami šią analogiją, bet dabar dar nevertėtų šio termino vartoti, kalbant apie visuomenės supažindinimą su nauja knyga.