Spausdinti

Dr. Aldona Vasiliauskienė

     1997-aisiais metais tarp svarbių Lietuvos istorijai jubiliejinių datų gražiai įsijungė ir daktaro prelato Juozo Prunskio dvigubas jubiliejus: 65-eri kunigystės metai ir 90 metų amžiaus jubiliejai. Žmogaus gyvenimas skaičiuojamas ne tik nueito kelio ilgiu, bet ir to kelio prasmingumu. Žvilgterėkime į ilgą gyvenimo kelią lydėjusią svarbią, įvairiašakę prelato veiklą.

T. Kazimieras Pečkys SJ JC direktorius (1956-1957)

     1997 m. gruodžio 22 d. prelatui sueina 90 metų - taigi jis gimęs 1907 m. gruodžio 22 d. Utenos apskrityje, Daugailių parapijoje, Žvilbučių dvare. Jis yra vyriausias iš penkių vaikų šeimos. Šiuo metu netoli prelato, gyvenančio Lemonte, gyvena ir jo jauniausioji sesuo Onytė Garūnienė. Tėvas mirė Sibire 1941 metų vežimo metu, motina, pabėgusi iš Sibiro į Lietuvą, prelato rūpesčiu atvyko į Ameriką, čia sulaukusi garbingo 96 metų amžiaus, mirė. Palaidota Šv. Kazimiero kapinėse, čia ilsisi ir du jos sūnūs (jaunesnieji prelato broliai Vladas ir Jonas) bei dukra Anelė (Prelato sesutė).

     1932 m., baigęs Kauno kunigų seminariją, Juozas Prunskis kartu su 22 klierikais buvo įšventintas kunigu (įšventino vysk. Juozas Skvireckas 1932 m. gegužės 22 d.) Iš 23 tuo metu įšventintų kunigų šiuo metu gyvi tik 2; tai prel. Juozas Prunskis ir kun. Kazimieras Kuzminskas, neseniai sugrįžęs į Lietuvą. Kun. J. Prunskio pastoracinio darbo metai - Kupiškis, čia sušlubavus sveikatai, gyveno ir gydėsi Pažaislyje, globojamas rūpestingų seselių Kazimieriečių, kurioms už atgautą sveikatą prelatas jaučia nuoširdų dėkingumą... Atvykęs į Ameriką (Čikagą), kurį laiką gyveno pas tėvus marijonus

     Šv. Jurgio parapijoje, vėliau dirbo nelietuviškose Šv. Simforozos bei Visatos Karalienės parapijose. Už pastoracinę veiklą Šventasis Tėvas kun. Juozą Prunskį 1987 m. pakėlė prelatu.

     Be pastoracinės veiklos, prelatas dirbo įvairiose srityse: kaip plačiašakis ąžuolas, brandino vaisius kiekvienoje šakoje.

     Jau nuo mokyklos suolo Utenos “Saulės” gimnazijoje (prelatui mokantis ji buvo progimnazija), vėliau Rokiškio gimnazijoje - Juozukas aktyviai įsijungė į ateitininkų bei skautų veiklą. Vėliau, priverstas pasitraukti iš Lietuvos ir apsigyvenęs Čikagoje, jis kartu su busimuoju vyskupu A. Deksniu 1941 m. Čikagoje įkūrė pirmąją ateitininkų kuopą, o nuo 1993 m. apsigyveno Ateitininkų namuose Lemonte. Ateitininkams yra paskyręs ne vieną straipsnį - paminėtini: “Laimė, kad esu ateitininkas”, “Kaip įsikūrė pirmieji ateitininkai Čikagoje” ir kt.

     Prelatas - garsus žurnalistas, ne vieno laikraščio redaktorius; “Mūsų laikraščio” religinio-ideologinio skyriaus redaktorius (1935-1936), “XX amžiaus” redaktorius (1936-1939 m.), “Draugo” pagalbininkas ir redaktorius (1948-1972 m.), “The Marian” redaktorius (1964-1969 m.), “Kristaus Karaliaus laivo” redaktorius (1972-1974). Jam redaktoriaujant, plėtėsi laikraščių apimtis, gausėjo rašančių skaičius, augo tiražas...

     J. Prunskis ir pats intensyviai rašė. Nuo 1929 metų pradėjęs intensyviai bendradarbiauti spaudoje, prelatas parašė per 11.000 straipsnių. Straipsnius pasirašinėjo pilna ar sutrumpinta pavarde bei inicialais, o taip pat slapyvardžiais: J. Čikaginis, J. Daugailis, J. Žvilbutis bei jų sutrumpinimais. Pastarieji, kaip matome,

- gimtinės - Žvilbučių dvaro bei Daugailių parapijos įamžinimai.

     Dr. Juozas Brazaitis pabėžė tris žurnalistinius bruožus, lydinčius J. Prunskį visą gyvenimą, išskiriančius jį iš kitų bendradarbių: “Pirmiausia jis turėjo gerus reportažui reikalingus privalumus, didelį judrumą bei paslankumą visur būti ir savo akimis viską pamatyti, turėjo įspūdingą pastabumą, mokėjimą lengvai pasakoti... Antras jo laikraštinis bruožas buvo supratimas, kad laikraščiui pirmiausia reikia informacijos, informacijos skubios, tikslios, efektingos... Trečias bruožas - mokėjimas sutelkti kuo daugiau bendradarbių laikraščiui”.

     Be gausybės straipsnių dr. prel. Prunskis yra parašęs, suredagavęs bei recenzavęs ne vieną knygą - jų 39. Visas prelato knygas galima suskirstyti į dvi tematikas: okupantų (nacistinių bei sovietinių) žiaurumų iškėlimas ir krikščionybės svarbos mūsų tautai akcentas.

     Todėl nors ir neutraliuose pavadinimuose paprastai yra sutalpintos apologetinės mintys... Dar ir dabar spaudoje gali surasti prelato J. Prunskio pristatomas Lietuvoje išleidžiamas knygas.

     1939 m. dar Lietuvoje, pradėjęs dirbti Katalikų veikimo centre (KVC) ir pasitraukęs iš Lietuvos (1940 m. liepos 22 d. perėjo sieną) tęsė šį darbą. 1940 m. Kūčių dieną pasiekęs Čikagą, jau 1942 m. rugsėjo 19 d. atkūrė Katalikų Spaudos biurą (KSB) Katalikų federacijos žinyboje. Jis buvo vienintelis šio biuro tarnautojas - rašė informacijų biuletenius apie lietuvių katalikų buitį Amerikoje ir visame pasaulyje, ir siuntinėjo laikraščiams. Skaitė įvairiomis kalbomis įvairius katalikų laikraščius, per kalkę perrašydavo ir siuntinėjo lietuvių laikraščiams. Sis biuras - tai daugiau informacijų biuras, beje, viename asmenyje. Tuo metu biuras palaikė ryšius su amerikiečių spauda, išleido 102 savaitinius biuletenius, 4 brošiūras: “Taip mirė nemirtingieji”, “15 Lietuvoje sušaudyti kunigų” (lietuvių ir anglų kalbomis), “Sibiro ištrėmime ir bolševikų kalėjime”, “Komunizmas ir revoliucija Amerikoje”. O biuro direktoriui kun. J. Prunskiui išvykus studijuoti į Vašingtoną, biuro veikla nutrūko.

     Būtina pažymėti, kad prel. J. Prunskis 1944-1945 m. studijavo Vašingtono katalikiškame universitete, ir šios studijos buvo apvainikuotos bažnytinių teisių daktaro laipsniu. Disertaciją “Lyginamoji studija tarp Lietuvos konkordato ir valstybės įstaigų” (Comparative Law. Ecclesiastical and Civil, in Lithuanian Concordat) 8 profesorių komisija įvertino itin teigiamai.

     Prel. J. Prunskis - aktyvus Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) narys. Į jos veiklą įsitraukė dar studijų Kauno kunigų seminarijoje metu. Šios veiklos pėdsakų galima surasti LKMA Suvažiavimo darbuose, LKMA Metraštyje, LMKA archyve Romoje, periodinėje spaudoje, kitų autorių moksliniuose straipsniuose...

     Nuo 1970 m. dr. J. Prunskis - ALTo Informacijų biuro direktorius: rengė radijo programas, rašė brošiūras. Dirbdamas Amerikos Lietuvių Taryboje, su lietuvių delegacijomis dalyvavo tarptautinėse konferencijose Madride, Londone, Vienoje. Pavyzdžiui, Madride kalbėjosi su 14 šalių ambasadoriais, daugeliu delegatų bei žurnalistų. Gal pirmą kartą tokiai gausiai ir įvairiai visuomenei buvo suteikta išsamių žinių apie Lietuvą. Lietuvos reikalais J. Prunskis įteikė ALT’o memorandumą...

     Žymi prelato veikla ir Lietuvių fonde, kuris buvo įsteigtas 1962 m. kovo 14 d. Siame fonde prelatas yra įkūręs ne vieną premijų fondą,

     Savo premijomis prelatas skatino ir skatina lietuvišką bei krikščionišką veiklą ne tik išeivijoje, bet ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Smulkesnes premijas pradėjęs skirti jau nuo 1954 m., greitai ėmė plėsti ir premijuodamųjų asmenų skaičių, premijų sritį bei premijų dydį. Tad ne veltui prelatas Juozas Prunskis vadinamas Didžiuoju Mecenatu. Pateiksime keletą prelato mecenatoriškos veiklos krypčių pavyzdžių: “Draugo” premijos, premijos žurnalistams, premijos Lietuvių rašytojų draugijai, Religinio meno bei religinės literatūros premijos, premijos už mokslinę veiklą, premijos leidykloms, premijos laikraščiams ir žurnalams, premijos kompozitoriams, premijos už Lietuvos garsinimą kitataučių spaudoje, premijos visuomenininkams, premijos ateitininkijai, premijos jaunimui, premijos vyresnio amžiaus žmonėms (visuomenininkams bei už labdaringą veiklą). Pastaroji premija teikiama iš fondo, kuris yra pavestas tvarkyti JAV LB Socialinei tarybai.

     Be minėtų premijų Prelatas teikia paramą Šv. Kazimiero kolegijai Romoje, išeivijos mo-


T. Algimantas Kezys SJ JC direktorius (1974-1977).

kytojams, jaunimo stovykloms, ateitininkų namų išlaikymui, ateitininkams, vyčiams, skautams, Katalikiškai spaustuvei Lietuvoje ir t.t.

     Ir dabar dosnią prelato ranką jaučia katalikiškos leidyklos, laikraščiai bei žurnalai, mokyklos ir kitos katalikiškos organizacijos bei draugijos, ypač Lietuvoje. Tad Utenos rajono taryba, įvertindama dr. prel. Juozo Prunskio nuopelnus, jam suteikė Utenos miesto Garbės piliečio vardą. Tai prasminga uteniškių dovana savo kraštiečiui, mininčiam dvigubą jubiliejų. Visokeriopos Aukščiausiojo palaimos garbingų jubiliejų proga - 65-erių metų kunigystės ir 90 metų amžiaus - linki ir straipsnio autorė.

□    Rugsėjo 24 d. bendrojoje audiencijoje Šv. Petro aikštėje dalyvavo 250 lietuvių. Tarp jų buvo ir “Aido” choras. Iš Lietuvos atvykusius maldininkus pop. Jonas Paulius II pasveikino lietuviškai.

□    Švč. M. Marijos Gimimo parapija Čikagos Marquette Parke lapkričio 9 d. iškilmingai atšventė 70 m. sukaktį. Dabar parapijos klebonu yra kun. Mykolas Yakaitis.