Paruošė inž. Viktoras Jautokas

Robotas kaip gyvatė

    Kai kalbame apie robotus, tuoj prieš akis atsistoja figūra, panaši į žmogų, bet ne į gyvatę. Viena bendrovė New Yorke pagamino robotą, panašų į gyvatę, ypač kai ji juda, šliaužia. Robotas gali lankstytis j visas puses. Turi šešis sąnarius, kurie pasisuka 12° į bet kurią pusę. Į kiekvieną sąnarį yra įmontuoti maži elektriniai motoriukai ir jų valdymui elektroninė įranga. Kiekvienas sąnarys veikia nepriklausomai vienas nuo kito. Robotas yra 1,4 metro ilgio ir 42 mm skermens. Sveria 4,6 kg (10 lbs). Slenka 20 cm per minutę.

    Roboto priekyje įtaisyta maža video kamera, kuri perduoda priekyje esamą vaizdą. Šis robotas pritaikytas pramonei, bet galima naudoti ir kitur, pvz., sudėtingų vamzdžių vidaus patikrinimui. Įdomu, kad jį bandys ateityje panaudoti, įvykus žemės drebėjmui, ieškant žmonių po sugriuvusiais namais, ko anksčiau nebuvo galima padaryti. Gyvi žmonės po griuvėsiais bus greičiau surasti. Kaip matome, šio roboto pagalba bus įmanoma išgelbėti daug gyvybių.

Golfininko padėjėjas

    Kas yra žaidęs ar dar tebežaidžia golfą, gerai žino, kaip sunku nustatyti tikslų atstumą nuo kamuoliuko iki vėliavėlės. Žinant nuotolį lengva pasirinkti kamuoliuko numušimui lazdą. Norint pagelbėti golfininkams, keletas bendrovių atstumo nustatymui pradėjo gaminti lazerio aparatus. Pirmieji buvo per dideli ir per brangūs: kainavo apie 900 dol. - eiliniam golfininkui tai buvo per brangu.

    Dabar VistaTronics Eagle bendrovė pagamino naują rankinį lazerio instrumentą, kuriuo nustatomas atstumas. Jo kaina žemiau 150 dolerių.

    Aparatas yra keturių colių aukštumo, sveria šešias uncijas ir veikia taip: specialiam tikslui pagamintas lazeris išduoda infraraudoną šviesos srautą, kuris, atsimušęs į vėliavėlės kote įtaisytą reflektorių, nustato tikslų atstumą. Tikslus nuotolis šiuo instrumentu gali būti nustatytas tik nuo 30 iki 320 jardų. Jeigu atstumas yra mažesnis ar didesnis, būna netikslus.

Nauji kabeliai Europoje

    Sugriuvus Berlyno, sienai, pakilus geležinei uždangai, suirus Sovietų sąjungai, įvairios Vakarų bendrovės pradėjo žvalgytis į Rytus, numatydamos naują rinką savo technologijos įrangai ir jos prekėms. Ieškojo tokios srities, kuri per beveik 50 metų būtų daugiausiai atsilikusi.

    Viena tų sričių, kuri buvo labai neišsivysčiusi -tai telefonų ryšys, ypač tarptautinis. Norint pagerinti tarptautinį telefonų ryšį, reikia išvesti naujus telefonų kabelius. JAV, Vakarų Europos ir Japonijos bendrovės įsijungė į šį darbą ir nutarė, kad viską reikia pradėti iš pagrindų: nevesti metalinių kabelių, bet stiklo pluoštų, mat stiklo kabeliais tuo pačiu metu galima atlikti daug daugiau telefoninių pasikalbėjimų.

    Visas kabelių išdėstymas vyksta įvairiomis kryptimis. Juos veda skirtingos bendrovės. 1990 m. pradėta vesti pirmoji kryptis, kuri ėmė veikti 1994 m. Ji eina iš Frankfurto į Varšuvą, Prahą, Bratislavą, Budapeštą - sudaro 3700 km. Vėliau ši minėta pirmoji kryptis bus pratęsta ir j Lietuvą, Gudiją, Rumuniją, Bulgariją ir Moldaviją - tada visas kabelis sudarys 14.000 km ir kainuos 500 mln. dolerių.

    Neseniai išvestas kitas šiaurės-pietų krypties kabelis, kuris sujungia Estiją, Latviją, Lietuvą ir toliau po vandeniu per Baltijos jūrą - Daniją, Švediją (linija Lietuva - Švedija jau pradėjo veikti), o iš ten Lenkiją, Čekiją ir Austriją. Ši linija yra 1500 km ilgio. Kainavo 100 mln. dol. Kai šis užmojis bus užbaigtas, atsiras galimybė lengviau susisiekti su Lietuva.

Judesių slopintojas

    Žinome, kad yra žmonių, kurie, paveikti bet kurios ligos, įgauna rankų drebėjimą. Jiems sunku rašyti, valgyti, gerti iš stiklinės ar puoduko. Vaistai ne visada padeda sumažinti šį drebėjimą. Todėl MIT (Massachusetts Institute of Technology) mechanikos inžinieriai prieš keletą metų pradėjo projektuoti prietaisą, sumažinantį rankų drebėjimą.

    Instrumentas veikia panašiai, kaip mašinos amortizatorius (shock absorber) arba durų prietaisas, neleidžiantis durims smarkiai užsitrenkti. Prie rankos pritvirtinamas instrumentas, slopinąs drebėjiną. Rankos judesių mažinimą valdo mažas kompiuteris, kuris jaučia drebėjimo judesius. Kai rankos judesys eina į bet kurią pusę, tada kompiuteris siunčia pulsą prietaisui, kad gretai pasipriešintų judesiui. Šiuo būdu rankos drebėjimo judesiai sumažinami net iki 85%.

Būtinas elektros lizdas garaže

    Elektra varomų automobilių ateitis dar nėra visiškai aiški, bet kai kurie miestai ir apskritys (counties) jau dabar tam ruošiasi, ypač Kalifornijos gyventojai. Sacramento apskritis Kalifornijoje išleido pastatų kodą, kad nuo 1995 metų visi naujai statomi namai privalo turėti elektros lizdą, iš kurio būtų galima pakrauti automobilio akumuliatorius. Kodas liečia visus vienos šeimos gyvenamųjų namų garažus, nurodant, kaip ir kur privalo būti įrengtas elektros lizdas.

    Kodo išleidimas buvo paskatintas, nes 1998 metais 2% visų Kalifornijoje parduotų automobilių privalės būti be jokių gamtai žalingų išmetamųjų dujų. Sakramento apskrities elektros bendrovė ruošiasi pagaminti tiek elektros energijos, kad galėtų aptarnauti nuo 100.000 iki 150.000 elektra varomų automobilių. Manoma, kad ir kitos JAV apskritys, saugodamos savo žmonių sveikatos gerovę paseks šiuo vertingu pavyzdžiu.

Ar tarakonas yra šnipas?

    Tokyo universiteto profesoriui Isao Shimoyama ir jo bendradarbiams pasisekė įdiegti į tarakono antenų lizdus kompiuterizuotą kontrolę, kuri siunčia elektroninius pulsus į šio parazito antenų lizdus. Tuo būdu žmogus jį valdo: gali įsakyti, kad eitų pirmyn ar atgal, pasuktų į dešinę ar kairę.

    Nors tai yra šio tyrimo pati pradžia, bet mokslininkai mano, kad jiems pasiseks ant tarakono nugaros ušdėti mažytes video kameras. Tada jį pasiųs į tokias vietas, kur kitu būdu neįmanoma įeiti, o video kameros turės galimybę perduoti visą vaizdą, kur tik tarakonas keliaus.

    Dar nežinoma, ar projektas pasiseks, bet jau pasigirdo įvairiausių prieštaravimų. Bijoma, kad kenkėjas tarakonas nepradėtų šnipinėti, ypač privačiuose žmonių butuose ar viešbučiuose.

    Prof. I. Shimoyama užtikrino, kad šį tyrimą daro grynai moksliniais sumetimais, nemano panaudoti žmonių šnipinėjimui. O kas galėtų jo žodžius patvirtinti?

Naujas žibintuvėlis

    Georgia Tech tyrimų institutas suprojektavo ir pagamino pavyzdinį radaro žibintuvėlį. Juo galima susekti žmogų, pasislėpusį už durų ar sienos. Žibintuvėlis jaučia žmogaus kvėpavimo judesius. Šį prietaisą bus galima daug kur panaudoti, ypač policijos tarnyboje - pasislėpę nusikaltėliai negalės užpulti policininkų iš pasalų.

    Manoma, kad vėliau, patobulinus šį instrumentą bus galima panaudoti medicinoje, tikrinant širdies plakimą.

    Žibintuvėlis išduoda dešimt kartų mažiau elektromagnetinių bangų, negu šiandien žmonių vartojama mikrobangų krosnelė.