Spausdinti

Paruošė Marija A. Jurkutė

VILNIAUS KATEDROS LOBYNAS - VERTINGIAUSIA VISŲ LAIKŲ MENO KOLEKCIJA

     Lietuvos muziejininkai atksleidė visuomenei keliolika metų saugotą paslaptį: atrastą Vilniaus katedros auksakalystės meno lobyną. Tai pati vertingiausia visų laikų Lietuvos meno kolekcija, kurioje maždaug 270 aukso ir sidabro brangakmeniais puoštų dirbinių: monstracijos, bažnyčios taurės, re-likvijoriai, vyskupo lazda pastoralas, kiti turtai.

     Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, ši kolekcija — neįkainojamos vertės meno ir istorinės vertybės. Jos atspindi auksakalystės raidą Lietuvoje nuo Katedros įkūrimo laikų. Seniausias rinkinyje - gotikinis švento Stanislovo relikvijorius, atsiųstas Katedros šventinimo proga.


Margot.     Jonas Rimša

     Šį lobį prieš trylika metų - 1985-ųjų kovo 27-ąją - atrado Vilniaus katedros, kurioje tuo metu veikė paveikslų galerija, tyrinėtojai: archeologas Napalys Kitkauskas, paminklo saugininkas Juozas Stasiulis, muziejininkai Stasys Cipkus ir Romualdas Budrys. Kaip prisiminė N. Kitkauskas, lobio radėjai iš katedros išėjo tik po paros, kruopščiai inventorizavę surastas vertybes.

     Keliolika metų radinys buvo saugomas paslaptyje: pradžioje buvo baiminamasi, kad neįkainojama kolekcija nebūtų išvežta į Kremliaus saugyklą. Vėliau, atkūrus nepriklausomybę, apie turtus neskubėta skelbti dėl kriminologinių priežasčių.

     Nors apie kolekciją ilgainiui sužinojo nemažai muziejininkų, restauratorių, kultūros patriotai išsaugojo paslaptį nuo plačiosios visuomenės.

     Valstybės dienos šventės išvakarėse sostinės Chodkevičių rūmuose šios vertybės pirmą kartą parodytos Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios vadovams: Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, Ministrui pirmininkui Gediminui Vagnoriui, arkivyskupui Audriui Juozui Bačkiui.

     Vilniaus katedros lobynas bus eksponuojamas viename Vilniaus muziejų. (Lietuvos aidasNr. 131)

EUROPOS PARKAS VIRSTA PASAULIO SKULPTORIŲ MEKA

     Prancūzijos nacionalinės geografijos institutas 1989 m. nustatė, kad geografinis Europos žemyno centras yra 20 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus Purnuškių kaime, šalia Bernotų piliakalnio. Kilo idėja įprasminti šią išskirtinę vietą ir įkurti viso pasaulio skulptūros parką, kur įvairias pasaulio kultūras galėtų reprezentuoti amžinai išliekantys ženklai - skulptūros.

     Netoli minėto centro, Joneikiškių kaime, Raudondvario girioje, kurioje, gamtininkų teigimu, daugiausia paukščių giesmininkų, skulptorius Gintaras Karosas 1993 m. vasarą surengė Pirmąjį tarptautinį skulptūros simpoziumą “Europos parkas“. Menininkų iš JAV, Japonijos, Graikijos, Vengrijos, Suomijos, Armėnijos ir Lietuvos sukurtos skulptūros padėjo jam pagrindus. Po to į kasmetines vasaros stovyklas sugužėję skulptoriai papildydavo vis gausėjančią ekspoziciją. Šiandien 55 ha parko plote yra jau 48 skulptūros. Netrukus ekspozicija pasipildys dar trim išskirtiniais darbais. (Lietuvos rytasNr. 127)

Kompozicija.     Viktoras Petravičius

PREMIJOS MENININKAMS

     Šešiems žinomiems Lietuvos menininkams paskirtos Lietuvos Vyriausybės meno premijos. Už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus Vyriausybės meno premijomis apdovanoti: dailininkė Gintautėlė Baginskienė, kompozitorius Feliksas Bajoras, poetė Onė Baliukonytė, dirigentas Saulius Sondeckis, aktorė Rūta Staliliūnaitė ir fotomenininkas Antanas Sutkus.

     Vyriausybės meno premijos įsteigtos pernai. Šiuos apdovanojimus specialios komisijos siūlymu skiria ministrų kabinetas. Šiemet kūrybinės sąjungos, visuomeninės organizacijos bei įstaigos komisijai pateikė dvidešimt aštuonių žinomų menininkų kandidatūras, iš kurių ir išrinkti šeši paskelbtieji laureatai.

     Iki šiol Vyriausybės meno premijas buvo pelnę septyni žinomi kūrėjai. Šiuo metu Vyriausybės meno premijos dydis yra 37.500 litų. (Lietuvos aidas Nr. 24).

ANT VAIKYSTĖS SLENKSČIO - SU ANZELMU MATUČIU

     Vaikų poetui, gamtos dainiui, tarptautinio H.K. Anderseno diplomo laureatui Anzelmui Matučiui šiais metais būtų sukakę 75-eri. Tai poetas, savo takelį į kūrybą suradęs vaikystėje, kai trylikametis gimnazistas, “prisiminęs Jiesios lakštingalų traliavimą, ir pats pradėjęs rašyti”. Tai poetas, apie save rašęs: “Kaip tas genelis taukšiu, kaip volungėlė švilpiu... aš tik vaikams groju“.

     Poeto jubiliejaus proga Vaikų literatūros muziejuje Kaune įvyko popietė, apipinta muzika, eilėraščiais, prisiminimais. Į svečius atvykęs rašytojo sūnus Valentinas Matulevičius susirinkusiems vaikams pasakojo apie savo tėtį, juokavo, kad yra ir jam skirtas eileraštis “Valius - dvejetų karalius". O Zita Gaižauskaitė, pirmoji A. Matučio literatūrinės premijos laureatė, dalijos prisiminimais apie savo vaikystės įspūdžius, paskaitė A. Matučio eilėraščių.

     Šventės metu buvo atidaryta paroda, skirta poeto jubiliejui, kurioje - knygos, rankraščiai, nuotraukos iš muziejaus fondų. Belieka sutikti su Z. Gaižauskaite, šventės metu pasakiusia, kad rašytojas “gyvas tol, kol skaito jo kūrybą, tad Matutis bus amžinai gyvas“. (Kauno diena Nr. 119)

PAMINKLINIS AKMUO AUGUSTINUI POVILAIČIUI

     Jurbarko rajono Smalininkų seniūnijoje, Pašvenčio kaime, iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo kraštiečio, buvusio Lietuvos Respublikos saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio atminimui. Šiame kaime A. Povilaitais ne tik gimė, augo, bet ir tragiškomis 1940 m. birželio dienomis viešėjo. Birželio 15 d. Pašvenčio mokyklos kieme buvo areštuotas, netrukus išgabentas į Maskvą ir 1941 m. liepos 12 d. Butyrkų kalėjime sušaudytas. Kartu su juo Pašventyje buvo suimtas ir tuometinis vidaus reikalų ministeris K. Skučas.

     Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Jurbarko rajono vadovai, įvairių organizacijų atstovai, gausus būrys vietos gyventojų, taip pat A. Povilaičio sūnus Romualdas Povilaitis, atvykęs iš JAV, kur Lemonto mieste dirba gydytoju. Paminklą pašventino Jurbarko evangelikų parapijos kunigas Mindaugas Sabjutis. Giedojo Jurbarko tremtinių ir politkalinių choras “Versmė”. (Kauno diena Nr. 47)

DOVANA MUZIEJAMS - IKI LITŲ NAUDOTŲ LAIKINŲJŲ PINIGŲ PAVYZDŽIAI

     Lietuvos banko valdyba nutarė nemokamai perduoti šalies muziejams didelį kiekį bendrųjų talonų, laikinųjų pinigų-talonų ir jų pavyzdžių.

     Paskelbus Nepriklausomybę, įvairių nominalų bendrieji talonai, iš pradžių naudoti kaip priedas prie rublių, vėliau buvo išimti iš apyvartos. Nuo 1992 metų spalio pirmosios laikinieji pinigai-talonai grįžo į apyvartą ir visiškai pakeitė rublį. Jie cirkuliavo iki 1993 metų liepos 20 dienos. Beveik mėnesiu anksčiau, birželio 25-ąją, buvo įvestas litas, kuris šiemet paminėjo savo atgimimo penkmetį. (Kauno diena Nr. 147)

ORO UOSTO GATVĖMS - LAKŪNŲ VARDAI

     Šiaulių oro uoste trys naujos gatvės jau turi vardus. Miesto tarybos posėdyje joms suteikti nusipelniusių lakūnų Jono Mikėno, Petro Motiekaičio, Rimanto Stankevičiaus vardai.

     Su Šiauliais artimiausiai susijęs buvo Petras Motiekaitis - Lietuvos aviamodelizmo pradininkas, 16 kartų gerinęs pasaulio rekordus su savo projektuotais ir pagamintais sraigstasparnių modeliais. Jis ir pirmojo Lietuvoje aviamodeliuotojų būrelio įsteigėjas. Mirė 1988 m., būdamas 68 metų.

     Lakūnas aviacijos majoras Jonas Mikėnas (1899-1988) - 1934 m. skridimo aplink Europą dalyvis, primosios eskadrilės vadas.

     Kosmonautas bandytojas Rimantas Stankevičius (1944-1990) žuvo skrydžio demonstravimo metu Italijoje. (Lietuvos aidas Nr. 121)

LIETUVOJE DAUGĖJA NESANTUOKINIŲ VAIKŲ

     Mažėjantis santuokų ir didėjantis ištuokų skaičius blogina demografinę padėtį. 1997 m. susituokė 18 tūkst., išsiskyrė 11 tūkst. porų.

     Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai skiriasi kartu vos 5-9 metus pragyvenusios poros. Daugiausia ištuokų yra 30-34 metų asmenų amžiaus grupėje. Besituokiančiųjų amžiaus didėjimas lemia mažiausią skyrybų skaičių pirmaisiais bendro gyvenimo metais. Jaunimas vis labiau toleruoja neregistruotas santuokas Specialistai mano, kad ateityje jos gali tapti alternatyva tradicinei šeimai. Plintant neregistruotoms santuokoms, prognozuojamas nesantuokinių vaikų skaičiaus didėjimas.

     Mažėjant santuokų, daugėja nepilnų šeimų. Praėjusiais metais 71 proc. išsiskyrusių šeimų augino nepilnamečius vaikus. Po skyrybų be vieno iš tėvų liko apie 12 tūkstančių vaikų.

     Lietuvoje, palyginti su užsienio šalimis, tuokiamasi gana anksti - vidutiniškai vyrai 24,5, o moterys - 22,6 metų. (Lietuvos aidas Nr. 128)

Į XXI AMŽIŲ - SU MODERNIAIS ASMENS DOKUMENTAIS

     Vyriausybė tikisi, kad XXI amžiaus pradžioje Lietuvos piliečiai jau turės asmens dokumentus, atitinkančius tarptautinius standartus. Ministrų kabinetas priėmė Asmens dokumentų rengimo programą, pagal kurią dabartinę pasų sistemą planuojama pakeisti identifikavimo kortelių sistema.

     Identifikavimo kortelė daugelyje valstybių yra pagrindinis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Jis beveik atitinka Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame yra asmens fotografija ir pagrindiniai duomenys apie jį.

     Identifikavimo kortelių sistema Europoje egzistuoja jau apie 16 metų ir visiškai pasiteisino. Todėl Lietuvai, kuri yra asocijuota Europos Sąjungos narė, artimiausiu metu taip pat reikėtų pereiti prie identifikavimo kortelių sistemos šalies viduje, o kelionėms į užsienį įdiegti kelionės dokumentą -pasą. Užsienio valstybių praktika rodo, kad naujų asmens dokumentų parengimas užtrunka iki dvejų metų, todėl ir Lietuvoje išduoti asmens identifikavimo korteles būtų galima 2000-2001 metais. (Lietuvos aidas Nr 88)

DANŲ KARIKATŪRISTŲ PARODA

     Jurbarko dailės mylėtojai ir vertintojai sulaukė puikios dovanos — miesto kultūros rūmuose surengta danų karikatūristų kūrinių paroda, nuskaidrinant dažno žiūrovo nuotaiką. Paroda pavadinta “Viena karalienė - viena demokratija”. Visose karikatūrose pastebimas subtilus menininkų skonis ir didelis taktas pasijuokiant iš žmonių siplnybių ir nerimtų polinkių. Ne vienoje karikatūroje pavaizduota ir Danijos karalienė Margreta II. Žiūrėdama į savo šaržuotus portretus, karalienė turbūt tik linksmai šypsojosi, nes ji pati - dailininkė, nes ji - vienintelė karališkos kilmės karikatūriste pasaulyje. Bent taip skelbė prierašas po viena karikatūra. (Kauno diena Nr. 158)

DELFINAI BALTIJOJE IEŠKO MINŲ

     Iš Kalifornijos atskraidinti penki delfinai pirmą kartą Europoje dalyvavo tarptautinėse pratybose “Baltic Challenge ‘98”, Baltijos jūroje ieškodami minų. Prie Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo Kuršių mariose delfinams buvo įrengti trys specialūs 80 kubinių metrų talpos baseinai. Kadangi baseinuose Baltijos jūros vanduo nėra toks sūrus kaip Atlanto, į juos buvo supilta apie 2 tonas druskos. Delfinai maitinti iš Amerikos atvežtomis šaldytomis žuvimis: silkėmis, skumbrėmis, stintomis. Jų buvo atgabenta net 7 tonos.

     Delfinų - minų ieškotojų turi tik Rusijos ir JAV kariniai jūrų laivynai. Pasak JAV karinio jūrų laivyno leitenanto Johno Youngo, jūrų žinduolius darbui po vandeniu JAV karinės prajėgos naudoja jau 30 metų. Delfinų mokymas trunka 3-5 metus ir kainuoja apie 1 mln JAV dolerių.

     Kaip delfinai ieško minų? Į spėjamą minų lauką yra nuleidžiama valtis. Kai delfinas suranda ieškomą objektą, jį pažymi specialiu pluduriu ir grįžęs prie valties paliečia jos priekį, o jei nieko neranda, paliečia valties galą. Delfinams suradus sprogmenį, po vandeniu leidžiasi narai ir jį nukenksmina.

     Pradėję tirti delfinus, mokslininkai ypač domėjos jų hidrodinamika, nes pagal tai, kaip delfinai juda vandenyje, galima tobulinti laivų konstrukciją.

     Vėliau atkreiptas dėmesys į delfinų biologinius radarus - sonarus, kurie yra jautresni už laivyno radarus, gerokai tobulesni ir patikimesni. Be to, delfinai gali giliai nardyti nejausdami besikeičiančio slėgio poveikio.

     Prieš atskraidinant delfinus į Lietuvą, buvo ištirtas Baltijos jūros vanduo, ar jis nėra kenksmingas šiems jūros žinduoliams. Tik įsitikinę, kad vanduo tinka, Amerikos kariškiai delfinus paleido į Baltijos jūrą aklimatizuotis. (Lietuvos aidas Nr. 136)