Paruošė Aldona M. Jurkutė
BEDARBIŲ SKAIČIUS IŠAUGO
Rugpjūčio 1 dieną Lietuvos darbo biržoje buvo užregistruota 138,1 tūkstančio bedarbių. Per mėnesį jų skaičius padidėjo 4,5 tūkstančio, o palyginti su praėjusių metų rugpjūčio pradžia - 44 procentais. Statistikos departamentas skelbia, jog bedarbių pašalpas mėnesio pabaigoje gavo 23,9 tūkstančio bedarbių pašalpas mėnesio pabaigoje gavo 23,9 tūkstančio bedarbių, arba 39,9 procento daugiau nei pernai. Liepos mėnesį bedarbės moterys sudarė 49,3 procento, o kas penktas užsiregistravęs bedarbis buvo absolventas. Tuo tarpu laisvų darbo vietų per mėnesį buvo užregistruota 7,3 tūkstančio, arba 19,7 procento mažiau nei pernai. Nedarbo lygis per praėjusį mėnesį padidėjo 0,3 punkto ir rugpjūčio 1 dieną sudarė 7,8 procento. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet nedarbas išaugo 2,4 procento.
XXI amžius,Nr. 64
PARODA BANKO JUBILIEJAUS PROGA
Lietuvos žemės ūkio banko 75-mečio proga Alytaus skyrius surengė Lietuvoje cirkuliavusių monetų parodą. Monetos paimtos iš asmeninės Zenono Gramacko kolekcijos, laikomos Žemės ūkio banko seifuose.
Paroda susideda iš keturių skyrių; monetos ir piniginiai banknotai, cirkuliavę Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pinigai, Lietuvos Respublikos laikinieji pinigai, pasaulio salių pinigai. Seniausios eksponuojamos monetos yra iš XV-XVI a.
Bene įdomiausios parodoje Lietuvos kolekcinės monetos, skirtos įsimintiniems įvykiams bei veikėjams paminėti. Tai monetos, skirtos Vincui Kudirkai, Adomui Mickevičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Sausio 13-osios penktosioms metinėms, Pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms, didiesiems Lietuvos kunigaikščiams Gediminui ir Algirdui, karaliui Mindaugui paminėti.
Per parodos atidarymą banko filialo direktorius Aloyzas Jaciunskas pasakojo, kad nuo 1997 m. jų banko skyrius organizuoja įvairias parodas. Buvo surengtos parodos, skirtos leidiniams apie Vilnių ir Vilniaus kraštą. Lietuvos kariuomenei, pašto ženklų, vokų parodos. Zenonas Gramackas pasakojo, kad monetas renka jau 25 metus, į šį pomėgį žiūri kaip į gerą pinigų investavimo būdą, nes retų monetų kainos nuolat kyla. Be to, džiugu, kad jo surinktų monetų ateina pasižiūrėti lankytojai, ypač kai su vis klase užsuka moksleiviai.
Lietuvos aidas,Nr. 123.
KALINIAI BENDRAUS PARODOMIS
Pirmąją kalinių kūrybos parodą numatoma atidaryti Olštyno kalėjime. Šio Lenkijos miesto nuteistieji ir visuomenė pamatys Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos dailės studijos Rasos narių kūrinius. Senojo Siaurės Lenkijos miesto kalėjime bus eksponuojama apie šimtą Lietuvos kalinių darbų.
Kaip sakė Rasų studijos vadovas dailininkas Bronius Grušas, daugelyje pasaulio kalėjimų nuteistieji kalinimo laiką trumpina kurdami įvairius dirbinius. Kūryba - viena iš kalinių darbinio bei dvasinio auklėjimo formų. Kuriančių nuteistųjų bendravimas tampa humaniškesnis, jie geriau pasirengia išėjimui į laisvę. Ketinama netrukus į Vilnių atvežti ir lenkų kalinių sukurtus darbus. Tikimas, kad tokių parodų mainai tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių taps tradiciniai.
Rasų dailės studijoje kaliniai tapo paveikslus, užsiima medžio drožyba, dekoratyvine metalo kalyba, meniškai įriša knygas.
Kauno diena,Nr. 131
ĮMONĖS SKOLINGOS 165,4 MLN. LITŲ
Lietuvos perdirbamosios pramonės įmonių skolos žemdirbiams birželio 1 d. sudarė 165,4 mln. litų, arba 7,3 proc. mažiau nei gegužės 1 d.
Pradelsto termino skolų turinčių įmonių bendra skola žemdirbiams iki birželio 1 d. sudarė 55,5 mln. Lt. Iš linų pramonės įmonių didžiausia skolininkė yra AB Suvalkijos linai.Grūdų pramonės įmonių pradelsti įsiskolinimai irgi nemaži: UAB Varėnos grūdaiskolinga 1 mln. 108 tūkst. Lt, AB Vievio malūnas _ 725 tūkst. Lt, AB “Šiaulių grūdai” - 646 tūkst. litų. Pieno pramonės įmonės iš viso pradelstų skolų žemdirbiams turi 19 mln. 317 tūkst. Lt, mėsos pramonės įmonės - 12,5 mln. Lt.
Lietuvos aidas,Nr. 123
500 LITŲ BANKNOTAS - TIK 2000 METŲ PABAIGOJE
Kitų metų pabaigoje numatyta į apyvartą išleisti 500 litų banknotą, kuriame bus žymaus kultūros veikėjo Vinco Kudirkos portretas.
Tai bus didžiausio nominalo nacionalinis pinigas, kuris nustums į antrą vietą dabar didžiausią 200 litų kupiūrą.
Lietuvos banko valdyba jau patvirtino busimojo 500 litų banknoto etaloninius piešinius.
Kitų metų pavasarį numatoma išleisti naujo pavyzdžio 100 litų banknotą.
Dabar naudojami 100 litų banknotai yra vieninteliai likę nepakeisti nuo lito įvedimo 1993 metų birželio pradžioje. Juos pagamino Amerikos banknotų kompanija. Lietuvos bankas Paryžiuje jau keleri metai bylinėjasi su ja dėl blogos pirmųjų litų kokybės.
Nauji 100 ir 500 litų banknotai kokybe ir dizainu bus artimi 200 litų popieriniam pinigui, kurį pagamino kompanija, spausdinanti Vokietijos markes Vokietijos centriniam bankui.
Dėl portretų ant nacionalinių pinigų apsispręsta dar 1990 m.
Jeigu kada nors bus išleistas 1000 litų banknotas, jis bus su žymiojo kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio portretu.
Lietuvos rytas,Nr. 149
SOSTINĖS SENAMIESTIS - KAIP ANT DELNO
Paminklų restauravimo instituto specialistai užbaigė labai svarbų darbą - Vilniaus senamiesčio istorinių tyrimų suvestinę. Sudarytas ir Vilniaus senamiesčio žemėlapis.
Dabar visas sostinės senamiestis - kaip ant delno. Bus galima iš karto pamatyti, kas jame sugriauta, kas išlikę, kas atstatyta.
Vilniaus senamiesčio kvartalų, aktualiausių šios teritotijos fragmentų, ansamblių tyrimai pradėti prieš du dešimtmečius. Sukauptas didelis fondas, kuris prieinamas visiems. O užbaigta istorinių tyrimų suvestinė visiems besidomintiems - projektuotojams, istorikams, žurnalistams, kitų profesijų žmonėms padės orientuotis, sužinoti, kas padaryta, kur galima rasti medžiagos apie įvairius Vilniaus senamesčio objektus.
Vilniaus senamiesčio istorinių tyrimų suvestinė buvo pristatyta Kultūros vertybių apsaugos departamente.
GRYNAVEISLIS PRIZAS - DOVANA ARKLIO MUZIEJUI
Vilniaus žirgyno bendrovėje išauginta arabų veislės 3 metų kumelaitė Gėlė apsigyvens Anykščių žemės ūkio mokyklos sportinių žirgų fermoje Niūronių kaime ir bus mokoma turistų pramogoms.
Taip baigėsi birželio pradžioje anykštėnų surengtos šventės “Bėk bėk, žirgeli!” loterija. Jos pagrindinis prizas - ši kumelaitė - nesulaukė laimingiausio šventės dalyvio, todėl prizą, kaip ir buvo žadėjęs, Vilniaus žirgynas dovanojo šventės rengėjams, siūlydamas, kad jis taptų gyvuoju Arklio muziejaus Niūronyse eksponatu.
Anykščiuose esančio A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus, kuriam priklauso ir Arklio muziejus, direktorius Antanas Vervickas sakė, kad muziejininkai tikrai neturės sąlygų patys auginti arabiškąją Gėlę ir palaikyti tinkamą jos sportinę formą. Todėl grynaveislė dovana tiesiog bus perleista žemės ūkio mokyklai, Niūronyse auginančiai beveik 300 sportinių žirgų.
Ankstesniais metais Niūronių šventėse loterijoje laimėti ponis bei 1 metų kumeliukas pateko pas privačius žirgų mėgėjus Anykščiuose.
Lietuvos rytas,Nr. 149