(Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

Indraja Šulcaitė

     Kas yra jaunimas ? Ar jis visur vienodas ? Tikriausiai kiekvienoje šalyje jaunimas yra vis kitoks ir turi savo įpročius, bet yra daug ir bendrų pomėgių. Pavyzdžiui, dauguma jaunų žmonių domisi muzika, šokiais, sportiniais žaidimais, taip pat mėgsta keliauti. Visi šie ir kiti pomėgiai jungia jaunimą visam pasauly. Lietuvių ir išeivijos jaunimas ne išimtis.

     Lietuvoje jaunimas nedaug kuo skiriasi nuo Amerikoje gyvenančių išeivių. Dabar Baltijos krašte gali rasti viską, ką ir Amerikoje - diskotekas, nemažai kino teatrų, begalę jaunimo kavinių ir restoranų bei rimtų šokių klubų. Nors vakarų paauglių įtaka stipriai veržiasi į Lietuvą, lietuvių jaunimas vis dar lieka ištikimas savo tautos tradicijoms. Visose lietuviškose šventėse, pavyzdžiui, Joninėse, Užgavėnėse ir t.t., dalyvauja daug paauglių, kurie gerai praleidžia laiką ir kartu palaiko papročius. Neatsilieka ir tie, kuriems patinka šokti ar dainuoti. Daugelį etnografinių ansamblių vis dar sudaro didžiuma jaunų lietuvių. Jie važinėja ne tik po Lietuvos miestus, miestelius ir įtraukia daugiau jaunimo į savo veiklą, bet ir po kitas pasaulio šalis, kur papasakoja apie mūsų kraštą ir jo nuostabias tradicijas. Amerikoje taip pat yra lietuviškų (jaunimo) ansamblių, kurie ne tik nepamiršta lietuvių kalbos, bet šoka ir dainuoja lietuviškas dainas bei šokius.

     Mokyklose turbūt labai didelių skirtumų nėra, išskyrus mokymo sistemą. Lietuvoje baigi vieną mokyklą ir jeigu nori - stoji į universitetus, o Amerikoje turi pereiti tris mokyklas. Nors mokaisi tiek pat laiko, dvylika metų, aš asmeniškai manau, kad tuos dvylika metų geriau praleisti vienoje mokykloje, tada tai gali pasidaryti tikri tavo antrieji namai. Nors daugelis turbūt gali man paprieštarauti, nes kiekvienoj mokyktoj susirandi vis naujų draugų. Na, o mokslas Amerikoje, kaip ir Lietuvoje, pirmus dvylika metų yra nemokamas. Nebent, jeigu tėvai pasiturintys ir nori savo vaikus leisti į privačias, mokamas mokymo įstaigas. Beveik visas knygas lietuvių mokyklose mokiniai turi pirkti patys, tiksliau jų tėvai, o iš kur tėvai gauna pinigų - daugumui paauglių nerūpi. Lietuvoje egzistuoja posakis, kad “tėvai turi išlaikyti savo vaikus, bent kol sueis aštuoniolika metų...” Amerikoje, manau, atvirkščiai. Jaunimas nori kuo greičiau ištrūkti iš tėvų globos, todėl daugelis dar mokykloje pradeda dirbti ir užsidirba savo smulkiom išlaidom. Lietuvos paaugliai turbūt kad ir kaip norėtų nelabai galėtų, nes darbo vietomis Lietuva tikrai negali pasigirti. Labai daug suaugusių žmonių neturi darbo ir miršta badu. Tai vienas didelis skirtumas tarp jaunų žmonių iš skirtingų pasaulio pusių.

     Išvaizda. Kaip tikriausiai ir turėtų būti, išvaizda tarp dviejų šalių jaunimo skiriasi. Lietuvoje merginos mėgsta daugiau išsipuošti, nors ir būna nelabai patogu. Amerikoje svarbiausia patogumas, nesvarbu, ar einama į parduotuvę, diskoteką ar sporto klubą. Bet svarbiausia turėti skonį ir žinoti, ko nori! Kaip ir kiekvienam krašte, taip ir Lietuvoje bei Amerikoje, yra įvairiausių žmonių - priklauso nuo kultūros ir išsilavinimo lygio. “Pasaulis toks mažas, o žmonių tiek daug...”

     Laisvalaikį gali gerai praleisti bet kurioje šalyje. Priklausomai nuo galimybių ir fantazijos. Lietuvoje daugėja klubų, kur galima įeiti tik nuo aštuoniolikos ar dvidešimt vienerių metų. Iš vienos puses tai yra gerai, bet iš kitos - blogai, nes jaunesniems paaugliams atsiranda vis mažiau ir mažiau pramogų. Kaip ir Amerikoje, Lietuvoje klesti gausus muzikos pasirinkimas. Šiuo metu atsiranda vis daugiau naujų dainuojančių, šokančių ar tik gražių pasižiūrėti muzikinių ansamblių. Ir dauguma jų išpopuliarėja, nes jaunimas lanko koncertus. Dar viena aistra, kaip užimti laisvalaikį, yra keliavimas. Jeigu tik tėvai turtingesni, vaikai tikrai prašo, kad leistų į įvairias ekskursijas. Manau, taip yra ir Amerikoje.

     Norėčiau, kad viso pasaulio jaunimas būtų tolerantiškas, solidarus, draugiškas ir po metų nebūtų skirtumo nei tarp Lietuvos, nei tarp Amerikos ar netgi Afrikos jaunimo. Tikiuosi, kad jauni išeiviai nepamirš Lietuvos nei jos kalbos, aplankys ją ir susipažins su savo bendraamžiais, kurie papildys vienas kitą. Gal tie išeiviai atvažiuos į Lietuvą, jai pagelbės ir atstatys ant kojų. Gal kada nors jų dėka ateinančios kartos bus laimingesnės... Savo mintis noriu pabaigti N. Ostrovskio žodžiais: “Gyvenimas duoda kiekvienam žmogui didžiulę ir neįkainojamą dovaną - jaunystę, kupiną jėgų, jaunystę, kupiną troškimų, norų ir siekimo žinoti, kovoti, jaunystę, kupiną vilčių ir lūkesčių...”