Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ
Žodelio gi vartosena
Lietuvių kalboje giyra ne jungtukas, bet pabrėžiamoji dalelytė. Kartais sakinyje ją galima pakeisti žodeliais juk, tai, tik.Pvz: Kelk, gi jau pamiegojai. Gi ar ir tu eisi? Gi žiūriu - devyni vilkai vieną bitę bepjauną.
Dažnai spaudoje tenka pastebėti žodelį givartojant vietoj jungtuko o.Tai yra klaida. Žodelis gi negali eiti jungtuku priešpriešiniuose sakiniuose. Pvz.: Jis vakar visą dieną sportavo, gi (=o) šiandien nė iš lovos nesikelia. Kalbėjome apie Maironį,gi (= o) dabar pakalbėsime apie jaunuosius poetus.
Čia dar galima pridurti, kad žodelis gikartu rašomas tik su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais, pvz.: kurgi, kaipgi, argi, nagi.Su daugiaskiemeniais arba kaitomais žodžiais žodelis girašomas atskirai, pvz.: kodėl gi, visur gi, aš gi, tu gi, kas gi, ko giir t.t.
Dažniau vartokime žodelį užuot
Kokį žodį ar posakį reikėtų vartoti, norint pasakyti, kad kas nors daroma ne taip, kaip turėtų būti daroma? Tokiais atvejais dažnai yra pasakoma arba parašoma: Vietoj to, kad dirbtų, jis išėjo pasivaikščioti. Mokiniai, vietoj to, kad studijuotų, pradėjo išdykauti.Tokie nesklandūs sakiniai turbūt yra atsiradę, pažodžiui verčiant slaviškas konstrukcijas. Kartais pasakoma dar blogiau, netaisyklingai pavartojant veiksmažodžio bendratį, pvz.: Vietoj peikti esamą padėtį, mes turėtume stengtis ja pagerinti savo darbu.
Visus šiuos minėtus sakinius daug sklandžiau ir paprasčiau galėtume taip nusakyti: Užuot dirbęs, jis išėjo pasivaikščioti. Mokiniai, užuot studijavę, pradėjo išdykauti. Užuot peikęs esamą padėtį, mes turėtume stengtis ją pagerinti savo darbu.Šitas žodelis užuotper dažnai pamirštamas, bet jis gali būti labai naudingas tiek sklandesniam kalbos stiliui, tiek sakinio taisyklingumui.
Žingeidus ar smalsus?
Daug kas vartoja žodį žingeidus,užuot pasakęs smalsus.Bet nei žmonių šnekamojoje kalboje, nei mūsų senesniuosiuose raštuose šio žodžio neužtinkame. Jis pasirodo tik vėliau, pvz., Valančiaus raštuose. Šio būdvardžio daryba yra labai nebūdinga mūsų kalbai. Tai būtų žmogus, kuris “geidžia žinių”. Jis greičiausiai bus sudarytas pagal vokiečių neugierigarba rusų liuboznatel’nyj.Mes nelinkę susidarinėti sudėtinių būdvardžių su galūne - us.
Lygsvara ar pusiausvyra?
Lygsvarayra skolinys, verstas iš rusų ravnovesijearba vok. Gleichgewicht.O šie, be abejo, yra atsiradę iš lot. aeąuilibrium.Mes šiam reikalui jau nuo seniai turime pusiausvyrą.Yra ir būdvardis pusiausviras -pusiau pasviręs. Tad tik šį lietuvišką žodį ir tevartokime, vengdami verstinės lygsvaros.
