■    2000 m. geg. 7 d. Romoje, prie Koliziejaus, pop. Jonas Paulius II paskelbs iškilmingai XX a. kankinius, kurie šiame šimtmetyje yra paliudiję savo ištikimybę tikėjimui ir Bažnyčiai. Lietuvos vyskupų konferencijos 2000 m. jubiliejaus komitetas jau perdavė centriniam Romos 2000 m. komitetui 114 Lietuvos tikėjimo liudytojų ir kankinių bylų. Tame sąraše yra 4 vyskupai, 58 kunigai, 46 pasauliečiai, 3 vienuolės, 2 diakonai ir vienas seminaristas.

■    Spalio 1 d. prasidėjo tris savaites trukęs Europos vyskupų sinodas Romoje. Jame buvo aptarta katalikų Bažnyčios padėtis ir reikalai, praėjus 10 m. po komunizmo žlugimo.

■    Kun. Jonas Kidykas SJ mirė spalio 29 d. Čikagoje. Jis gimė 1905 m. sausio 21 d. Į Jėzuitų ordiną įstojo 1925 m., kunigu įšventintas 1935 m., nuo 1937 m. gyveno Čikagoje, įkūrė Jėzuitų vienuolyną, buvo pirmasis tremtyje atsidūrusių jėzuitų vyresnysis. Dirbo sielovados darbą Brazilijoje, Urugvajuje, Kanadoje ir JAV. Paskutiniuosius keletą metų sirgo. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

■    Kun. Kazimieras Kuzminskas, daug metų gyvenęs Čikagoje, Marquette Parke, didelę savo gyvenimo dalį paskyręs Lietuvių katalikų bažnyčios kronikai įvairiomis kalbomis leisti, mirė spalio 29 d. Vilniuje, kur paskutiniuosius metus persikėlęs gyveno. Palaidotas savo tėviškėje Naujamiestyje, Panevėžio apskr.

■    Vokietijoje, Augsburgo mieste spalio 31 d., Reformacijos dieną, iškilmingose pamaldose buvo pasirašytas dokumentas, pavadintas “bendra nuteisinimo doktrinos deklaracija”. Tai sumažina skilimą tarp katalikų Bažnyčios ir prieš 482 m. prasidėjusios reformacijos. Deklaracija tvirtina, kad liuteronų ir katalikų Bažnyčios sutarė dėl išteisinimo doktrinos: žmogus yra išteisinamas per Dievo malonę tikėjimu, o darbai plaukia iš išteisinto žmogaus. Dokumentą pasirašė Šv. Tarybos, skatinančios krikščionių vienybę, vadovas kard. Edward Cassidy ir Pasaulio liuteronų federacijos prezidentas vysk. Christian Krause. Tai dar vienas tvirtas žingsnis į krikščionių vienybę.

■    Rugsėjo 26 d. Hartforde, CT, katedroje buvo švenčiama tradicinė maldų diena už Lietuvą. Iškilmėse dalyvavo Hartfordo arkiv. A. Cronin, Kaišiadorių vysk. J. Matulaitis ir išeivijos lietuvių vysk. P. Baltakis, daugybė kunigų bei tikinčiųjų. Prie šios katedros prieš 10 m. buvo pastatytas lietuviškas kryžius.

■    Pop. Jonas Paulius II lapkričio 6 d., lankydamasis Indijoje, paragino Azijos vyriausybes užtikrinti religinę laisvę ir padrąsino Kinijoje persekiojamus katalikus. Du trečdalius pasaulio gyventojų turinčią Aziją Vatikanas laiko pagrindiniu savo naujosios evangelizacijos frontu kitame tūkstantmetyje. Tai buvo antras šio popiežiaus apsilankymas Indijoje, kurioje tik 2,4% visų gyventojų yra katalikai. Grįždamas iš Indijos lapkr. 8 d., porą dienų praleido Gruzijoje.

■    Du kartus 1999 m., popiežiui Jonui Pauliui II lankantis užsienyje, iškilo susirūpinimas jo sveikata. Birželio mėn., lankydamasis Lenkijoje, popiežius griuvo ir susižeidė galvą. Birželio mėn., lankydamasis Gruzijoje, jis atrodė labai nusilpęs ir pavargęs. Abejojama, ar popiežius pajėgs dalyvauti daugelyje užplanuotų 2000-ųjų jubiliejinių metų iškilmių.

■    Lapkr. 3 d. Vilniuje įvyko Lietuvos Vyskupų konferencijos pilnaties posėdis, dalyvaujant apaštaliniam atstovui arkiv. Erwin Joseph Ender. Posėdžio metu įvyko naujo Vyskupų konferencijos pirmininko rinkimai. Pagal Vyskupų konferencijos statutą, jos pirmininkas gali šias pareigas eiti tik dvi kadencijas iš eilės. Naujuoju pirm. buvo išrinktas arkiv. S. Tamkevičius, o vicepirm. arkiv. Audrys J. Bačkis.

■    2000-ųjų metų jubiliejaus komiteto prašymu, Lietuvos Vyskupų konferencija apsvarstė galimybę suorganizuoti maldingą kelionę į Romą 2000 m. kovo 4 d. Tada ten vyks pasaulio lietuvių diena. Visose Lietuvos vyskupijose bus paskirti koordinatoriai, kurie organizuos minimą kelionę. Norima, kad toje kelionėje dalyvautų kuo daugiau maldininkų ir iš įvairiausių visuomenės sluoksnių.

■    Spalio 10 d., per Švč. M. Marijos, Rožančiaus karalienės, atlaidus, Kaišiadoryse buvo pašventintas arkiv. T. Matulioniui paminklas. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė vysk. J. Matulaitis, apžvelgdamas arkiv. T. Matulionio gyvenimą, pabrėždamas jo atsidavimą Kristui, Bažnyčiai ir žmonėms.

Juozas M.