Spausdinti
     1912 metais praskambėjo per pasaulį baisi žinia: žuvo garsusis laivas “Titanic”, kurs plaukė iš Europos Amerikon. Šis laivas, milžinas savo dydžiu, technikos stebuklas savo įrengimais, sudužo į ledo kalną. Jis greit nyko Atlanto vandenyno bangose, nešdamas su savimi į gelmes daugybę keleivių. Šią valandą laivo muzikos vadovas, pamatęs beviltišką minią, sugebėjo visiems suteikti spindulėlį šviesos bei vilties. Jis įsako savo orkestrui groti didingą giesmę: “Arčiau prie Tavęs, o Dieve.....”
 
     Ir mūsų gyvenimas yra laivas. Juo plaukia šiandien žmonija į nebežinomą ateitį. Ilgai jautėmės šiame laive patenkinti, smagūs. Galvojome, kaip gražiau praleisti laiką šioje kelionėje. Bet štai mūsų gyvenimo laivas jau stipriai smogė į nematomą povandeninę uolą ir jau pradeda skęsti. Visi matome, kad gyvenimas sunkėja, įvairios nelaimės didėja. Tautos paskendusios neapykantoje, naikina viena kitą žiauriausiomis priemonėmis. Griūva ir visų jaukiausias šios žemės kampelis - šeima. Tiesa, daugelio nelaimingų šeimų nariai bandė gelbėti savo laimę, griaudami šventuosius moterystės ryšius, bet tas bandymas jiems laimės neatnešė. Mes visi tai puikiai suprantame ir žinome, bet bijomės apie tai galvoti, su kitais tuo skausmu pasidalinti, kad kiti nepagalvotų apie mus blogai. Bet ir pavienis žmogus, paverstas šiandien akla mašina, jaučiasi nelaimingas, ilgisi ramesnio, jaukesnio gyvenimo. Teatras ir sportas nepašalins žmogaus nelaimių, tik gal leis valandėlei viską užmiršti.
 
     Visi norime gelbėtis iš šio sunkaus gyvenimo, siekiame geresnio, bet kur rasime tą gelbėjimosi laivelį? Titaniko laivui daugiausiai vilties suteikė anoji didinga giesmė bei mintis: arčiau prie Tavęs, mano Dieve. Pagalvokime nuoširdžiai, niekam nepastebint, ar geriausiai ir daugiausiai nepadės mūsų gyvenimo laimei, mūsų šeimos vienybei ir tautų taikai artėjimas prie Dievo?
 
     Ir šie laiškai stengsis Tau padėti, malonus skaitytojau, šiame visų svarbiausiame žygyje - artėti prie Dievo, mūsų tikrosios laimės.
 
Jonas Borevičius, S.J.