— Atrodo, kad kunigai, jei galėtų, visuose keliuose ir visose gatvėse prikabinėtų didelių plakatų su žiauriu užrašu: “Mylėti draudžiama”! Dar blogiau — gal norėtų šiuos negailestingus žodžius šaltomis plieno raidėmis įrašyti į kiekvieno jaunuolio ir kiekvienos jaunuolės širdį. . .
Taip skundėsi šešiolikos metų gimnazistė. Nežinau, iš kur jai tokia mintis atėjo; gal ką nors girdėjo per pamokslą ir gerai nesuprato, o gal kunigas per išpažintį ką nors pasakė, kas jai nepatiko. Viena tik yra aišku, kad jei kunigas draustų mylėti, tai jis nebūtų vertas kunigo vardo. Pirmutinė ir didžiausia kiekvieno kunigo pareiga — skelbti žodžiu ir rodyti darbais meilę.
— Bet. . .
— Gerai, gerai, žinau, ką Tu nori pasakyti tuo “bet”. Tu nori paaiškinti, kad ne apie tą meilę kalbi, kurią kunigai skelbia, bet apie tą, kurią jie draudžia. Trumpai ir aiškiai: kunigai liepia mylėti Dievą, tėvynę, artimą, tėvus ir brolius, bet draudžia mylėti kokį nors jauną simpatišką kitos lyties asmenį. Na, ar neatspėjau Tavo minties? Žemyn nuleistos Tavo akys, nedrąsi šypsena ir bepradedąs rausti veidas sako, kad taip.
Bet žinok, kad meilė visuomet yra meilė. Jos objektas gali būti įvairus, bet ji pasilieka ta pati. Tai gražiausias žodis tautų žodyne, tai didžiausioji dorybė krikščioniškoje teologijoje. Todėl nemylėti ar drausti mylėti būtų negražiausias darbas ir didžiausia nuodėmė. Nemylėti ir drausti mylėti, tai neapykantos ir pavydo mišinys, išplaukiąs iš egoizmo. Ir kas biauriausia, kad šią šlykščią žmonijos pabaisą, šį didžiausią meilės priešą — egoizmą kartais žmogus vadina meile! Tai yra tikra profanacija — šventų dalykų išniekinimas! Prieš tai kunigai kovoja, nes tai yra jų švenčiausia pareiga.
Kad būtų aiškiau, pagalvoję atsakykime, kas yra meilė. Šį klausimą kartą daviau aukštesnių klasių gimnazistams. Vienas tuoj atsakė, kad negalima žodžiais išreikšti, kas yra meilė, galima tik jausti. Tai yra visai teisinga, bet kai kurie mėgino ją aprašyti ir žodžiais. Štai keletas įdomesnių meilės apibrėžimų: meilė yra širdies liepsnojimas, jausmų išsiliejimas, tikroji poezija, širdies niežėjimas, nesuprantamas ilgesys, beviltiška širdies kankynė, savęs užmiršimas. . .
Brangus jaunuoli, miela jaunuole, neskaityk toliau; sustok minutėlei ir pagalvok, kuris iš šių meilės apibrėžimų Tau labiausiai patinka ir atrodo teisingiausias.
Na, pagalvojai? Ir ką pasakysi? Nujaučiu, kad vienam labiau patiks tas, kitam kitas. Tai priklauso nuo įvairių psichologiškų priežasčių. Šie apibrėžimai nėra tobuli, nes parodo tik vieną kitą meilės elementą, kiti daugiau išreiškia tik geriau ar blogiau suprastos meilės efektą. Atrodo, kad iš šių apibrėžimų teisingiausias yra tas, kurs sako, kad meilė yra savęs užmiršimas. Altruizmas yra vienas iš svarbiausių meilės elementų, o egoizmas, arba savęs ieškojimas, yra didžiausias meilės priešas, tikras jos kapas.
Bet tik vienpusinė meilė yra nepilna, tobula meilė turi būti abipusinė; ji, išėjus iš širdies, neturi klajoti be tikslo arba pranykti, nežinia kur; ji, atsimušus į kitą širdį, turi suvirpinti jos stygas ir, nė kiek nesumažėjus, kaip aidas, grįžti atgal. Meilė turi būti mylima. Taip suprastą meilę galime jau tiksliau apibrėžti: meilė yra ryšys tarp dviejų, kurie vienas kitam nori duoti tai, kas jiems brangiausia. Tai yra tikras herojiškumas, grynas altruizmas, kilniausias žmoniškumas.
Argi galėtų kas prieš tai kovoti, tai drausti!?
Bet, deja, šiuo gražiu meilės žodžiu dažnai, kaip jau minėjome, norima, lyg kokia skraiste, pridengti biauriausius, žmogų žeminančius dalykus. Taip, mano Drauge, pagalvok ir suprask, kad noras patenkinti savo kūniškas aistras, nesigailint iš kito išplėšti tai, kas jam brangiausia, yra tik labiausiai žmogų žeminantis egoizmas. O Tu juk kartais manei, kad tai yra meilė! Pagalvok, kaip klydai! Ar jau matai tą bedugnę, į kurią Tave apgaulingos sirenos norėjo Įvilioti? Bet supranti, tur būt, kiek yra jaunuolių, kurie to nemato, kaip ir Tu taip dažnai nematei. Dėl to kunigai tikrai norėtų visur, kur tik Tu eini, prikabinėti didelių plakatų, užžiebti daug raudonų šviesų, kad Tave perspėtų, kad apsaugotų nuo pavojų, kad Tu galėtum ramiai eiti pirmyn tikruoju meilės keliu.
Juozas Vaišnys, S.J.