Spausdinti
      Sakoma, kad Jungtinėse Amerikos Valstybėse yra 60 milijonų žmonių, kurie vartoja alkoholį. Apie tris milijonus yra viešų girtuoklių ir apie 600 tūkstančių visiškų alkoholikų. Paklauskim, kodėl tie žmonės geria. Turi būti kokia nors visiems bendra priežastis. Paprasti žmonės, kurie daug nenusivokia apie vaistus, alkoholi vadina “stimulant”, sužadinanti, sukeliantį žmogaus jėgas. Iš tikrųjų, alkoholis nėra “stimulant”, bet “depressant”, t. y., jis silpnina, migdo žmogaus jėgas.
 
      Yra įvairių šios rūšies vaistų (depressantų): sedatyvai, narkotikai, analgetikai, anastetikai.
 
      1.    Sedatyvas (ir dažnai kartu hypnotikas) yra toks vaistas, kurs ramina ir atleidžia nervų įtempimą, pavyzdžiui, sulfonalas, paraldehidas, uretanas, barbitalas. Visi hypnotikai yra tuo charakteringi, kad ramina ir migdo be intosikacijos.
 
      2.    Narkotikai yra tie vaistai, kurie mažina skausmą ir kartu sukelia gilų miegą, pav., morfijus. Jei vartosi mažą kiekį, skausmą galėsi sumažinti ir be miego.
 
      3.    Analgetikas yra vaistas, kurs mažina skausmą, ne būtinai migdydamas, pav., aspirinas.
 
      4.    Anastetikas mažina skausmą, pav., eteris, chloroformas, alkoholis.
 
      Dažnai žmonės alkoholi ir vartoja tada, kai nori sumažinti savo rūpesčius, vargus, nuliūdimus. Alkoholis mažina ne tik kūno, bet ir sielos jėgas: atmintį, sumanumą. Pasigėręs žmogus praranda mandagumo, padorumo ir gėdos jausmus.
 
      Darbo produktingumas ir tikslumas, išsigėrus alkoholio, labai mažėja. Tai galima lengvai išbandyti įvairiais būdais. Pamėgink, pavyzdžiui, kokią 10 minučių rašyti mašinėle, kai esi negirtas. Paskui išgerk kokią porą stikliuku ir po kokio pusvalandžio pamėgink parašyti tą patį. Matysi, koks bus skirtumas! Parašysi per tą patį laiką mažiau ir daugiau klaidų padarysi.
 
      Taigi, klaidingai elgiasi tie, kurie prieš egzaminus ar prieš kitą kokį svarbų darbą išsigeria “ant drąsos”. Drąsos gal ir bus, nes pranyks ar sumažės drovumo jausmas, bet darbo vertė bus daug menkesnė.
 
      Dabar kitas klausimas: kiek reikia išgerti, kad būtų galima sakyti, jog tas ar tas žmogus yra girtas? Tas turi labai daug reikšmės, vairuojant automobilį. Jeigu policija nutvers girtą vairuotoją, jį baus. Atsitinka, pavyzdžiui, automobilų nelaimė. Ateina policija. Mato, vyrai, kaip vyrai, bet jaučia, kad jų kvapas atsiduoda alkoholiu. Pirmiau teismas nieko negalėdavo daryti, nes būdavo sunku įrodyti girtumo laipsnį. Dabar mokslas atrado labai gerų priemonių girtumui patikrinti. Galima patikrinti kraują. Jeigu jame bus virš 0.05% alkoholio, tai toks žmogus jau skaitosi girtas. Jei žmogus kraujuje turės nuo 0.2 iki 0.4% alkoholio, jis bus jau be sąmonės. O atsiradus kraujuje apie 0.7% alkoholio, žmogus miršta. Stebėtina, kad palyginamai toks mažas alkoholio kiekis atneša mirtį.
 
      Bet norint sužinoti girtumo laipsnį, ne būtinai reikia tirti kraują. Dabar policija turi dar geresnių priemonių. Tai galima sužinoti ir iš žmogaus kvapo, vartojant tam tikrą aparatą, vadinamą alkoholometru. Šį aparatą jau vis labiau ir ir labiau pradeda policija vartoti
 
      Dabar gal paklausi, kiek reikia išgerti degtinės ar whiskey, kad kraujuje atsirastų 0.05% alkoholio. Tai priklauso ir nuo žmogaus svorio, bet paprastai 100 gramų užtenka. Geriant palengva ir kartu valgant, ne taip greitai pasigeriama, nes tada kepenys lengviau suspėja suskaidyti alkoholį.
 
 Praktiškos išvados
 
      Kartą profesorius skaitė paskaitą apie alkoholį. Kad žmonėms padarytų didesnį įspūdį, jis pasistatė stiklą su alkoholiu ir šalia slieką. “Matote, gerbiamieji, kaip alkoholis yra pavojingas”, — sakė profesorius, dėdamas slieką į stiklą degtinės. Iš tikrųjų, sliekas pasiraitę, pasiraitę ir padvėsė. Po paskaitos prieina prie stalo vyriškis, paima tą stiklą degtinės ir išgeria. Nustebusiam profesoriui jis sako: “Pone, profesoriau, aš turiu kirmėlių, todėl noriu jas nudvėsinti.”
      Atrodo, kad tas vyras labai logiškai pasielgė. Bet čia ir yra visa bėda. Žmonės geria, manydami, kad alkoholis padeda draugiškumui palaikyti, nuliūdimui pašalinti, drąsos įgauti, prieš šaltį kovoti, bet visai negalvoja apie jo blogas pasekmes.
 
      Atrodo, kad vien tik mediciniškų argumentų čia nepakanka. Jei kam pasakysi, kad alkoholis patrumpina žmogaus gyvenimą, jis tau atkirs, kad pasitenkins ir trumpesniu gyvenimu arba tiesiog atsakys: “Mano diedukas, amžiną atilsį, mėgdavo gerokai išgerti, bet mirė, sulaukęs 80 metų.” Jei kitam pasakysi, kad pasigėręs gali turėti automobilio nelaimę, jis atsakys, kad pasigėręs duoda žmonai vairuoti. Žemiški idealai nėra pakankamai stiprūs. Reikia aukštesnių motyvų. Pačiam teko matyti, kaip žmonės susivaidydavo gavėnios metu nuo gėrimo ir kitokių atgailų darydavo dėl kenčiančio Kristaus. Reikia tik pasiryžti, ir bus galima ištverti. Rusų priežodis (žinoma, ne komunistinis) sako: “Smielym Bog pomogaiet — drąsiems Dievas padeda.”
 
      Sakoma, kad aukščiausia visuomenės klasė yra ta, kur moterys mažiausiai geria, o blogiausia ir žemiausia ta, kur vyrai ir moterys kartu karčiamose girtuokliauja. Teko pažinti vieną ponią, aukšto kariškio žmoną, kuri sakydavo: “Ponai karininkai, aš jus savo namuose vaišinsiu kuo skaniausiai, bet niekados negirdysiu ir nepakęsiu, kad atsineštumėte degtinės į mano namus.” Jeigu kas padeda gėrimų ant stalo, tai tegul neragina prisispyręs gerti, taip, kaip kaimiečiai daro, bet tegul pasako, kad kiekvienas pasitarnautų pagal savo norą. Kas geria alkoholį vienas savo kambary, tas paprastai jau yra tikras alkoholikas.
 
      Nesakome, kad kiekvienas turi stengtis būti visiškas blaivininkas, bet kiekvienas turi stengtis būti visuomet žmogus. Žmogus, kurs pasigėręs praranda protą ir kitas doros bei žmogiškumo ypatybes, yra jau nebe žmogus.
 
J. Venckus, S.J.