Kaip balti lapai,
Ištroškę saulės,
Juodame pavėsy:
Mes laukiame šviesos!
 
Ant mūsų pečių,
Lyg sunkios bangos,
Keliasi ir griūva 
Diena po dienos.
 
Per ilgai lauki,
Į mus nežiūrėdamas!...
Jau virpa mūsų keliai 
Ir kaulai nuo drėgmės...
 
Kaip nuo Sinajaus kalno 
Žvelgi į mus žaibais.
Mes puolame tarp griuvėsių 
Sutrupinto auksinio veršio...
 
Ateik pakeisti
Mūsų užnuodyto kraujo!
Mes ilgimės šviesos 
Ir amžinos transfūzijos.
 
Stasys Žilys (Aidai, 1959, nr. 2, psl. 63)