Kaip balti lapai,
Ištroškę saulės,
Juodame pavėsy:
Mes laukiame šviesos!
Ant mūsų pečių,
Lyg sunkios bangos,
Keliasi ir griūva
Diena po dienos.
Per ilgai lauki,
Į mus nežiūrėdamas!...
Jau virpa mūsų keliai
Ir kaulai nuo drėgmės...
Kaip nuo Sinajaus kalno
Žvelgi į mus žaibais.
Mes puolame tarp griuvėsių
Sutrupinto auksinio veršio...
Ateik pakeisti
Mūsų užnuodyto kraujo!
Mes ilgimės šviesos
Ir amžinos transfūzijos.
Stasys Žilys (Aidai, 1959, nr. 2, psl. 63)
Facebook Social Comments