Spausdinti

Dalė Koklytė

BALLAD OF A SOLDIER

     Tai yra rusų filmas, atsiųstas į Jungtines Valstybes pagal Sovietų - Amerikos kultūrinių pasikeitimų programą. Filmas nepaprastai gerai paruoštas gabaus direktoriaus Grigori Chukhrai. Veikalo paprastumas ir filmo meniškumas stebėtinai neprisileidžia jokios sovietinės propagandos. Tačiau reikia pripažinti, kad jame taip aukštai iškelta jauno rusų kareivio asmenybė ir humaniškumas, o taip pat ir visas betrykštąs pasigrožėjimo vertas romantiškumas tikrai nesiderina su šalta komunistine sistema, kurioje valstybė ir jos technikos pažanga vyrauja virš visko. Bet, pamiršus šiuos faktus, į filmą galima žiūrėti kaip į aukšto masto kūrinį.

     Pasirinkta tema labai paprasta ir natūrali. Jaunas kareivis, fronto linijoje tankų apsuptas, iš baimės pradeda šaudyti ir kelis tankus nušarvuoja. Generolas jį paskelbia herojum ir nori apdovanoti garbės ženklu, tačiau kareivis paprašo, kad jį verčiau leistų kelioms dienoms atostogų, nes jis norįs pamatyti savo motiną, našlę, ir užtaisyti prakiurusį namų stogą. Generolas sutinka. Kareivis išvyksta kelių dienų atostogoms, lydimas į frontą traukiančių savo draugų žvilgsnių. Ši jo kelionė nėra sukomplikuota jokiais žiūrovą patraukiančiais veiksmais, tik lyg netyčia yra paįvairinta keliais epizodais, išlaikant filmo tematikos paprastumą. Jis, bekeitinėdamas traukinius, suranda laiko tai vienam, tai kitam bendrakeleiviui kuo nors padėti, visai nežiūrėdamas, kad jam skirtos atostogų dienos pamažu nyksta.

     Įdomiausias jo kelionės įvykis yra atsitiktinis susitikimas su paprasta, kuklia mergaite, kuri, kaip ir jis, mėgina visokiais būdais keliauti karo suvaržytoje Rusijoje. Ypač gražiai ir idiliškai yra atvaizduotas jųdviejų susitikimas, trumpa draugystė ir neišvengiamas atsiskyrimas. Nekalta vienas kito meilė teatsispindi tik jų akyse, tačiau jaučiama, kad ji gili ir nepamirštama. Kai po atsiskyrimo traukinys kareivi neša per liekną beržyną, jis pamato ją lyg gyvą. Tik dabar jis supranta, kiek gražių atsiminimų jam paliko toji neišreikšta ir neišvengiamai prarasta meilė.

     Jis pasiekia namus, teturėdamas tik kelias minutes laiko apglėbti savo išsiilgusią ir verkiančią motiną. Tuoj turi vėl atsisveikinti ir dingti dulkėtame vieškelyje, skubant į frontą.

     Tai yra rusų kareivio — herojaus baladė. Sunku būtų atsakyti, ar dėl to jis herojus, kad, iš desperacijos pačiupęs kulkosvaidį, nušovė tanką, ar dėl to, kad buvo kilnus, geros širdies jaunuolis. Tačiau filmas yra gražus ir vertas pamatyti ypač jaunimui.

THE GREAT IMPOSTOR

     Filme atvaizduoti keli epizodai iš Amerikoje pagarsėjusio apsimetėlio (“imper-sonatoriaus”) Fred Demara gyvenimo. Jis jau nuo pat savo vaikystės pasireiškė nerealumu ir vis laikėsi nuomonės, kad, jei žmogus nori kuo nors būti ir tam tikslui deda užtenkamai pastangų, jis gali tai pasiekti. Jis nebaigė gimnazijos, nes galvojo, kad, pats vienas besimokydamas, padarys greitesnę pažangą. Bet vėliau, įstojus i kariuomenę, neturėjimas gimnazijos atestato jam sukliudė patekti į karo mokyklą. Jam buvo sunku suprasti, dėl ko jo nepriėmė į karo mokyklą, nes reikiamus egzaminus jis išlaikė pirmuoju. Čia jis ir pradeda savo karjerą, apsimesdamas įvairiais asmenimis. Filme jis parodomas trapistų vienuoliu, kalėjimo prižiūrėtojo asistentu, Kanados laivyno daktaru ir mokyklos mokytoju.

     Nors filmas nespalvotas, bet tikrai įdomus, nes Demara (Tony Curtis) tikrai gyvena, tik nuolat vis dingsta ir nežinia kokiu asmeniu vėl pasirodys. Parodoma šios problemos ironija, nes Demara ne tik pagal savo įsitikinimus gyvena, bet juos ir įrodo, nes viską, ką tik jis apsiėmė, su dideliu pasisekimu atliko, nors ir neturėdamas diplomų.

CIMARRON

     Čia ya parodytas tų dienų Amerikos vaizdas, kai valdžia duodavo didžiulius žemės plotus apsigyventi pionieriams. Filmas yra įdomus ypač dėl to, kad jame stengtasi pagauti pionierių dvasia. Dėmesys yra nukreipiamas į žmones, kurie, nebodami pionieriško gyvenimo sunkumų, keliaudavo į neapgyventas vietas, plėsdami civilizaciją ir kultūrą.

     Filme yra atvaizduota vieno pionieriaus, laikraščio leidėjo (Glenn Ford) ir jo žmonos (Maria Schell) pergyvenimai toje aplinkoje. Glenn Ford vaidina žmogų, kurs savo leidžiamu laikraščiu veda kovą už tiesą ir žmonių įsitikinimus. Jis simboliškai atvaizduoja žmogų, turintį užtenkamai stiprybės perduoti savo dvasios turtus kitiems. Čia ir yra toji pionierių dvasia, nešanti civilizaciją iš vietos į vietą, iš amžiaus į amžių. Norintiems geriau pažinti pirmųjų Amerikos ateivių gyvenimą filmas yra labai naudingas pamatyti.

THE MILLIONAIRESS

     Šis filmas yra paruoštas pagal G. B. Shaw satyrą apie milijonierių “dinastiją’’ ir jų nelaimes. Viena didžiausių jų nelaimių yra ta, kad už pinigą ne visada galima viską nupirkti. Jauna milijonierė (Sophia Loren) nepatenkinta savo pinigų pirkimo galia. Ji stengiasi pavilioti neturtingą indą, daktarą, kuris ją intriguoja, nes jo nevilioja jos turtai. Čia susitinka materializmas su idealizmu ir pagaliau laimi jauna milijonierė. Filmas vietomis juokingas, vietomis sarkastiškas, tačiau taip sumaišytas, kad sunku suprasti, kas čia norima pasakyti. Jis nėra vertas gaišinti laiko.