Spausdinti

Danutė Mitkienė

O Tėve mūsų, kurs esi 
Dangaus mėlynėje bekraštėj! 
Žvaigždžių ir saulės spindesy 
Tavęs negalime surasti.
 
Bet kur bebūtum Tu, vis vien 
Tebūna šventas Tavo vardas! 
Tegul jį garbina kasdien 
Šventųjų giesmės, žmonių maldos.
 
Vieno, vienintelio viena 
Teskamba Tavo karalystė. 
Tavim tikėjimo diena 
Tegul šioj žemėj baigia švisti.
Dažnai sunki žmogaus dalia, 
Diena be saulės ir aptemus, 
Bet teesie Tavo valia,
Ne tik danguje, bet ir žemėj.
 
Kasdienę duona valgom mes, 
Bet mūsų siela kenčia alkį — 
Pasotink jos gilias gelmes 
Ir širdis mūs aukštyn pakelki.
 
Daug pikto kylančio grubaus,
Bet mes atleidžiam priešui kaltę —  
Ir Tų teisingai mūs nebausk, 
Padėk suklupus atsikelti.

 

                                            Nevesk į klystkelius blogus 
                                            Ir nebandyk silpnų menkystos, 
                                            Kad iš Tavęs kilęs žmogus 
                                            Vėl į Tave, o Tėve, grįžtų.