Spausdinti

ALGIMANTAS KEZYS, S. J.

RISTUS, pašauktas pas savo teisėją Pilotą, jam tarė: "Aš tam gimiau ir atėjau į pasaulį, kad liudyčiau apie tiesą. Kiekvienas, kuris yra iš tiesos, klauso mano balso”. Pilotas jį paklausė: "Kas yra tiesa?” Bet nelaukęs atsakymo, paliko Jėzų vieną ir vėl išėjo pas žydus.

     Šis trumpas Kristaus ir Piloto pokalbis apie tiesą rado ypatingą atgarsį žmonijos galvosenoj. "Kas yra tiesa?” — tai klausimas, kuris nuolat atgyja religijoj, filosofijoj, literatūroj ir praktiškame kiekvieno gyvenime. Tai klausimas, kuris yra vertas mūsų dėmesio ir atsakymo. Pašaipi gyvenimo ironija lydės tą, kuris, nors ir sugebėdamas paklausti, kas yra tiesa, neturės kantrybės išklausyti kompetentingo atsakymo ir nusisukęs išeis laukan, kaip Pilotas.

     Yra manoma, kad Pilotas, būdamas Romos imperijos valdininkas, buvo aukšto išsilavinimo žmogus. Nesvetima turėjo būti jam Romos teisė, istorija, papročiai. Galimas daiktas, kad jis nebuvo visiškai aklas ir kultūriniam Romos gyvenimui — jos menui ir literatūrai. Piloto susidomėjimas klausimais apie tiesą Kristaus tardymo metu bent dalinai įrodo jo filosofinį palinkimą ieškoti tiesos. Bet jo staigus nusigręžimas nuo Kristaus, vos pastačius tą svarbų klausimą, išduoda tam tikrą pasidavimą skepticizmo įtakai. Pilotas lyg būtų sau sakęs: "Taip, atrasti tiesą yra labai naudinga, bet, deja, iki šiol dar niekam tai nepavyko ir greičiausiai niekad nepavyks. Šis kalinys Jėzus tėra vienas iš keliaujančių žydų filosofėlių, kuris tariasi žinąs, kas yra tiesa. Bet jeigu leisčiau jam išaiškinti, ir jo žodžiuose tebus vien spėliojimai ir neaiškumai. Ir Pilotas nelaukė Kristaus atsakymo. Jis išėjo laukan pas žydus. Kristus liko vienas, paskendęs savo mintyse.

     Ir mes, gal būt, dažnai stovime prieš Kristų, ir statome Jam tą patį klausimą: "Kas yra tiesa?” Žmogaus gyvenime yra momentų, kada užeina tam tikra abejojimo nuotaika. Ar studijose, ar praktiškame gyvenime dažnai susiduriame su problemomis ar painiomis situacijomis, kurios nori neigti tiesą. Nuskriaustam žmogui gali atrodyti, kad egzistuoja tik melas ir neteisybė. Jaunam studentui, patekus į stipresnius skeptikų vėjus, dingsta anksčiau turėtas pasitikėjimas proto ar tikėjimo galia. Dažnai pamatome, kad tiesa yra slidus, kartais visai neapčiuopiamas dalykas. Jis panašus lyg į laumę vasaros vėjuje — čia paglosto priartėjus, čia vėl dingsta, lyg nebuvus.

     Kas yra tiesa? Kur ji? Kas atskleis mums jos paslaptį?

     Pilotas buvo ieškojęs tiesos filosofijoje, ir nusivylė. Jis, gal būt, pamatė, kad ir filosofija, ta išminties tarnaitė, nesugeba atskleisti pilnos tiesos. Nagrinėdami pačias dalykų esmes, filosofai tariasi išlukštenę patį tiesos branduolį. Bet ar tame branduolyje glūdi visa tiesa? Kas žino. Ką pasako vienas toks išminčius, tą pataiso ar paneigia kitas. Paprastas žmogus taip ir lieka tamsoj ir nežinojime.

     Dabarties žmogus stipriai įtikėjo griežtaisiais mokslais, kaip galutine išmintimi. Šie mokslai su naujais preciziškais instrumentais kasdien atidengia naujus, lig šiol nepažintus faktus ir dėsnius. Jie veržiasi vis aukščiau į erdves, vis giliau ir giliau į senuosius klodus, įsibrauna į privačius kiekvieno gyvio namus, vis ieškodami tiesos. Tačiau kritiškiau pažvelgus į griežtojo mokslo atrastus davinius, pamatoma, kad griežtojo mokslo žodis nėra jau toks griežtas, kaip kartais atrodo. Jis nuolat kinta, kasmet pasendindamas pereitų metų atradimus ir išvadas. Kinta fizikų teorijos, nuolat patikslinami istoriniai faktai, o persiorientavimui psichologijoje, sociologijoje ar filosofijoje nėra galo. Kur tad tiesa? Gal ji glūdi tarnyboj artimui ir visuomenei? Gal kūryboj? O gal karžygiškoj mirty už brolio laisvę?

     Taip ir ieškoma tiesos. Ne dalinės, bet visos tiesos. Žmogus nerimsta, radęs ribotumą. Jam reikia tiesos be dėmės. Jam reikia tiesos, kurią radęs, neieškotų kitos.

     Kreipiamės į Kristų. Lai Jis atsako į šį mūsų klausimą.

     Kristaus atsakymas aiškus, tiesus. Jis sako: "Aš esu Tiesa! Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” (Jono 14, 6). "Aš tam gimiau ir atėjau į pasaulį, kad liudyčiau apie tiesą. Kiekvienas, kuris yra iš tiesos, klauso mano balso” (Jono 18,37)-

     Įkūnytasis Dievo Sūnus liudija apie tiesą, sakydamas, kad Jis pats esąs tiesa. Jis esąs ta tiesa, kuri žmogų gaivina. Ji yra gyvenimas. Jo tiesa, aiški, neklaidinanti. Ji yra lyg kelias per paslapčių pilną pasaulį. Kristaus tiesa — tai ne šios žemės ribota tiesa. Kristus atėjo iš anapus. Jis ten žvelgė pilnutinei tiesai į akis. Atėjęs pas mus, pasakė, ką ten matęs ir girdėjęs. Jis pasakė, kad šalia šio matomo pasaulio yra kitas, nematomas; kad žmogus nėra sukurtas vien šiai žemei, o yra Dievo globoje ir turi siekti Dievo kaip galutinio savo tikslo. Jis reikalavo tikėjimo vienu ir triasmeniu Dievu, dangaus ir žemės Kūrėju, Antrojo Asmens įsikūnijimu, žmogaus išganymu, dangumi ir pragaru.

     Ši apreikštoji tiesa prašoka ribotąjį žmogaus protą. Jai priimti reikia tikėjimo. Bet tai ne aklas tikėjimas, o tikėjimas kompetentingu liudijimu. Kristus įrodė esąs Dievo pasiuntinys, Dievo Sūnus, pats Dievas. Todėl Jo liudijimas yra patikimas. Jo pagalba mes sužinome tiesą, kurios negalėtume pažinti kitu keliu.

     Priimdami Kristaus žodį, mes atrandame galutinį atsakymą į pagrindinius žmogaus klausimus. Jie visi atsiremia į tvirtą pagrindą — Dievą. Ieškodamas tiesos, žmogus sąmoningai ar nesąmoningai ieško galutinės tiesos. O ši tiesa yra niekas kita, kaip Dievas. Jos neradęs, žmogus visada nerims. Kristus mums šią tiesą atskleidė savo dieviškuoju apreiškimu.

     "Kas yra tiesa?” — paklausė Kristų Pilotas.

     Kristus mielu noru būtų Pilotui davęs savo atsakymą. Bet Pilotas to atsakymo nelaukė.

     Jeigu ir mes Kristaus atsakymo neišgirstame, arba išgirstame tik labai silpnai, tai jau ne Kristaus kaltė. Prieš mūsų laisvo apsisprendimo galią Kristus yra, kaip kalinys surištomis rankomis. Jo kalbos galime klausytis arba nesiklausyti. Tačiau jei panorėtume į Jo žodžius nekreipti dėmesio, turėtume nešti ir šito mūsų neigiamo apsisprendimo sankciją — nežinoti atsakymo į mūsų pačių pastatytą klausimą. Ir tai ne vien dabar, bet ir visam laikui. Tad nepamirštini yra kita proga pasakyti šv. Rašto žodžiai: "Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius” (Jono 6, 69).