DR. JUOZAS PRUNSKIS

AUGUMAS dabartinių žymių biologijos srities mokslininkų yra giliai tikį žmonės. Jie nesigėdi viešai išpažinti savo religijos. Pavyzdžiui, biochemikas Frank Allen,dėstąs Manitobos universitete, Kanadoje, yra fiziologinės optikos specialistas. Savo straipsnyje, vardu "The Origin of the World — by Chance or Design", jis rašo, jog mintis, kad pasaulio medžiaga ir energija atsiradusi savaime, iš nieko, yra absurdiška. Toliau jis sako, kad termodinamikos dėsniai rodo, jog visata artėja prie tokio stovio, kada visi kūnai bus tos pačios kraštutinai žemos temperatūros ir energija išsibaigs. Tada gyvybė jau bus negalima. Jeigu pasaulio medžiaga ir energija būtų buvusi nuo amžių, tai toji temperatūrų susilyginimo padėtis jau būtų įvykusi. Jis taip rašo: "Šilta žemė ir žvaigždės, o taip pat žemė su savo turtinga gyvūnija, labai aiškiai kalba, kad visata atsirado laike, tam tikru nustatytu laiko momentu. Dėl to visata turi būti sutverta. Turi egzistuoti didžioji Pirmoji Priežastis, amžina, visagalė ir visažinanti — Sutvėrėjas. Visata yra Jo rankų darbas".

    Toliau, nupasakodamas vandens savybes, žemės dydį, jos nuotolį nuo saulės ir elementų savybes, jis visur randa nuostabią tvarką, o ypač stebisi gyvybe. Savo straipsnį baigia šiais žodžiais: "Tik Beribė Mintis, tai yra Dievas, galėjo pramatyti, kad tokia molekulė gali būti gyvybės būstinė, tik Jis galėjo ją sutverti ir jai įkvėpti gyvybę".

Žvelkime i faktus be prietaru

    San Francisco universiteto biologijos fakulteto dekanas, biologijos profesorius Edward Luther Kesselyra Kalifornijos Mokslo Akademijos pareigūnas, "Wasmcmn Journal of Biology" ir kitų biologijos mokslo leidinių redaktorius, vabzdžių embriologijos specialistas, zoologas ir entomologas. Jau kitą kartą minėtame dr. Monsma veikale "The Evidence of God in an Expanding Universe" savo straipsnį jis pradeda šiais žodžiais: "Paskutiniųjų metų moksliniai tyrimai suteikia naują aiškumą, remiantį tradicinius filosofijos Dievo buvimo įrodymus". Remdamasis aukščiau minėtu termodinamikos dėsniu, ir jis tvirtina, kad visata negalėjo būti amžina: kūnų temperatūra vienodėja, pasaulis artėja prie padėties, kai visur temperatūra susivienodins ir nebeliks naudingos energijos. "Dėl to mokslas, nė to nesiekdamas, įrodo, kad visata turėjo pradžią, ir taip įrodo, kad visata atsirado vieno kuriančio sprogimo metu prieš penkis bilijonus metų... Toks sukūrimas negalėjo įvykti be Dievo... Studijavimas atvira mintimi mus veda prie Dievo... Kaip atviros minties mokslininkas turi vadovautis faktų aiškumu ir pripažinti, kad turi būti Dievas, taip ir nemokslininkas turi nusilenkti tam aiškumui ir pripažinti, kad kuriančioji evoliucija buvo Dievo panaudotas sutvėrimo būdas, kai Jis sukūrė medžiaginį pasaulį su jo įstatymais. Kūrybinė evoliucija yra vienintelis išaiškinimas, sutinkąs su aiškinimu, kurį mums teikia Gamtos Knyga... Mes esame priversti priimti išvadą, kad evoliucijos mechanizmas buvo suplanuotas, ir jis reikalauja protingo Planuotojo".

    Jis pakartotinai pabrėžia, kad studijos jį veda prie Aukščiausios Išminties, ir evoliucija tėra tvėrimo tarpsnis... Būtų priešinga logikai priimti evoliuciją ir atmesti Dievo realumą. Savo straipsnį šis mokslininkas baigia tokiu sakiniu: "Dar kartą aš sakau, kad mokslinės studijos, atliekamos atvira mintimi, veda prie būtino tikėjimo Dievu".

Dievo buvimą tiriant moksliniu būdu

    Buvęs Minnesotos universiteto fiziologinės chemijos profesorius, vėliau tame pačiame universitete dėstęs agrikultūrinę biochemiją, o nuo 1949 m. Hormel Tyrimų Instituto direktorius dr. Walter Oscar Lundberg savo straipsnyje, vardu "Applying the Scientific Method", rašo: "Mokslininkas profesionalas turi prieš kitus specialią pirmenybę — suprasti Dievo realybę. Žinoma, jeigu šią pirmenybę jis panaudos. Pagrindiniai principai, kuriais remiasi mokslinė metodologija, esmėje yra Dievo buvimo išraiška... Tikėjimas asmeniniu Dievu yra svarbus žmonių laimei. Tačiau mokslininkui, tikinčiam Dievą, yra papildomas pasitenkinimas, ateinąs su kiekvienu moksliniu atradimu, nes kiekvienas atradimas atneša papildomą jo turimo Dievo supratimo reikšmę ir prasmę".

    Eastern Nazarene kolegijos profesorius, JAV biologų draugijos narys, metabolizmo ir kraujo apytakos specialistas dr. Marlin Books Kreider kolektyviniame dr. Monsma veikale savo straipsnį taip pradeda: "Kaip eilinis žmogus ir kaip asmuo, savo gyvenimą pašventęs studijoms ir ieškojimams, aš neturiu jokių abejonių Dievo buvimu... Jis yra dvasia, protinga kūrybinga, viską palaikanti Jėga". Jisai stebisi gamtos dėsnių tikslumu, kurių dėka galima apskaičiuoti planetų kelius ir iš anksto numatyti satelitų orbitas. Jis pabrėžia, kad nuo Pasteuro laikų yra nustatytas faktas, jog gyvybė atsiranda tik iš gyvos medžiagos. Dėl to jis taip rašo: "Mūsų mokslo Žinija atskleidžia tiek daug negalimų dalykų visiškai materialistiniu aiškinimu, kad daug protingiau yra priimti pirmąja priežastimi specialų sutvėrimą ir išorinės jėgos poveikį. Albert Einstein, pripažindamas šią kuriančią protingą jėgą, sako, kad tai "neribotai aukštesnė protinga kuriančioji galia, atsiskleidžianti nesuprantamoje visatoje". Kaip pradžioje buvo pasakyta, aš tą jėgą vadinu Dievu. Pasaulio kelio pradžioje aš matau ne amžinąją energiją ar medžiagą, ne "neištiriamą likimą", ne "laimingą pirminių elementų susibėgimą", ne "didįjį nežinomąjį", o Visagalį Viešpatį Dievą".

Sudėtingoji gamta ir Dievas

    Concordia Mokytojų Kolegijos profesorius dr. Jonas W. Klotz, biologijos ir fiziologijos specialistas, savo straipsnyje primena šv. Rašto žodžius, kad dangus skelbia Dievo garbę ir horizontas rodo Jo rankų darbą. Tik kvailys sako, kad nėra Dievo. Prof. Klotz tvirtina, kad pasaulis yra toks sudėtingas, jog negalėjo atsirasti pripuolamai; jam atsirasti reikėjo išmintingos Būtybės, o ne aklo atsitiktinumo. Jis pabrėžia, kad mokslas mums padeda pažinti Dievą. Jis sumini keletą gamtos pavyzdžių iš vapsvų bei triušių gyvenimo ir sako: "Tai, kas buvo aprašyta, yra galingas Dievo išminties įrodymas... Žmogus greitai pajus, kad jo žmogiškoji išmintis negali prilygti Gamtos Dievo protui".

    Wheaton kolegijos zoologijos profesorius Russell Lowell Mixter savo straipsnyje prisipažįsta, kad jo darbas laiko jį arti gamtos ir arti Dievo. Gamtoje jis visur randa tvarką ir dėl to sako, jog "logika verčia mus priimti faktą, kad dieviškoji mintis sukūrė, suplanavo ir įkūnijo tas atmainas". Jis atmeta mintį, kad visata būtų galėjusi atsirasti pripuolamai susikombinavus elementams. Toliau jis taip rašo: "Kai šv. Rašte skaitome, kad Dievas sutvėrė žmogų, gyvulius, augalus, tuo galima lengvai tikėti, nes, ką matome gamtoje, tai derinasi su šiuo tikėjimu. Šv. Raštas nėra gamtamokslio knyga, bet jis perteikia pagrindinius gamtamokslio principus. Ir kas man yra ryškiausia tiesa, tai kad šv. Rašto Dievas ir gamtos Dievas yra vienas ir tas pats. Šv. Rašto Dievas kalba į mane kalnuose, danguje, jūrose. Jo balsas švelniai kužda gražiuose gamtovaizdžiuose, ryškiuose žalumynuose, paukštelių čiulbėjime ir gyvulių maurojime".

    Georgijos universiteto miškininkystės profesorius Laurence Colton Walker savo straipsnyje rašo, kad gamtoje jis įžvelgiąs Dievo kūrybinį tvarkingumą. Jis stebisi Didžiojo Sintetizuotojo sukurtomis molekulėmis ir taip sako: "Dievas žmogui save apreiškia per mokslą. Ir didysis apaštalas Povilas sako, kad Dievas, apsireiškęs Kristuje, yra pirm visko ir Jame yra visi dalykai".

    Kalifornijos universiteto profesorius, genetikos specialistas dr. Walter Edward Lammerts minėtame kolektyviniame veikale taip prisipažįsta: "Metams bėgant, aš augau, kaskart labiau paveikiamas supratimo apie kūrybinę Dievo išmintį ir galią... Gamtos studijos rodo Sutvėrėjo galią ir išmintį".

Mąstyti negalinti medžiaga ir Aukščiausioji Išmintis

    Biologas ir botanikas dr. Russell Charles Artist, David Lipscomb kolegijos biologijos departamento vadovas ir profesorius yra parašęs straipsnį, vardu "Trillions of Living Cells Speak Their Message", pabrėžia, kad turi būti gyvųjų ląstelių Organizatorius. Ta Mintis, ta Aukščiausioji Išmintis, priešinga negalinčiai mąstyti medžiagai, yra Dievas. Jis sakosi tvirtai tikįs, kad yra Dievas.

    Floridos Mokslo Akademijos pirmininkas, parašęs knygą apie paveldėjimą, dr. Albert McCombs Winchester savo straipsnyje sako: "Esu laimingas, kad galiu pasakyti, jog daugelio metų studijos ir darbas mokslo srityje tik sustiprino mano tikėjimą Dievu. Mokslas padeda įžvelgti į Aukščiausiosios Būtybės didingumą ir visagalybę, ir su kiekvienu nauju atradimu tas įžvelgimas didėja. Mokslas pakeičia mūsų pagoniškus prietarus, kurie įsiterpia į mūsų religinius įsitikinimus, faktais, galinčiais būti aiškiai įrodytais. Mūsų tikėjimas Dievu negali būti susilpnintas dėl to, jog mes žinome, kad pvz. liga yra atnešta bacilų, o ne būtinai esanti Dievo bausmė. Tokiu būdu mes tik daugiau išmokstame apie Dievą ir Jo sukurtą pasaulį".

    Jis tvirtina, kad "iš visų didingųjų Dievo tvarinių niekas negali pralenkti tų gyvūnų, kurie yra apgyvendinę mūsų planetą". Toliau jis aiškina, kad Dievas nenulipdė kiekvienos tų "judančių mašinų", bet suteikė gyvybei galią tęsti savo buvimą. Savo straipsnį baigia tokia mintimi: "Geresnio tiesos įžvelgimo rezultatas yra gilesnis ir tvirtesnis tikėjimas Dievu".

Aukščiausios Būtybės pėdsakai gamtoje

    Buvęs Kentucky ir St. Louis universitetų profesorius Cecil Boyce Hamann rašo: "Kada tik aš gilinuosi į gamtamokslį, ryškiai matau planingumą, dėsnius ir tvarką — Aukščiausiosios Būtybės pėdsakus. Taip, aš tikiu Dievą. Tikiu Dievą, kuris yra ne tik visagalinti dievybė, sutvėrusi ir palaikanti visatą, bet Dievą, kuris yra susirūpinęs savo tvarinių vainiku — žmogumi. Tas tvirtas tikėjimas kyla ne tik iš krikščioniškosios Amerikos kultūros, bet taip pat visų pirma iš gamtos mokslinio stebėjimo, o antra, iš Jo buvimo manyje eksperimentinio aiškumo".

    Toliau jis pasakoja, kaip gamtos dėsningumas ryškiai matomas biochemijoje: virškinimas, maisto pasisavinimas dabar yra išaiškinti reiškiniai, bet kas sutvarkė, kad šie reiškiniai taip išmintingai vyksta, klausia mokslininkas ir tuoj pats atsako, kad visa tai sutvarkė Dievas, kurs tvarko visą pasaulį. Pakėlęs akis į dangų, turi sušukti, matydamas tokį tvarkingą žvaigždžių judėjimą. Nuo lašo, stebimo per mikroskopą, iki tolimosios žvaigždės, stebimos per teleskopą, visur pastebimi pastovūs gamtos įstatymai. "Kur nors", sako jis, "tos tvarkos užnugaryje turi būti Aukščiausioji Būtybė, nes negali būti nei tvarkos, nei įstatymų be Aukščiausios Minties. Argi kiekvienas atrandamas naujas gamtos dėsnis nešaukia, kad Dievas yra mano autorius, o žmogus yra tik mano atradėjas?"

    Savo straipsnį jis baigia šiais žodžiais: "Taip, aš tikiu Dievą, visatos Dievą, mano draugą. Aš jaučiu Jį savyje ir visoje aplinkoje".