Spausdinti

KĘSTUTIS TRIMAKAS, S. J.

     Vienas skaitytojas teiraujasi, kaip reaguoti į laiškus, platinančius maldos grandinėles. Kadangi tokių klausimų vis dažniau pasitaiko, jaučiame pareigą atsakyti "Laiškuose Lietuviams"

     Pirma, spausdiname anam skaitytojui atsiųstą paaiškinimą apie maldos grandinėlę, kad ir kitus skaitytojus apie ją supažindintume.

     “Panašus laiškas buvo pradėtas Amerikoje ir turi apeiti tuo keliu visą pasaulį. Laimė ir džiaugsmas aplankys tą žmogų, kuris tikėdamas ir neatidėliodamas išsiųs tuos laiškus per 13-ką dienų 13-kai asmenų, kuriems linki geros valios. Taigi, nepagailėk kelių centų ir truputį laiko; palaikyk lenciūgėlį ir susilauksi didelių malonių. Keli pavyzdžiai: Vienas klebonas, kuris išpildė tą prašymą, išlošė daug pinigų. Vienas anglas, kuris gavo ši laišką, sunaikino: greitu laiku neteko savo sūnaus. Dar vienas, gavęs šį laišką, iš jo juokėsi per 13-ką dienų, rodydamas kitiems; liko nelaimingai užmuštas. Du Amerikos kariai tapo labai turtingi tą lenciūgėlį išsiųsdami ir palaikydami. Todėl turėk vilties...”

     Gera yra melstis ir jungtis su kitais maldoje. Tie, kurie tas maldų grandinėles pradeda ir tęsia, gali būti geros valios žmonės. Tačiau jos nėra visai sveikas religinis reiškinys. Prašau pažiūrėti, į ką kreipiamas dėmesys; 1) į skaičių "13"; 2) į materialinį atlyginimą: jei padarysi, pelnysi; jei ne, atsitiks blogai, tai jau vis vien, bent iš baimės, padaryk. Tokiu būdu į maldą įmaišomi du su religija nesideriną dalykai: 1) prietarai ir 2) prekybinis santykiavimas su Dievu iš baimės arba iš grynai materialinio pelno motyvų. Dėl to tėra vienas atsakymas į klausimą, kaip reaguoti į tokius maldų grandinėlių laiškus. Nėra verta į jas kreipti dėmesio, nei jas toliau platinti. Galima surasti geresnių priemonių, kaip žmones vesti į pamaldumą — be prietarų priemaišų. Religija yra per kilni, kad ji būtų maišoma su prietarų niekais.