BRONIUS KRISTANAVIČlUS. S. J.
Jungtinių Tautų žiniomis, nuo bado pasekmių visame pasaulyje kasdien miršta apie 10,000 žmonių ir jų skaičius nuolatos auga. Jei niekas nepadės, per ateinantį dešimtmeti vien tik Indijoje nuo bado pasekmių mirs 50 milijonų vaikų tarp 1 ir 10 metų amžiaus. Badą ir bado pasekmes pažįsta Andų kalnų indėnai, Indija, Pakistanas, Afrika ir nemaža dalis tų, kurie savo namus vadina favela. Viso 3 bilijonai žmonių žemėje bet tik pusė jų sočiai pavalgo; kita — nuolatos alkana. Tačiau, visur sumoderninus žemės ūkį, šiame pasaulyje galėtų išsimaitinti apie 50 bilijonų žmonių ir niekam nereikėtų badauti.
Tie, kurie nenori kitiems padėti, siūlo sumažinti gimimų skaičių arba daryti abortus. Bet Dievas žemės turtus sutvėrė ne vienai ar kelioms turtingoms tautoms, bet visiems. Kodėl, pavyzdžiui, koks nors milijonierius visur švaisto pinigus, o favelos žmonės, šiandien suriję duonos plutą, nežino, ką rytoj valgys. Juk ir pastarieji nėra antros ar trečios rūšies žmonės, bet turi tas pačias įgimtas teises.
Kiti, rimtesni žmonės, siūlo padidinti su atsilikusioms, neturtingoms tautoms prekybą ir tokiu būdu joms padėti. Bet ir tas būdas iki šiol nedavė gerų vaisių, nes turtingųjų tautų produktų kainos nuolatos kilo, o neturtingųjų stovėjo vietoje. Taip, pvz. Indija, kritus jos produktų kainoms, per 2 metus prarado 2 bilijonus dolerių, kuriuos ji per eilę metų buvo pasiskolinusi iš pasiturinčių valstybių. Panašiai yra ir su Afrikos produktais. Kol tarptautiniu mastu nebus nustatytos teisingos kainos, tol atsilikusios ir neturtingos tautos iš prekybos neturės jokio pelno.
Teisingesnį būdą pasirinko JAV, Anglija, Prancūzija ir Vokietija, teikdamos atsilikusioms tautoms kasmet finansinę pagalbą. Tačiau kai kur jos gerokai nusivylė, nes paskolinti pinigai arba pateko į turtingųjų kišenes, arba buvo išleisti nenaudingiems projektams.
Be to, kai kurios Pietų Amerikos valstybės, suvalstybinusios svetimą kapitalą, neparodė noro už jį atsilyginti. Toks elgesys, žinoma, iššaukė nepasitikėjimą. Tad nėra ko stebėtis, kad svetimo kapitalo investavimas sumažėjo. Plačiai įsigalėjusi korupcija, valdžios nepastovumas, pinigo nuvertinimas ir nenoras daryti būtinų reformų yra priežastys, kodėl turtingesni kraštai delsia atsilikusioms tautoms padėti. Jei šiandien Sąjunga Pažangai (“Alliance for Progress”, JAV remiama organizacija Pietų Amerikai pagelbėti) kai kur daro lėtą pažangą, kaltininkų reikia ieškoti ne už jūrų marių, bet savoj pastogėje.
Katalikų Bažnyčia varo platų švietimo ir šelpimo darbą ir stengiasi visiems padėti. Vien tik misijų kraštuose ji turi tūkstančius ligoninių, našlaitynų, senelių prieglaudų ir įvairių mokyklų, kurias lanko virš 5 milijonai vaikų. JAV katalikai šalpos darbui surenka kasmet apie 130,000,-000 dolerių ir nuo karo pabaigos tam tikslui yra išleidę beveik pusantro bilijono dolerių. Nuo jų neatsilieka Vokietijos katalikai, kurie per paskutiniuosius 5 metus badą kenčiantiems žmonėms paaukojo 50,000,000 dolerių. Kita tiek paaukojo Anglijos, Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Šveicarijos ir Kanados katalikai.
Tačiau tos, kad ir nemažos sumos neužtenka atsiginti nuo bado ir reikia telkti visus geros valios žmones į bendrą kovą prieš vis didėjantį skurdą. Specialistų apskaičiavimu, kasmet reikia 10 bilijonų dolerių, kad būtų galima pakelti atsilikusių tautų žemės ūkį ir sočiai pavalgydinti tuos, kurie nuolatos kenčia alkį. Išleidžiant per 10 metų po 10 bilijonų dolerių, neturtingos tautos atsistotų ant kojų ir galėtų šviesiau žiūrėti į ateitį. Palyginus su tuo, kas išleidžiama kasdien ginklams ir kariuomenei (vien JAV išleidžia virš pusšimčio bilijonų dolerių į metus), toji suma nėra didelė. Ir jei visos pasiturinčios tautos neturtingiesiems paaukotų tik 1% savo pajamų, nuo žemės paviršiaus išnyktų badas, skurdas ir neturtas.
Neseniai JAV katalikai įteikė popiežiui gerai dokumentuotą raštą, nurodantį skurdo apimtį ir būdą prieš jį kovoti. Prašomas Visuotinio Bažnyčios Susirinkimo vadovybės, James Norris, vienas to rašto autorių, posėdžiaujantiems vyskupams žodžiu paaiškino savo planą Ir parodė, koks yra opiausias žmonijos klausimas. Po kelių dienų popiežius Povilas VI beturčiams paaukojo savo tiarą, triaukštę karūną, duodamas gražų pavyzdį krikščionims ir nekrikščio-nims.
Kalbėdamas laisvųjų tautų vardu, prieš porą metų JAV prezidentas pasakė: “Mes turime priemones pašalinti badą nuo žemės paviršiaus”. Taip, laisvasis pasaulis turį ne tik priemones, bet ir valią. Bet reikia, kad ir kitos tautos turėtų tą pačią valią: valią bendradarbiauti, valią reformuotis, ir valią įgyvendinti socialinį teisingumą.
Turtingi vis labiau turtėja, vargšai vis labiau skursta. Labiau negu gyventojų skaičiaus augimas pasaulį aliarmuoja brutalus ir vis didėjantis skirtumas tarp tų, kurie turi, ir tų, kurie neturi. Penktadalis šios planetos gyventojų— Šiaurės Amerikoj, Vakarų Vokietijoj ir Australijoj — turi visko gausiai.
Newsweek, 1963. VI. 17
Amerikietis į dieną suvalgo 4.66 svarus maisto; indas gi, jei jam nusišypso laimė,— 1.23 svarus, daugumoj ryžių. Kai kurių ekspertų apskaičiavimu, JAV vienos dienos išmetamo maisto pakaktų kelias dienas pavalgydinti 650 milijonų žmonių Kinijoj. Net naminis šunelis JAV-ėse gauna daugiau ir geresnį maistą, negu indas darbininkas.
Newsweek, 1963. VI. 17