A. L.

LENKIJOJE...

“Dabartinės religinės problemos”

     Pogrindžio keliais gautas dokumentas, rodąs sustiprintą religijos persekiojimą Lenkijoje. Tai Poznanės Vaivadijos savivaldybių pirmininkų suvažiavimo, įvykusio 1964. I. 9, protokolas (ištisai atspausdintas Londono katalikų savaitrašio “The Tablet” gegužės 23 d.).

     Pagrindinis suvažiavimo kalbėtojas buvo draugas Kedzierski, Vaivadijos Religijos Reikalų Įstaigos galva. Jo tema — “Dabartinės religinės problemos Lenkijoje”. Pagal jį, Lenkijos vyskupai yra vieningi ir remia savo primato kardinolo Vyszynski nusistatymą valdžios atžvilgiu; kunigai gi skirstomi į tris grupes: 1) “valstybės priešai” (šioje kategorijoje yra daugiausia jaunų kunigų), 2) “realistai”, kurie nori išvengti bėdos sau, bet irgi yra prieš valdžios ir Bažnyčios santykių “patvarkymą”; galų gale 3) “pozityvieji” kunigai, kurie lojaliai laikosi visų potvarkių.

     Čia draugas Kedzierski visiems suvažiavimo dalyviams išdalino įspūdingai antspauduotus sąsiuvinius, kuriuose jie, sugrįžę namo, turės aprasyti savo apylinkėje dirbančius kunigus, jų pažįstamus ir draugus, jų lankomus namus, jų įtaką jaunimui, vaikams ir inteligentijai. Šiuos sąsiuvinius savivaldybių pirmininkai laiks nuo laiko asmeniškai įteiks draugui Kedzierski.

     Kalbėtojas pateikė antireliginės kovos planą šiems metams: visokia kunigų įtaka žmonėms turi būti sutramdyta; sumažintas žmonių dalyvavimas religinėse ceremonijose (neduotinl leidimai procesijoms, maldininkų kelionėms); ypač reikia stengtis apriboti kunigų įtaką jaunimui ir daktarams; atidžiai stebėti charakterio ugdymo programą tose mokyklose, kuriose atsiranda pašaukimų į kunigus.

     Siūlomi sekantys metodai paveikti kunigus: asmeniški pokalbiai, įtraukimas į Tautinės Vienybės Frontą, ypatinga globa tiems kunigams, kurie turi bėdos su hierarchine vyresnybe. Reikia pabrėžti blogąją kunigų veiklos pusę, liaudį apie juos klaidingai informuoti, ypač iškeliant abejotiną kunigų moralę, kalbant jauniems žmonėms.

     Suvažiavimo uždaromajame žodyje draugas Kedzierski dar kartą visiems priminė, kad kunigų inventoriaus knygos būtų nuolatos tikrinamos. Už nepilnas inventoriaus knygas privaloma be pasigailėjimo uždėti pabaudas. Knygos ir bylos nėra svarbios, bet svarbus yra kunigų palenkimas valdžiai.

LATVIJOJE...

“fanatiški metodai

     “Sovetskaja Latvia” (1964. I 15) aprašė Viesite miesto teismo eigą, kur piliečiai Osmai kaltinami netinkamu savo valkų auklėjimu: “liudininkai... papasakojo teismui, kad Osmai, auklėdami savo vaikus, naudoja fanatiškus metodus. Kiekvieną sekmadienį jie verčia juos eiti į bažnyčią, kur jie turi klausytis religinio fanatizmo pagautų sektantų staugimo. Vaikams buvo uždrausta skaityti grožinę literatūrą, neleista eiti į filmus, dalyvauti koncertuose ar mokyklos vasaros programose, žiūrėti televizijos.

     “Man svarbiausias dalykas yra atsakomybė prieš Kristų”, teisme su siaubingu atvirumu pareiškė J. Osma. Viešite kolūkio ir vietinės gimnazijos kolektyvo paskirti liaudies kaltintojai F. Kreps ir G. Godinjas prašė teismo iš Osmų atimti tėvų teises, o jų vaikus atiduoti valstybės globai. Tėvai turėtų mokėti už vaikų išlaikymą.

     “Liaudies teismas šį pasiūlymą priėmė. Liaudies teisėjas pareiškė: “Mūsų šalyje yra religijos laisvė. Tačiau tikintieji turi laikytis įstatymų, ypač liečiančiųjų augančios kartos auklėjimą. Jei tėvai nesilaiko šių įstatymų, sovietinis teisingumas iš jų atima tėvų teises”.

LIETUVOJE...

“buržuazinės ideologijos liekanos”

     “Sovetskaya Litva” (1963. XII. 19) talpino A. Gulbinskienės straipsni (rusiškai, aišku) “Dvasios vergovės ideologija; veskime sąmoningą ofenzyvą prieš praeities liekanas”.

     Straipsnyje keliama religijos ir nacionalizmo žala, stabdanti komunistinio pasaulio statybą: “...mes vis su savim tebeturime nacionalizmą ir religiją. Šios buržuazinės ideologijos liekanos dar vis tebejaučiamos. Katalikų kunigai dabar ištraukė teigimą, kad “lietuvio patrioto” sąvoka būtinai apima jo katalikišką sąžinę ir jausmus. Jie vis bando prisistatyti kaip vieninteliai Lietuvos tradicijų — ir net lietuvių kultūros — saugotojai ir gynėjai”.