Spausdinti

■ MANIFESTACIJOS UŽ LAISVĘ

     Šia vasarą lietuviškoji išeivijos visuomenė JAV-ėse turėjo dvi svarias manifestacijas, smerkiančias ir kitiems primenančias Lietuvos pavergimą. Pirmoji įvyko Washingtone birželio 26-28 d. Amerikos Lietuvių Tarybos suruoštame Lietuvių Kongrese; antroji — kasmet JAV prezidento skelbiamoje Pavergtų Tautų Savaitėje, demonstruojant kartu su kitų tautų išeiviais Čikagoje, Niujorke ir kitur liepos 12 d.

     Ta proga pasisakė visa eilė žymių amerikiečių, jų tarpe JAV Kongreso pirmininkas John M. McCormack: "Lietuvos žmonės turi žinoti, kad jų tautiečiai visame pasaulyje ir mes čia Amerikoje nesame užmiršę savo pareigos".

     Šiandien manifestacijų rezultatai yra riboti: jie iššaukia žodžius, bet ne politinius žygius. Visgi jomis primename ne tik savo tautiečiams, bet ir JAV vadams bei visuomenei savo nepailstantį norą laisvės savo tėvynei, kad, prezidento Johnsono proklamacijos žodžiais, ir Amerikos visuomenė "parodytų atsinaujinusį pasišventimą teisėtoms visų tautų aspiracijoms savo nepriklausomybei ir žmogiškai laisvei".

■ VATIKANO SUSIRINKIMAS

     Trokštantieji Bažnyčios visapusiško atsinaujinimo deda į Suvažiavimą dideles viltis ir nemažesnius reikalavimus. Teisėtai, nes nuo šio istoriškai svarbaus Bažnyčios vadovybės apsisprendimo priklausys, kaip ji įsijungs į modernaus gyvenimo vagą.

     Susirinkimo antroji sesija baigėsi ne su tašku, bet su klaustuku: ar prasideda Bažnyčioje naujas pavasaris, ar gal tai buvo tik atodrėkis? Ši sesija buvo mandagi sesija: diskusijų laisvę gabiai panaudojo konservatyvioji mažuma. Daug buvo svarstyta, maža nuspręsta. Dauguma pasisakė už vyskupų kolegiškumą (jų bendrą didesnę galią), tačiau neprieita prie institucinių nutarimų.

     Antrąją sesiją ragino ir kartu varžė Pauliaus VI kalba Romos kurijai: ragino, nes popiežius išreiškė reikalą kurijos reformos; varžė, nes jo norai nebuvo aiškiai aptarti. Ir šis klausimas liko nenuspręstas.

     Ilgai užtrukus diskusijoms apie vyskupų kolegiškumą, buvo atidėtos dvi svarbios temos: apie religijos laisvę ir laikyseną žydų atžvilgiu (žr. "Nors ne politika", šio "L. L." nr. 254 psl.).

     Trečiosios sesijos, prasidedančios šio mėnesio viduryje, laukia svarbūs klausimai: vyskupų kolegiškumas, dialogas su nekatalikais krikščionimis, religijos laisvė, laikysena žydų atžvilgiu, pasauliečių vaidmuo ir kt. Nuo jų pozityvaus išsprendimo daug priklausys, ar tikrai Bažnyčioje ateina pavasaris.

     Reikia tikėtis, kad šioje sesijoje bus prieita prie svarbių nutarimų: vyskupų daugumos pažangi orientacija visoj eilėj klausimų yra pakankamai išryškėjusi.

■ NORS NE POLITIKA

     Visuotinio Bažnyčios Suvažiavimo antrosios sesijos vienoje temoje apie nekrikščionis kardinolas Bea pasiūlė dokumentą apie krikščionių laikyseną žydų atžvilgiu, kuriame tarp kita ko pareiškiama, kad žydų tauta, kaipo tokia, nėra kalta dėl Kristaus nužudymo. Vyskupai jam pritarė karštu plojimu.

     Vėliau antrosios sesijos eigoje buvo pateikti du argumentai prieš šį dokumentą: 1) kodėl iš visų nekrikščionių išskirti žydus ir 2) kaip į tokį žydams palankų dokumentą reaguotų jiems priešingi arabai?

     Į šiuos argumentus atsakoma sekančiai: 1) žydai išskiriami iš kitų nekrikščionių dėl savo artumo krikščionybei ir dėl jiems tebedaromos antisemitizmo skriaudos; 2) šis dokumentas nėra politinis, bet religinis.

     Antrojo argumento painumas išryškėja, žinant, kad arabai baiminasi, jog žydai šį dokumentą naudos, kaip Vatikano pripažinimą Izraelio valstybės. Kard. Bea visiems suinteresuotiems kraštams paaiškino, jog šis dokumentas yra religinis ir neturįs jokių politinių implikacijų. Tačiau atrodo, kad tai arabų nenuramino. Londono "Catholic Herald" žiniomis, visi 13 Arabų Lygos kraštai tarėsi užmegzti diplomatinius ryšius su Vatikanu, kad galėtų kaip nors atsverti žydų įtaką.

     Iš religinio dokumento neturima padaryti politinių išvadų. Tikimasi, kad ateinančioje sesijoje šis dokumentas bus svarstomas ir priimtas.

AR VERTA IŠLEISTI?

     Paskutiniu laiku pasklido žinia, jog komisija dokumentą apie krikščionių santykius su žydais kiek pakeitė, išleisdama ir vietą apie žydų tautos nekaltumą Kristaus nužudymu ("New York Times", birželio 12 d.). Visgi toji vieta anksčiau dokumente buvo įdėta todėl, kad galutinai paneigtų aną krikščionių tarpe paplitusią, bet neparemtą nesąmonę apie visų žydų kaltę. Kol tokia nuomonė vyraus, ji turi būti viešai paneigta. Todėl nuoširdžiai trokštame, kad šiame dokumente toji klaida būtų atitaisyta.

■ NAUJAS SEKRETORIATAS

     Popiežius Paulius VI savo Sekminių kalboje pranešė, kad greitu laiku Romoje pradės veikti sekretoriatas nekrikščionių religijoms. Jam vadovaus kardinolas Marella, buvęs Apaštališkojo Sosto atstovas Japonijai ir nuncijus Paryžiuje.

     Šv. Tėvas pareiškė: "Joks piligrimas, nežiūrint kaip tolima jo gimtinė tikėjimu ar geografija, nebus svetimas Romoje — ištikimoje savo misijai, kurią jai suteikė katalikybė — būti visų tėvyne. Tikrovėje Bažnyčios visuotinumas dar vis su dideliais trūkumais. Nesuskaičiuojamos tautos ir ištisi kontinentai dar vis tebėra nepaliesti krikščioniškosios Evangelijos. Katalikybė dar vis tebestokoja ir kenčia. Didžioji žmonijos dalis dar nėra išgirdusi Sekminių naujienos".

     Šio sekretoriato įsteigimas rodo, kad atsinaujinanti Bažnyčia ieško naujų metodų suprasti kitų religijų žmones bei su jais užmegzti dialogo ryšius.

■ RELIGIJA UNIVERSITETE

     Religijos vieta JAV universitetuose — savotiškai keistas reiškinys: katalikiškuose nemaža studentų sakosi, kad jie yra religija persotinti ir nepatenkinti būtinais teologijos kursais ir metinėmis rekolekcijomis. Tuo tarpu valstybiniuose universitetuose, nežiūrint tebevyraujančių liberalizmo ir agnosticizmo, susidomėjimas religija didėja.

     Jau 1933 m. 76% JAV valstybinių universitetų turėjo religinius kursus; 1940 m. — 80%, o 1964 m. — 97%. Tiesa, dauguma tųjų kursų yra praskiesti, kaip pvz. "Biblija kaipo literatūra" ir pan.

     Patys studentai domisi pagrindinesniais klausimais. Kur religijos kursai stipriau reprezentuojami, lankančiųjų studentų skaičius didėja; pavyzdžiui. Western Michigan Universitete (tai vienas iš daugiausiai mokytojų paruošiančių universitetų JAV-ėse) iš 115 studentų (1956 m.) pakilo iki 1110 (1963 m.). Prie to daug prisidėjo tėv. J. A. Hardon, S. J., pakvietimas dėstyti religijos fakultete.

     Universiteto prezidentas Miller, šiemet prašydamas tėv. Hardon pasilikti, pareiškė: "Studentų teigiami atsiliepimai ir Jūsų lojalumas universiteto intelektualiniam darbui rodo vertybes, kurios būtų laimimos", jei jis ir toliau religiją dėstytų.

     Niekas negali pavaduoti kompetentingo mokytojo: labiausiai jo vietoj nesėkminga yra formalistinė dresūra. Tačiau taip pat niekas negali atstoti pačių mokinių asmeniško intereso: verčiau tepabunda jis autentišku klausimu, negu užmiega abejingu pritarimu apatijoj.

■ NAUJOS RŪŠIES MOKYKLOS

     Amerikos Bažnyčių Tarybos (American Council of Churches) komisija Niujorke pritarė bandymui steigti mokyklas, kuriose mokiniai mokytųsi religiją, literatūrą, sociologiją, o griežtųjų mokslų pamokas turėtų viešose mokyklose.

     Anksčiau minėjome, kad toks projektas buvo diskutuojamas katalikų sluoksniuose (žr. "L. L.", 1964, balandis, 111 psl.). Švietimo Taryba šį planą patvirtino. Šį rudenį Čikagoje buvo atidaryta tokios rūšies pirmoji mokykla.