Spausdinti

KĘSTUTIS BAGDONAS

VERTA VISADA padėti daug pastangų, kad tik būtų galima išgydyti bent vieną trečdalį alkoholizmo aukų. Alkoholizmas yra rimtas dalykas, žmones sukausto jų produktyviausiuose metuose, sunaikina šeimų gyvenimą ir pagriebia daug nekaltų aukų. Jei jis tęsiasi pakankamai ilgai, pavergia visą žmogų...

Dr. Alfred Bochner

KĘSTUTIS BAGDONAS darbuojasi kaipo profesijų patarėjas Čikagos Miesto Tuberkulozės Sanatorijoje, kurioje, jo apskaičiavimu, 54% plaučių džiova sergančiųjų yra alkoholikai.

     Proporcingai daugiausia alkoholikų yra Prancūzijoje (nekalbant apie Sovietų Rusiją, iš kurios neturime pakankamai žinių). Jungtinės Amerikos Valstybės stovi antroje vietoje. Jose yra 5 milijonai tikrų alkoholikų. Vien Čikagoje — 175,000.

     Statistikos rodo, kad JAV-se trys iš keturių alkoholių yra tarp 35 ir 55 metų amžiaus. 3% klajoja pasimetę, o 97% gyvena panašiai kaip ir kiti, težinomi vien šeimai, giminėms ir gal kai kuriems pažįstamiems. Jų yra kiekvienoje profesijoje, rasėje, tautoje, kiekviename miesto kvartale.

    Jų yra ir lietuvių tarpe.

    Kartą viename pokalbyje buvo paminėta, kad tankiai Čikagos lietuvių apgyventoje Marquette Parko apylinkėje yra daugiau saliūnų negu negrų kvartaluose. Nutariau patikrinti. 69-toje gatvėje trijų blokų nuotolyje, tarp Artesian ir Washtenaw, suskaičiau 13 užeigų; gi 71-oje gatvėje tame pačiame nuotolyje — 9-Palyginus su negrų apgyventu Cottage Grove, ant 63-ios gatvės ir tos sankryžos apylinkėse neatradau tokiame pat nuotolyje nė vienos vietos su tiek daug užeigų.

     (Be abejo, tie skaičiai nerodo, kad lietuviai geria daugiau už negrus; nei tai reiškia, kad į tuos saliūnus eina vien lietuviai, nei kad visi ten einantieji yra alkoholikai, arba kad visi ten nuėję pasigeria. Tačiau iškeltas faktas lieka faktu. Ir be to skaičiavimo matyti, kad ir lietuvių tarpe pasitaiko alkoholizmo atvejų. Tai verčia mus ta tema spaudoje rašyti. — Red.)

Įvairiais tyrinėjimais nustatyta, kad viena svarbiausiu alkoholizman vedančių priežasčių yra tėvų įtakos iškrypimai arba stoka: pvz., sekant 109 alkoholikų vyrų praeitį, rasta, jog jų bent 91% buvo tėvų atstumti, arba per daug globojami, arba juos prarado dar prieš savo penkioliktuosius metus.

Dr. E. A. Stecker stačiai sako: “80% mano išstudijuotu aukų alkoholizmo priežastimi buvo “mamytės vaikelio” situacija jų vaikystėje”.

Keturios charakteringos alkoholikų savybės: 1. egocentriškumas, 2. nesugebėjimas atsispirti išoriniams sunkumams, 3. perdidelis priklausomumas ir 4. (paradoksiškai) visagalybės jausmas. Daugeliui šios savybės yra kompensacijos mechanizmas vidiniam savo netinkamumo jausmui.

Šventadienį Washingtono Aikštėje Niujorke (nuotrauka Vyt. Maželio)

KAIP ATPAŽINTI?

     Johns Hopkins Universiteto ligoninė sudarė klausimų sąrašą, pagal kurį bandoma spręsti, ar asmuo yra alkoholikas (“Medical News”, 1961. VII. 14; 15 psl.): Statomi sekantys klausimai:

     1. Ar dėl gėrimo esi praleidęs bent kiek darbo laiko?

     2. Ar gėrimas sugadina šeimos nuotaiką ir neigiamai į ją veikia? 3. Ar geri todėl, kad jautiesi nedrąsus kitų tarpe? 4. Ar gėrimu kenki savo geram vardui? 5. Ar kada po gėrimo esi patyręs nuosmukį? 6. Ar dėl gėrimo susidaro finansinių problemų? 7. Ar gėrimas tave smugdo ir patraukia prie žemesnio lygio asmenų, aplinkybių bei vietų? 8. Ar kada nors dėl gėrimo esi apleidęs pareigas šeimai? 9. Ar gėrimas nesumažino tavo norų ir pastangų ko nors atsiekti? 10. Ar jau mėgsti išgerti kiekvieną dieną tam tikru laiku? 11. Ar išgėrus tavo organizmas reikalauja išgerti vėl sekantį rytą? 12. Ar dėl gėrimo nemiegi naktį? 13. Ar dėl gėrimo nėra sumažėjęs tavo darbo našumas? 14. Ar gėrimas nepastato į pavojų tavo darbo ar biznio? 15. Ar geri dėl to, kad galėtumei pabėgti nuo rūpesčių ir problemų? 16. Ar geri vienas? 17. Ar kada nors dėl gėrimo nepraradai atminties? 18. Ar kada dėl gėrimo tave gydė daktaras? 19. Ar gėrei, kad daugiau savimi pasitikėtum? 20. Ar kada tave patalpino ligoninėn dėl per didelio gėrimo?

     Žinoma, nepakanka atsakyti “taip” į vieną klausimą. Tik visa eilė tokių “taip” atsakymų sukelia įtarimą, o gal ir tiksliai nurodo asmenį sergant alkoholizmu.

MEDICINIŠKAS ŽVILGSNIS

     Dr. James J. Smith tvirtina: “Per paskutinius penkis metus mūsų laboratorijos ir klinikinės studijos apie alkoholizmą parodė, kad alkoholizmas yra ne kas kita, kaip metabolinė liga” (“Medical News”, 1961, VII. 14; 10 psl.).

     Tame pačiame straipsnyje dr. Roger J. Williams iš Texas Universiteto rašo, kad alkoholizmas yra įgimtas dalykas, nes žmogaus kūne “yra pareikalavimas atitinkamų maisto elementų,... kurių paprastas maistas pakankamai neduoda; ...atsiradus tokiam trūkumui, išsivysto noras gerti alkoholį... Bet jei asmuo įstengia patenkinti savo organizmą atitinkamu maistu (vitaminais, mineralais, enzimais), tada liga neišsivysto...” ir todėl gali gyventi visai normalų gyvenimą.

     Pagal dr. Harold Lovell, alkoholizmo priežastimi yra pakrikimas pituarinės liaukos; jai pakrikus, kūnas nebegauna pakankamo hormonų kiekio, ir dėl to metabolizmas susilpnėja. Dėl cukraus trūkumo išsivysto įtampa kūne ir susijaudinimai. Žmogus yra organizmo verčiamas arba gerti alkoholį, arba valgyti daug cukraus.

KAS YRA ALKOHOLIKAS

     Be abejo, mediciniškas žvilgsnis atskleidžia tik vieną alkoholizmo pusę. Alkoholizmas yra liga. Tam palinkimą asmuo gal turi ir iš prigimties. Tačiau ir anksčiau cituoti specialistai sutinka, kad tam tikrų maisto elementų trūkumą galima pašalinti ne vien alkoholiu, bet ir kitkuo, pvz. cukrum. Tad kodėl vieni iš jų pasirenka alkoholį, o kiti ne?

     Alkoholikas yra ligonis, tačiau ne vien fizinis. Prieš tapdamas chronišku alkoholiku, jis dažnai tampa ar bent turi palinkimą tapti psichiniu ligoniu. Dažnai emociniai nesubrendęs asmuo alkoholyje ieško išeities iš savo gyvenimo naštų. Asmeniškos problemos spaudžiamas ir nuo jos norėdamas pabėgti, gėrime randa bent laikiną užsimiršimą. Paprastai geriančiojo reikalai — pinigų, darbo, šeimos, draugų ir pažįstamų atžvilgiu — ne gerėja, bet blogėja. Palaipsniui jis ima gerti vis daugiau. Pripratęs organizmas ima reikalauti vis daugiau alkoholio. Taip jis tampa alkoholio vergu — alkoholiku.

     Alkoholikas nepasitenkina vien nublankinti galvojimo detales, nes jis, nebeprisitaikydamas prie aplinkybių, sąmoningai ar nesąmoningai siekia visiškai atsiskirti nuo realybės. Tam tikslui alkoholis vartojamas kaip priemonė, nes jis kaip tik anestezuoja tas smegenų vietas, kurių pagalba vyksta protavimas ir sprendimai.

     Kur iš tikrųjų prasideda žmogaus sistemos cheminis, biologinis, metabolinis, psichinis ar kultūrinis pakrikimas, verčiąs asmenį smarkiai gerti, nėra įmanoma griežtai apibrėžti ir apriboti. Daugeliu atveju yra daugiau nei viena chroniško alkoholizmo priežasčių. Vienas asmuo gali turėti cukraus trūkumą sistemoje, jautrius nervus ir labai nepalankias gyvenimo sąlygas. Kitas gal cukraus trūkumo neturi, bet turi jautrius nervus ir atsiduria sunkiose aplinkybėse. Tačiau tos pačios aplinkybės vieną gali užgrūdinti, o kitą palaužti. Tad ieškant priežasčių, tenka kiekvieną atvejį spręsti atskirai.

TRYS TARPSNIAI

     Alkoholiko kelyje galima pastebėti tris tarpsnius: ankstyvesnį, vidurinį ir pažengusį.

1. Ankstyvesnis tarpsnis

     Ankstyvesnlame tarpsnyje alkoholikas pažada negerti, bet pažadai lieka neįvykdyti.

     Pats jaučia neramumą ir labai jaudinasi, kad taip daug geria. Tačiau jis jau išmoko tai užmaskuoti ir paslėpti nuo kitų.

     Kitam, atkreipusiam dėmesį į jo gėrimą, atsako: “Ką tu niekus kalbi, aš tik išgėriau penkis, bet ne dešimt stikliukų”; arba: “Vakar visi gerai nugėrėme; aš irgi neatsilikau, bent apie dešimt stikliukų išgėriau” (bet iš tikrųjų jis išgėrė daugiau negu dvidešimt); arba vėl: “Aš tik truputį išgėriau, ir buvau linksmas, nes ir Juozą parvežiau namolei; o jis tai jau tikrai buvo girtas”.

     Šiame tarpsnyje asmuo pradeda gerti daugiau negu jo draugai. Paima stikliuką “ant drąsos”, eidamas į susirinkimą, posėdį, balių, pas pažįstamus ir t. t. Vėliau pradeda kasdien gerti jau nustatytu laiku, pavyzdžiui, 5 val. 30 min. vakare. Nustato atitinkamą laiką išgėrimui prieš valgį. Vėliau atsiranda visokių progų išgerti dėl “drąsos”, “ūpo pakėlimo”, “geros nuotaikos”, “draugiškumo”, “širdingumo” ir t. t.

     Toks asmuo ne visada jaučia pasigėrimo pasekmes. Jis ilgiau išsilaiko “blaivus” už neįpratusį, kuriam greičiau negu jam kojos pasidaro guminės, nebesivarto liežuvis, nesiseka logiškai galvoti. Todėl jis ir parveža Juozą namolei ir juokiasi iš jo, kad “per daug išgėrė”.

Pasitaisymas

     Šiame tarpsnyje yra dar daug galimybių pačiam atsikratyti alkoholio, ypač pradžioje. Reikia vengti progų, kur galima išgerti. Prižadėjus negerti, rimtai to pažado laikytis. Jei buvo geriama, norint pabėgti nuo asmeniškų problemų, reikia kreiptis pas psichologą ar psichiatrą, kad padėtų atidengti ir pašalinti psichologines priežastis, privedusias prie gėrimo.

     Pagelbsti ir buvusių, pasitaisiusių alkoholikų draugystė. Tokių dalis yra susibūrę į “Alcoholics Anonymous” organizaciją su tikslu viens kitam padėti. Jų būstinių yra kone kiekviename JAV-ių mieste. Jie geriausiai supranta į tą nelaimę patekusį ir todėl gali tinkamai padėti.

2. Vidurinis tarpsnis

     Antrasis tarpsnis yra daug liūdnesnis. Alkoholikas jau gerokai nugeria, eidamas į koncertą, vaidinimą, kiną, pas draugus, pažįstamus, gimines. Jis ateina anksčiau į tokias vietas, kur gėrimų yra, kad galėtų kuo daugiau išgerti. Vengia tokių vietų, kur gėrimų nėra. Nugėrimas prieš valgį pasidaro įprotis, kaip ir pats valgis.

     Vėliau jau net nebevalgo, nes jo apetitas visai sumažėja. Be alkoholio nebeapsieina. Butelis atsiranda jo stalčiuje ar kur nors kitur paslėptas namuose, dažnai net keliose vietose.

     Dabar jis pasidaro girtas nelaiku: darbe, pobūvyje, baliuje, koncerte. Savaitgaliais skandinasi alkoholyje; pirmadienius praleidžia ne darbe, bet užeigoje. Rytmetinis “ant tuščiųjų” nugėrimas pasidaro kasdienė būtinybė.

     Po tyrinėjimu Yale Universitetas nurodė sekančias alkoholizmo aukų JAV-ėse padaugėjimo priežastis: 1. komplikuotoj visuomenėj žymiai pakilo nervingas baiminimasis; 2. kompanijoj gėrimas tapo įprastu dalyku, surištu su turtingumu, užimama pozicija ir t. t.; 3. mažai besijungiančioj visuomenėj yra sunku sukurti patenkinamus tarpasmeninius ryšius; 4. yra tapę kur kas sunkiau kontroliuoti gėrimą.

     Nugėrimo metu jis yra labai jautrus ir karštas. Išsipagiriojimas tęsiasi ilgai, su sunkiais simptomais: kone visišku fizinių jėgų išsekimu, dideliu savimi pasipiktinimu, visišku beviltiškumu. Jau kone kasdien rytą darosi bloga. Užsimiršti pasitaiko beveik kasdien; tankiai netenka sąmonės. Jis suvokia, kad jo problema skiriasi nuo kitų žmonių, ir tai ji dar labiau jaudina.

Profesionalinė pagalba

     Antrą tarpsnį pasiekusio alkoholiko organizmas yra stipriai pripratęs prie alkoholio ir jo reikalaute reikalauja. Jo nervų sistema yra pažeista ir nepaprastai jautri. Paprastai jam turi būti suteikta profesionalinė daktaro, psichiatro, neurologo pagalba. Daugeliu atveju jam tenka eiti į atitinkamą gydymosi instituciją.

3. Trečiasis tarpsnis

     Trečiąjį periodą galime vadinti chroniško alkoholiko tarpsniu. Simptomai yra visiškai aiškūs. “Alkoholikas dabar geria, kad gyventų, ir gyvena, kad gertų” (Marty Mann, “Primer on Alcoholism”, 43 psl.). Jis dažnai nebežino, koks dienos laikas, kokia diena, bet jam tai ir nesvarbu, nes pasaulis jau baigia išsprukti iš jo rankų. Jis pats žino esąs alkoholiku ir jaučiasi visiškai bejėgis išsigelbėti. “Jis pasidaro viskam abejingas; gyvenimas su gėrimu yra pilnai priimtas kaip neišvengiamas... Atsiskyrimas aiškus... Jis ieško tik savo rūšies draugų...” (ten pat, 49-50 psl.). Dabar jau geria bet kokį alkoholinį skystį: listeriną, vanilą, alkoholį trinimui (rubbing alcohol), toniką, kvepalus ir kt. Ne visi tie alkoholiniai skysčiai jo organizmo priimami. Todėl jis dažnai vemia ir serga visokiomis ligomis. Galų gale pradeda juos gerti su pipirais, druska ar kitais junginiais, kad tik neišvemtų.

Kritiška padėtis

     Asmuo, atsiradęs trečiame tarpsnyje, yra kritiškoje padėtyje. Tik ypatingi profesionalai ir specialistai begali jam bent kiek padėti. Jei jis teturi visiškai silpną valią, vilties kaip ir nebelieka. Kartais tik labai staigus sukrėtimas tegali pagelbėti; kartais tik religija.

     Tokių religija paremtų atsivertimų yra pasitaikiusių. Paminėkime tik porą: kaip, pavyzdžiui, vieno bruklyniečio, žinomo alkoholikų tarpe Ebby vardu, ar Brolio Bill iš Wall Street, su kuriuo sunkiai dirbo dr. Milton Silkworth Niujorko ligoninėje.

IŠSIGELBĖJIMO ŽINGSNIAI

     Alkoholikai nepasitaiso be savo noro. Tik prisipažinę ir tvirtai pasiryžę neimti daugiau nė stikliuko, gali pergalėti šią ligą. Tam reikia stipraus ir nuolatinio moralinio-dvasinio ramsčio. Tai patyrę, patys pasitaisę alkoholikai savo programoje siūlo šiuos dėsnius:

     1.    Prisipažįstame, kad esame bejėgiai atsispirti prieš alkoholį ir dėl to nebesugebame tvarkyti savo gyvenimo.

     2.    įsitikiname, kad už mus galingesnė Jėga dar gali sugrąžinti mums sveikatingumą.

     3.    Nusprendžiame savo valia ir gyvenimu atsiduoti Dievui — taip, kaip mes Jį suprantame.

     4.    Drąsiai ir išsamiai peržvelgiame savo sąžinės moralinį stovį.

     5.    Tiksliai išpažįstame savo blogus darbus Dievui, sau ir kitam žmogui.

     6.    Esame pilnai pasiruošę, kad Dievas pašalintų visus mūsų charakterio trūkumus.

     7.    Nusižeminę prašome Jo pašalinti mūsų trūkumus.

     8.    Sudarome sąrašą visų asmenų, kuriems pakenkėme, kad jiems už viską atsiteistume.

     9.    Atsilyginame, kaip tik galime, visiems žmonėms (išskyrus tik tuos atvejus, kada kiltų žala kitiems).

     10.    Toliau svarstome savo sąžinės stovį ir, jei suklystame, tuoj pat prisipažįstame.

     11.    Malda ir mąstymu bandome vis sąmoningiau santykiauti su Dievu — tokiuo, kokį mes Jį suprantame, melsdami šviesos pažinti ir vykdyti Jo valią.

     12.    Šių žingsnių dėka dvasiniai pabudę, bandome skelbti šią žinią tarp alkoholikų, praktikuodami šiuos principus visuose savo reikaluose.

*  *  *

Šie dėsniai nevienam yra tapę tikrais žingsniais atgal į normalų gyvenimą.